Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas sako, kad ketvirtadienį posėdyje buvo svarstoma, kokios yra Lietuvos oro gynybos stiprinimo galimybės. Komitetas Krašto apsaugos ministerijos bei kariuomenės prašo informuoti, kokie radarai, sensoriai, ginkluotė, radioelektroninės ir kinetinės priemonės pasieks kariuomenę.
Anot jo, nors kol kas planuojama pirkti sistemas, skirtas saugoti strateginiams objektams, norima saugoti daugiau teritorijų visoje Lietuvoje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) Krašto apsaugos ministerijos bei kariuomenės prašo detalizuoti finansinio plano oro gynybai įgyvendinimo terminus.
Kaip po ketvirtadienį vykusio uždaro komiteto posėdžio sakė jo vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas, norima, kad būtų aiškiai detalizuota, kokie radarai, sensoriai, ginkluotė, radioelektroninės priemonės, kinetinės priemonės pasieks kariuomenę.
„Tas planas, kuris dabar užprogramuotas biudžete, neapima visko, nematysime visko, matysime tik strateginius objektus, miestus. Turėtume norėti ir galėti matyti daugiau“, – kalbėjo L. Kasčiūnas apie būsimus pirkimus, skirtus bepiločių orlaivių aptikimui ir naikinimui.
LRT.lt primena, kad aštrėjant dronų grėsmei Lietuvoje, ketinama įsigyti „Giraffe“ trumpojo nuotolio radarų ir mobiliųjų oro erdvės gynybos sistemų „Piorun“, tačiau sistemų pirkimas gali trukti kelis metus.
Pasak L. Kasčiūno, NSGK pasiteiravo, kiek kainuotų sukurti vadinamąjį lietuvišką kupolą oro grėsmėms. Parlamentaro teigimu, tai kainuotų „milijardus“.
„Visi norime žinoti (...), kada turėsime pajėgumą. Ne tik tokį, kokį dabar naudojame, oro policijos, bet ir dronus perėmėjus, kai matysime ne tik žymą radare, bet turėsime sensorių sistemą, kuri leis atskirti, kad tai tikrai atskrendantis dronas, esame visai kitame lygyje“, – sakė jis.
Pasak jo, atsakymus komitetas turėtų gauti per mėnesį.
Kalbėdamas apie trečiadienį Lietuvos oro erdvėje pastebėtą droną, kurio tebeieško kariuomenė, L. Kasčiūnas pakartojo, kad tai greičiausiai yra elektromagnetinėmis priemonėmis suklaidintas ukrainietiškas dronas.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad minimas pinigų kiekis, kurį kainuotų sukurti tokią sistemą, yra „labai didelis“.
„Tačiau šiandien mūsų pagrindinė koncentracija yra apie antidroninius sprendimus, šią logiką, skaičiavimus mes pateiksime“, – sakė ministras, nepateikdamas konkretaus termino.
Ministras taip pat minėjo, kad nėra žinoma, iš kurios valstybės atkeliavo vakar Lietuvos oro erdvėje pastebėtas dronas.
Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
