Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, trečiadienio įvykis, kai Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas, o gyventojams teko ieškoti priedangų, atskleidė taisytinas valstybės institucijų ir viešųjų įstaigų pasiruošimo tokiems atvejams spragas. „Tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka. <...> Privalome ją labai gerai išmokti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė prezidentas. Jis taip pat ragina gyventojus rimtai ir atsakingai reaguoti į pranešimus apie oro pavojų.
– Pone prezidente, ar manote, kad kariuomenės ir civilinių institucijų reakcija šiandien buvo pakankamai greita ir koordinuota?
– Šį kartą galima konstatuoti, kad suveikė perspėjimo sistema, nes tiek Latvija, tiek Lietuva buvo informuotos, jog iš Baltarusijos atskrenda bepilotis orlaivis. Iš karto sureagavo ir Latvijos pusė, nes pirmiausia jis buvo pastebėtas Daugpilio apylinkėje, po to jis kirto Lietuvos sieną ir skrido per praktiškai visą rytinį sienos perimetrą, artėdamas prie Vilniaus. Taigi signalai atitinkamai įsijungdavo skirtinguose Lietuvos regionuose, informuodami, kad yra pavojus.
Jis tapo ypač didelis, kai orlaivis priartėjo prie Vilniaus apskrities – iš karto atsirado raudona spalva, pradėjo reaguoti visos valstybinės institucijos ir ne tik. Toliau [objektas – LRT.lt] judėjo pietų kryptimi, kol galiausiai dingo iš radarų ir dabar tiek karinių oro pajėgų sraigtasparnis, tiek karo policija mėgina nustatyti jo buvimo vietą bei informuoti gyventojus, kad jokiu būdu nesiartintų ir tiesiog informuotų, jei pastebėtų kokį įtartiną objektą, bet nieko savo iniciatyva nedarytų.
Tai tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau atsakymą dėl šio orlaivio likimo turėsime, bet perspėjimo sistema šį kartą suveikė. Ar visose institucijose, mokyklose, švietimo įstaigose ir kitose vietose buvo tinkamai sureaguota į perspėjimą – čia jau kitas klausimas. Tikrai turime ir gerų, ir, deja, visiškai netinkamų pavyzdžių, kaip buvo reaguojama.
– Būtent tą ir turiu galvoje, kad nepaisant to, jog buvo kažkokių techninių trikdžių, aš nežinau, ar jums, pavyzdžiui, žinoma, kad naujajame oro uoste iš viso nėra priedangų ir nebuvo kur tų žmonių išvesti. Jie sakė, kad aplinkui irgi neturi priedangų. Ir dar svarbiau, kaip reagavo visuomenė. Žmonės išvis tarsi nekreipė dėmesio. Todėl aš noriu jūsų paklausti, ar mes ne per ilgai nesureikšminome šio klausimo? Ar neturėjome anksčiau pradėti bandyti žmonėms paaiškinti, kad tai yra labai pavojinga ir kad jie turi reaguoti?
– Aš manau, kad pirmiausia tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka, kuri mums nekainavo skaudžių pasekmių, nes nieko tokio, dėl ko dabar būtų galima apgailestauti, neįvyko, bet gavome šią pamoką ir privalome ją labai gerai išmokti. Taip, nereikia reaguoti hipertrofuotai, nereikia pasiduoti panikai, bet elgtis bravūriškai ir laikyti, kad čia tiesiog vyksta kažkokie žaidimai, tikrai negalima, nes tai būtų be galo neatsakinga. Todėl tiek mūsų institucijoje, tiek kitose institucijose tikrai buvo reaguojama tinkamai, buvo reaguojama pagal nustatytus planus, pasišalinama į tą vietą, kur yra didžiausias saugumo laipsnis.
Bet vėlgi <...> kai kuriose mokyklose, vaikų darželiuose tikrai buvo labai tinkamai sureaguota, vaikai nuvesti į saugią vietą, net jeigu tai buvo gretimoje vietoje, o ne toje, kur jie tuo metu leido laiką. Kita vertus, buvo situacijų, kai buvo siūloma tėvams pasiimti vaikus iš mokyklų. Sukeliama grėsmė ne tik patiems tėvams, kurie vyktų į tą mokyklą pasiimti vaiko, bet ir pasiėmus vaiką visai šeimai. Tai yra visiškai katastrofiškai neatsakingo veikimo pavyzdys.
Bet apskritai aš manau, kad perspėjimo sistemai suveikus dabar turime padaryti išvadas, kur kas neveikia, kur elgiamasi neatsakingai. Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad kai kurios priedangos tiesiog buvo neprieinamos, nes buvo užrakintos. Žmonėms kreipusis į mokyklą, jie nebuvo įleisti, nors tai buvo artimiausia priedanga, kurioje žmonės galėjo pasislėpti. Turime tokių pavyzdžių ir nemažai.
