Dalis savivaldybių nepašalino mero fondo ir rezervo lėšų naudojimo rizikų, ketvirtadienį pranešė antikorupcinių pastabų įgyvendinimą įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Jos duomenimis, dauguma savivaldybių ėmėsi pokyčių skaidrumui didinti, tačiau dalis iki šiol nėra pašalinusios nustatytų rizikų arba neįgyvendino visų rekomendacijų.
STT nustatė, kad Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Alytaus ir Palangos miestų, taip pat Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Šiaulių, Vilkaviškio ir Zarasų rajonų savivaldybės į STT pastabas atsižvelgė ir patikslino teisės aktus, sustiprindamos sprendimų pagrįstumą, kontrolę bei skaidrumą dėl mero rezervo lėšų naudojimo.
Kėdainių rajono ir Kelmės rajono savivaldybės įgyvendino STT pastabas iš dalies.
Druskininkų ir Klaipėdos miesto savivaldybėse, pasak teisėsaugos, išlieka problemų, susijusių su nepakankamai aiškiai apibrėžtais kompensacijų skyrimo kriterijais, sprendimų priėmimo procedūrų detalizavimu ir galimybe sprendimus priimti savo nuožiūra.
Tuo metu dėl mero fondo lėšų naudojimo Kauno miesto ir rajono, Elektrėnų, Marijampolės, taip pat Anykščių, Jurbarko, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių ir Trakų rajonų savivaldybės atsižvelgė į STT pastabas arba planuoja tai padaryti.
Tačiau Švenčionių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės iki šiol nėra pateikusios STT jokios informacijos apie pastabų įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, tarnyba neatmeta galimybės ateityje taikyti „papildomas antikorupcines priemones“.
Kaip rašė BNS, 2025-ųjų rugsėjį STT atliko korupcijos rizikos analizę Tauragės, Kretingos, Telšių, Širvintų ir Šiaulių rajonų savivaldybių mero rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo procesuose.
Tauragės ir Kretingos rajono savivaldybės jau įgyvendino visus STT teiktus pasiūlymus, Telšių rajono savivaldybė tai dar tik planuoja padaryti, o Širvintų ir Šiaulių rajono savivaldybės į pasiūlymus atsižvelgė ne visais atvejais.
Dėl to STT pratęsė korupcijos rizikos analizės įgyvendinimo stebėseną pastarosioms trims savivaldybėms – toliau bus vertinama, kaip jos įgyvendino pateiktus pasiūlymus, po vienerių metų.
Praėjusiais metais atsitiktine tvarka įvertinusi savivaldybes, STT nustatė, kad jos neužtikrina pakankamo mero rezervo lėšų naudojimo skaidrumo, pagrįstumo ir kontrolės.
Teisėsaugos duomenimis, ne visose savivaldybėse buvo aiškiai reglamentuoti lėšų skyrimo ir naudojimo kriterijai, trūko ataskaitų viešinimo, kai kuriais atvejais sprendimai galėjo būti priimami esant pernelyg plačiai diskrecijai.
Tuo metu mero fondo lėšos, skirtos atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms apmokėti, ne visur buvo aiškiai atskirtos nuo kitų reprezentacinių išlaidų ir kartais naudotos ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, kaip parama ar renginių finansavimas.
