Keturi amerikiečių kariai su vikšrine gelbėjimo mašina „M88 Hercules“ per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone dingo antradienį. Antrą dieną Pabradės poligone vykstant neeilinei gelbėjimo operacijai klausimai, kaip nelaimė galėjo įvykti, lieka neatsakyti.
Galėjo būti žmogiškoji klaida
Karybos tyrinėtojas Giedrius Petkevičius sako, kad kol kas dėl galimų incidento versijų galima tik spėlioti, tačiau jo manymu, viena iš galimų versijų būtų tai, kad incidentas įvyko jau pratyboms pasibaigus arba joms baigiantis.
„Tai yra kovinė technika, tačiau be kovos priemonių. Paprastai jos turi stambiakalibrį kulkosvaidį. Tačiau jeigu tai yra tiesa ir tai yra M88, tai yra šarvuotosios technikos evakuacinė mašina, ji galėjo tiesiog grįžti iš kokio nors nutolusio taško ar pan. Ir neatmesčiau galimybės, kad, tarkim, įgulos vado nurodymu buvo kažkur pasukta į vieną ar į kitą pusę arba tiesiog nepasirinktas saugus greitis“, – sako G. Petkevičius.
Jo teigimu, tai, kad karinė technika galėjo nuvažiuoti į pelkę, nėra nesuvokiamas dalykas, amerikiečiai taip pat teigė, kad per panašius incidentus kasmet sužalojami keli šimtai karių.
Pasak karybos tyrinėtojo, technikos greitis negalėjo būti didelis, o matomumas tokioje priemonėje skiriasi priklausomai nuo to, kokia technika naudojama.
„Tanko vadas arba pats vairuotojas stebėti gali keliais būdais. Jis gali arba iki pusės būti išlindęs, arba stebėti per periskopus. Priklausomai nuo to, sunku pasakyti, koks konkrečiu metu buvo matomumas. Šnekant transportiniais terminais, švintant arba temstant yra sudėtingiausias metas vairuoti“, – sako pašnekovas.
Pasigirdus versijų, kad apylinkėse galėjo būti trikdomas GPS ryšys, G. Petkevičius sako, kad tanko vadas paprastai naudoja radijo ryšį. Jo teigimu, galbūt incidentą sukelti galėjo ir mašinos vado padaryta klaida.
„Galėjo būti nuspręsta, tarkim, važiuoti ne visai išžvalgytu keliu, galėjo tiesiog nuslysti vienas vikšras. Mes įsivaizduojam, kad tankas pervažiuos visur. Tai ne visai taip. Ir mačiau, kad buvęs kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas sakė, kad, jo žiniomis, nėra buvę incidentų pelkėse su sąjungininkų technika. Tačiau aš mažiausiai vieną incidentą prisimenu su lenkišku sovietinio tipo tanku, kai jis buvo užklimpęs pelkėje. Taigi tų incidentų kartais nutinka. Blogiausia, kad tai galimai pareikalavo žmonių gyvybių“, – pažymi karybos tyrinėtojas.
Kaip pranešė kariuomenė, gelbėjimo darbai vyksta ypač pelkėtoje vietoje, ji yra sausinama. Vandens telkinys yra gilus, todėl pasitelkiama papildoma kasimo technika.
Sudėtinga operacija
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, išstudijavęs vietovės žemėlapį, sako, kad per dujotiekio trasą eina kelias, jis baigiasi pelkėje.
„Paskui labai nedidelė atkarpa tos pelkės ir toliau vėl eina kelias to dujotiekio trasa. Ten yra dar 2012 m. inventorizuota aktyvi aukštapelkė. Vadinasi, dar neseniai ten buvo ežeras. Ten iš tikrųjų yra šalia ežeriukas, jis pelkėja, užsitraukia. Ir toje vietoje ta aukštapelkė, liaudiškai sakant – spanguolynas, ji yra gana apgaulingos išvaizdos, ypač užsieniečiams, kurie galbūt tokio biotopo ir nėra matę“, – aiškina A. Gaidamavičius.
Pasak jo, pelkė iš pažiūros atrodo pakankamai sausa, apaugusi samanomis, retai auga nedidelės pušaitės. A. Gaidamavičius sako, kad tokioje vietoje žmogus gali laisvai vaikščioti, bet technika ten įklimptų iš karto, o tokių pelkių gylis būna 4–10 metrų gylio.
„Tos pelkės yra ledynmečio palikimas. Visa ta pelkė kažkada buvo vientisas ežeras. Jis pradėjo pelkėti prieš 10 tūkst. metų ir po truputėlį užsitraukia tas ežeriukas. Ir dabar ten yra aktyvi aukštapelkė. Bet kadangi ten šalia yra ežeriukas, kur įvyko tas incidentas, o ežeriukas yra apsuptas tokių liūnų, tai yra ten kaip tik tokia pereinama vieta tarp liūno ir tos aukštapelkės, tai, ko gero, toj vietoj, kur įklimpo ta technika, galėjo būti ir vandens po pelke“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, incidento vietoje ežeras yra visai nedidelis, tačiau vandens yra daug ir jį greitai išsiurbti sunku.
„Tiesiog siurbi, kol išsiurbi, bet tai užtrunka. Nors telkinys nedidelis, pati pelkė yra prisisiurbusi vandens ir tos durpės, kurios ten yra, sugeria drėgmės iki 20 kartų daugiau, nei pačios sveria. Net ir nusausinus ežerą, ta kempinė savyje drėgmę laikys. Taip greitai ji vandens nepaleis. Tai bus žiauriai sunki operacija. Nepavydžiu tiems, kas tą darys“, – sako A. Gaidamavičius.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietos diena“ įraše.