Tai tiesiog dabar šlifuokime dalykus, mokykimės ir labai atsakingai reaguokime į kiekvieną tokį pranešimą, kuris bus ateityje, nes gyvename keli šimtai kilometrų nuo karo zonos, gyvename situacijoje, kai dronų gausa mūsų regione didėja, vadinasi, atitinkamai galinčių nukrypti nuo kurso ir įskristi į Lietuvos teritoriją ne šiaip dronų, bet kovinių dronų tikimybė didėja ir ji išliks didelė artimiausioje ateityje. Todėl turime labai atsakingai ir labai rimtai reaguoti į tokio pobūdžio pranešimus.
– Krašto apsaugos ministras sako, kad tie radarai, kurie turėtų aptikti dronus, jau yra atkeliavę į Lietuvą, bet kada jie bus integruoti – turi kariuomenė pasakyti. Galbūt jūs žinote, kada jie turėtų būti integruoti?
– Jie turi būti integruoti kaip galima greičiau, nes mes turime kalbėti ne apie rytojų ar poryt, mes turime kalbėti apie tai, kas turėjo būti padaryta vakar, bet, kaip dažnai atsitinka, tie tiekimo terminai nebuvo tokie. Gyvenimas mūsų nelaukia, dronai nelaukia, kol mes čia susitvarkysime, jie tiesiog skrenda dabar. Apie tai kalbėsime ir kitą savaitę vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Taip kad politinis signalas yra labai aiškus – integruoti [radarus] kaip galima greičiau.
Kitas dalykas yra tas, kad mes turime turėti labai aiškius algoritmus, kaip reaguojame, kai pakyla į orą mūsų naikintuvai, tiksliau – mūsų sąjungininkų naikintuvai. Šiuo atveju ir šiuo požiūriu viskas suveikė tinkamai. Naikintuvai pakilo į orą, jie lydėjo šitą bepilotį orlaivį. Taip, visuomenei kyla klausimų, kodėl jis nebuvo sunaikintas. Pilotai turi savo instrukcijas. Tai profesionalūs lakūnai ir jie turi instrukcijas, kad jei nenustatomas vizualinis kontaktas su tuo bepiločiu orlaiviu, raketa nėra paleidžiama. Šiuo atveju dėl didelio debesuotumo taip ir atsitiko.
Matyt, pilotai, įvertinę situaciją, kad, pavyzdžiui, bepilotis orlaivis nežemėja ir nesukelia tiesioginės grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, priėmė tokį sprendimą. <...> Estijoje priėmė kitokį sprendimą, bet šiuo atveju nei politikai, nei influenceriai, nei žurnalistai neturėtų priimti ir vertinti sprendimų, kuriuos gali priimti tik pats pilotas, sėdintis naikintuve.
– Pone prezidente, dar noriu paklausti jūsų apie galimą ukrainiečių pagalbą, nes jie tikrai ne dėl vieno drono bėga į slėptuves ir tokiu būdu bando apsisaugoti. Ten spiečiai tų dronų ištisai skraido. Kodėl mes per tiek metų, jau penkti karo metai, taip ir nesugebėjome pasinaudoti jų patirtimi?
– Mes tikrai stengiamės pasinaudoti jų patirtimi ir dabar turbūt būtų geriausia, jei turėtume tokias programėles, kokias turi žmonės Ukrainoje. Tai gerokai prisideda prie situacijos apraminimo, kai žmonės labai aiškiai mato savo programėlėse, kur yra tie konkretūs pavojai, kur galimai skrenda raketos arba bepiločiai orlaiviai, patys gali tuos sprendimus priimti ir nereikia kiekvieną kartą visiems pasiduoti panikai arba bėgioti, jei kur pasirodo signalai apie skrendančius objektus.
Ukrainiečių pusė, ir man tai yra gerai žinoma, savo iniciatyva kreipėsi pastarosiomis dienomis atsiųsti savo specialistus susitikti su mūsų specialistais ir tikrai padėti mums šioje situacijoje reaguoti greičiau ir reaguoti tinkamai. Žinoma, kad klausimas yra pagrįstas. Karas Ukrainoje tęsiasi penkerius metus. Tiesa, ilgą laiką tie karo atšvaitai Lietuvos tiesiogiai nepasiekdavo, dabar jau pasiekia ir dėl to turime daryti viską dvigubai greičiau. Kaip ir toje patarlėje, kol griaustinis trenkia, tol, taip sakant, sprendimai nepajuda. Bet šiuo atveju gyvenimas mus moko, kad turime daryti viską labai greitai.
– Dabar mes visą laiką kalbame apie dronus, kurie yra dezorientuoti ukrainiečių dronai ir patenka į mūsų teritoriją. Pone prezidente, ar jūs turite aiškumo, kas būtų, jeigu į Lietuvą Maskva sugalvotų pasiųsti 10, 20, 50 ar bet kiek tų dronų, bet daugiau negu vieną? Kas tada būtų Lietuvoje?
