Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras išaiškino asmenų grupę, organizavusią ir planavusią įvykdyti keturis teroro aktus skirtingose Europos valstybėse.
Ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl labai sunkių nusikaltimų – organizuotos teroristinės grupės veiklos ir teroro aktų, – nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos pilietis A. Š. (Aleksandras Šuranovas – LRT.lt), gim. 1973 m., veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo bendrovių DHL bei DPD tarptautinių siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus į įvairias Europos valstybes išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Taip pat skaitykite
Tarptautinė žurnalistų tyrėjų grupė, kurios dalimi buvo ir LRT Tyrimų skyrius, dar balandį nustatė, kad A. Šuranovas, Lietuvos pilietis, pernai liepą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) paliepimu išsiuntęs sprogias siuntas į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją, nebuvo Rusijos specialiųjų tarnybų pasamdytas prašalaitis ir ryšius su jomis galėjo užmegzti gerokai anksčiau.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Vėlesnių įvykių chronologija
- 2024 m. liepos 20 d. 05.45 val. pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo (Vokietija) oro uoste prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) „DHL“ krovininį lėktuvą.
- 2024 m. liepos 21 d. 02.15 val. antroji siunta detonavo ir užsidegė „DPD“ krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją.
- 2024 m. liepos 22 d. 03.36 val. trečioji siunta detonavo ir užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Birmingeme esančiame „DHL“ sandėlyje.
- Ketvirtoji siunta, gabenta „DPD“ kroviniu sausumos transportu Lenkijoje, neužsidegė sugedus techniniam įtaisui, dėl ko neįvyko sprogstamojo užtaiso detonavimas.
Tyrimo metu nustatyta, kad didelio padegamojo poveikio savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai buvo valdomi elektroniniais laikmačiais, paslėptais masažinėse (vibro) pagalvėlėse, o papildomi degiųjų medžiagų mišiniai, skirti padegamajam poveikiui sustiprinti, – higienos ir kosmetikos priemonių tūtelėse. Sprogstamajam-padegamajam poveikiui naudota pramoniniams bei kariniams tikslams naudojama medžiaga – termitas, pasižymintis itin aukšta degimo temperatūra.
Atsižvelgiant į tyrimo svarbą ir nusikalstamus tikslus – teroro aktų įvykdymas skirtingose valstybėse itin pavojingu būdu, galinčiu sukelti labai sunkių ir negrįžtamų pasekmių, Eurojuste buvo įkurta jungtinė tyrimo grupė. Šioje tarptautinėje tyrimo grupėje glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo Rusijos Federacijos piliečiai, turintys ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis-žvalgybos tarnybomis.
Pažymėtina, kad keli nusikaltimų įvykdymo koordinatoriai taip pat yra tiesiogiai susiję su bandymu įvykdyti teroro aktą 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje, kai buvo padegtas prekybos centras IKEA.
Tai Ukrainos pilietis Daniilas Gromovas, gim. 1988 m., kuris taip pat naudojasi Rusijos Federacijos piliečio Jaroslavo Mikhailovo, gim. 1988 m., asmens tapatybės duomenimis, bei Tomas Dovganas Stabačinskas, gim. 1971 m., turintis ir Lietuvos Respublikos, ir Rusijos Federacijos pilietybes.
Nustatyta, kad organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami ir kiti Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos piliečiai, kurie tam buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.
Nustatyta, kad minėti asmenys veikė organizuotai, laikydamiesi itin griežtos konspiracijos, išskaidydami atskiras užduotis, tokias kaip siuntų ir padegamųjų medžiagų gabenimas, jų perdavimas kitiems, slėpimas specialiai parengtose slėptuvėse ar kitose vietose, padegamųjų užtaisų aktyvavimas bei kitas, skirtingiems, dažniausiai – tarpusavyje nesusijusiems, vykdytojams ir jų grandinėms.
Tyrimo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje buvo atlikta daugiau nei 30 kratų.
Atliekant kompleksinius tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos taip pat buvo išimtos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo paslėptos konservuoto maisto skardinėse ir parengtos naudoti, taip pat ir jų detonatoriai. Dalis rastų sprogstamųjų užtaisų buvo pagaminti taip, kad sprogimo efektas būtų stipresnis tam tikra kryptimi. Sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas. Iš neteisėtos apyvartos išimtų sprogstamųjų užtaisų bendra sprogstamoji galia pagal trotilo ekvivalentą siekia daugiau kaip 6 kg. Remiantis turimais duomenimis, kaip įtariama, iš neteisėtos apyvartos išimti sprogstamieji užtaisai galėjo būti panaudoti kitų teroro aktų planavimui ir įgyvendinimui.
Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai dėl nurodytų nusikalstamų veikų organizavimo ir įvykdymo iš viso pareikšti 15 įtariamųjų (Rusijos Federacijos, Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ukrainos piliečiams).
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl labai sunkių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 2491 str. „Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla“ 3 d. ir 4 d. ir 250 str. „Teroro aktas“ 1 d. ir 2 d. Tyrimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Už šių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2491 str. „Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla“ 3 d. ir 4 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 metų iki gyvos galvos, o BK 250 str. „Teroro aktas“ 1 d. ir 2 d. – laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
