Po protestų ir itin ilgų projekto svarstymų Kultūros komitete Seimas ketvirtadienį imasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymo.
Su svarbiausiais politikų siūlymais dėl LRT įstatymo pakeitimo galite susipažinti ČIA.
TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA:
Portalas LRT.lt primena, kad priimti LRT įstatymo pataisas valdantieji siekė dar praėjusių metų pabaigoje, pasitelkę skubos tvarką, tačiau dėl daugiatūkstantinių protestų ir opozicijos registruotų šimtų pasiūlymų to padaryti nepavyko.
Pagal ketvirtadienio parlamento darbotvarkę numatyta klausimą svarstyti su pertraukomis iki 20 val., tačiau Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau neatmetė, kad dėl LRT įstatymo pataisų penktadienį gali būti šaukiamas neeilinis Seimo posėdis.
Liberalas Simonas Gentvilas ketvirtadienį per posėdį siūlė LRT klausimą nukelti į kitus posėdžius ir vietoje to leisti krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrams pristatyti situaciją dėl trečiadienį Lietuvoje skelbto oro pavojaus.
Konservatorius Mindaugas Lingė prašė, kad Seimo pirmininkas pirmiausia atsakytų į klausimus, iškeltus dėl Venecijos komisijos išvadų.
Vos paskelbus klausimo svarstymą, buvo paprašyta pusės valandos pertraukos. Po pertraukos Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pranešė, kad komitete projektui buvo pritarta keturiais valdančiųjų balsais.
Turi atskirąją nuomonę
Komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis Seimo salėje teigė, kad darbo grupė buvo parengusi nekokybišką įstatymo projektą, komitetas jį pataisė. Visgi, anot politiko, net ir po pataisymų projekte liko nuostatų, kurioms opozicija pritarti negali.
„Atskiroji nuomonė yra apie straipsnį <...> apie LRT misiją, <...> dėl tarybos darbo užtikrinimo, <...> siūlome atsisakyti to biurokratinio antstato, kurį vadina LRT tarybos biuru, kuris yra visiškai nereikalingas, tai rodo ir dabartinė praktika“, – sakė V. Juozapaitis.
Opozicija siūlo keisti ir straipsnį, kuriame numatyta, kas skiria LRT tarybos narius. Pasak V. Juozapaičio, į tarybą po du asmenis turėtų deleguoti prezidentas ir Seimas, o septynis narius parinktų ir skirtų skirtingos organizacijos – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
„Kitaip sakant, mes primygtinai siūlome sumažinti tarybos narių skaičių iki 11, turint omenyje, kad atsiranda valdysenos modelyje valdyba“, – dėstė konservatorius.
Be to, opozicija siūlo, kad LRT generalinį direktorių anksčiau laiko būtų galima atleisti, tik jei jis šiurkščiai pažeidžia pareigas.
Liberalas Simonas Kairys akcentavo įstatymo įsigaliojimo terminus. Anot jo, šiuo metu įstatyme numatyti terminai įeina į jau esamos generalinės direktorės kadenciją, taip pat kyla klausimų dėl kadencijų ribojimo.
„Yra noras riboti kadencijų skaičių iki dviejų, tai visai gera idėja, bet kažkodėl pirmąją kadenciją norima skaičiuoti nuo dabar, esamosios kadencijos“, – sakė S. Kairys.
Konservatorius M. Lingė Seimo salėje dėstė, kad nors šiandien reikėtų kalbėti apie valstybės saugumą, valdantieji jau pusmetį turi kitą prioritetą – siekia greičiau atleisti LRT generalinę direktorę.
M. Lingė taip pat priminė, ką prieš kelerius metus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo metais, 2018-ųjų lapkritį, kalbėjo J. Olekas. Tuomet jis nacionalinį transliuotoją gynė, teigė, kad tuometė dauguma bandė užvaldyti LRT, ragino rasti kompromisą su žurnalistų bendruomene, klausytis tarptautinių organizacijų.
„Taip kalbėjo J. Olekas ir tuomet pavyko, Seime buvo sustota. <...> Kreipiuosi į jus, J. Olekai, kuris tapote simboliu to agresyvaus siekio užvaldyti LRT. <...> Nesigadinkite nekrologo. Laikas linkęs išblukinti senus nuopelnus, kai dabartiniai darbai ir pasirinkimai jiems prieštarauja“, – kalbėjo M. Lingė.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas teigė, kad svarstomas klausimas daug platesnis nei tik LRT, pasak jo, svarstoma, kaip turi veikti mokesčių mokėtojų finansuojamas visuomeninis transliuotojas.
„Nėra jokios grėsmės laisvam žodžiui Lietuvoje“, – teigė jis.