– Tai tiesioginė ataka prieš NATO valstybę. Tai, galima sakyti, 5-asis NATO straipsnis. Aš manau, kad tik toks traktavimas. Bent jau mes kreiptumėmės į NATO organizaciją, kad tai yra karo paskelbimas NATO valstybei. Žinoma, prieš tai reikia nustatyti, kad tai tikrai yra Rusijos sąmoningai paleisti dronai. Šiuo atveju mes kol kas kalbame tik apie tuos atvejus, kai niekas sąmoningai nesiunčia dronų virš Lietuvos teritorijos, siekdamas atakuoti Lietuvą arba per Lietuvą atakuoti kokią trečiąją valstybę. Kol kas visi atvejai yra susiję su tuo, kad dronai praranda orientaciją, kontrolę, ir tai yra dronai, kurie iš pradžių buvo skiriami kitiems tikslams.
Matyt, labai tikėtina, kad tai suintensyvėjusių Ukrainos oro atakų prieš Rusiją pasekmė. Tiesiog tie dronai nukrypsta nuo kurso, jie pasiekia labiausiai geografiškai tikėtinas vietas, pradedant nuo Suomijos ir einant į pietus per Baltijos valstybes ir taip pat Lenkiją. Taigi yra štai tokia antrinė, šalutinė karo Ukrainoje pasekmė. Šiuo atveju kaltinti Ukrainos tikrai nėra pagrindo, nes tai pirmiausia Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Ukraina ginasi visomis įmanomomis priemonėmis prieš brutalią Rusijos ataką ir ji turi moralinę bei kitokią teisę tai daryti.
– Saugumo departamento vadovas mato tokią situaciją, kad ji gali dar labiau eskaluotis, kaip jis sako, ir rusai tarsi skatina tą. Jie, pavyzdžiui, apkaltino Latviją, kad iš savo teritorijos leidžia ukrainiečiams tuos dronus leisti. Kaip jūs vertinate šitame kontekste užsienio reikalų ministro tekstą apie tai, kad NATO gali bet kada sunaikinti Kaliningrade esančias oro gynybos ir raketų bazes? Ar tai neprisideda prie eskalacijos?
– Mes kalbame apie armagedono situaciją, jei karas iš tikrųjų būtų tarp Rusijos ir NATO. Tai yra hipotetinis scenarijus ir turbūt šiandien mažiausiai reikėtų kalbėti apie tokius scenarijus, o kalbėti apie tai, kad Lietuva niekada nebus provokacijos šaltinis. Lietuva ginsis, Lietuva ginsis kartu su NATO valstybėmis, jeigu provokacijos kiltų iš išorės. Bet Lietuva niekada nesileis provokuojama arba būti išnaudojama kitų valstybių tikslams.
Štai kodėl aš labai aiškiai pasakiau, kad per Lietuvos teritoriją negali skristi jokie objektai, kurie skirti trečiosioms šalims arba infrastruktūrai, arba kitiems tikslams, kitiems objektams naikinti, nes tai yra pirmiausia susiję su pačios Lietuvos saugumu. Ar mes įsivaizduojame, kad virš Lietuvos mums žinant gali skraidyti spiečiai dronų, pakrauti ir su sprogstamuoju užtaisu, ir laikyti, kad mūsų oro erdvė yra saugi? Ne, mūsų pirma reakcija turi būti – nustatyti tokią dronų buvimo vietą ir jeigu yra bent menkiausia galimybė, juos sunaikinti, nes tai yra mūsų žmonių saugumui skirtas dalykas, tai čia neturi būti jokių diskusijų.
Dėl to tikrai nesileiskite Rusijos provokuojami, nes jie dabar tiesiog ieško galimybių, prie ko galėtų prisikabinti, ar tai būtų retorika, ar kažkokie kiti dalykai, ir apkaltinti mus, kad mes čia neva dalyvaujame operacijose, kurios yra nukreiptos į Rusijos teritoriją. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija nedalyvauja šiose operacijose. Man atrodo, visos iš jų gana aiškiai tai pasakė ir mes tikrai nesileisime Rusijos provokuojami ir bauginami.
– Kai jūs pasakėte apie 5-ąjį straipsnį, jeigu taip atsitiktų, kad Maskva paleistų dronus, jūs esate įsitikinęs, kad 5-asis straipsnis suveiktų?
– Aš nenoriu kalbėti hipotetiškai. NATO valstybės ne kartą yra sakiusios, kad NATO 5-asis straipsnis yra ne butaforija, o realiai veikiantis dalykas. Ir dėl to aš tokių abejonių neturiu.
– Pone prezidente, ačiū.
– Ačiū jums.
