Lietuvoje pirmą kartą paskelbus oro pavojų dėl dronų, LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad tokių atvejų gali būti vis daugiau. „Galime save vadinti pafrontės valstybe. Šiek tiek pritemptai, bet dėl budrumo turime save laikyti valstybe, kuri yra netoli kovos veiksmų“, – sako atsargos pulkininkas Romas Žibas.
Ko reikia Lietuvai?
Atsargos pulkininkas Romas Žibas, kalbėdamas apie dabartinį susirūpinimą dėl gynybos nuo dronų, sako manantis, kad kariuomenėje tam dabar skiriamas padidintas dėmesys.
„Ministras labai demokratiškai, teisingai kalba žiniasklaidoje, bet esu įsitikinęs, kad kariuomenės struktūrose pokalbis vyksta truputį reikliau“, – svarsto jis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pasak ekspertų, stebint ir numušant dronus, reikalinga greitesnė reakcija.
- Lietuva ketina įsigyti daugiau priemonių kovoje su dronais.
- Gyventojai turėtų būti įspėjami apie pasirodžiusius dronus, žinios apie juos didina pasirengimą.
- Dronai pakeitė karybą, bet šiandien kariuomenėms sunkiai sekasi spėti su naujausiomis technologijomis.
Svarbiausias klausimas, anot R. Žibo, šiuo metu yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės, taip pat savivaldybių veiksmų koordinavimas. Jis įsitikinęs, kad, Lietuvos pasieniečiams infraraudonųjų spindulių jutikliais pastebėjus droną, kariuomenė turi nustatyti ir jo skrydžio kryptį, o tuomet jį pasitikti ir saugioje vietoje numušti.
Lietuvoje sekmadienį pastebėjus droną, kuris vėliau nukrito Utenos apylinkėse, krašto apsaugos ministras pranešė, kad dronas dingo iš pasieniečių radarų. Panaši įvykių eiga pasikartojo ir trečiadienį.
„Jis dingo, bet jie privalėjo nustatyti jo skrydžio kryptį. Dronas paprastai tam tikrą laiką skrenda tiesiai. Nustačius jo kryptį, manau, kariškiai turi sugebėti tai padaryti, jie turėtų informuoti, kad aptiktas dronas, aukštis apytiksliai, kryptis, garsas toks, charakteringas tokio tipo dronui. Visa tai turi būti žinoma ir perduodama“, – svarstė R. Žibas.
Latvijoje, kur dronai kol kas buvo pastebėti dažniau nei Lietuvoje, veikia akustinė sistema – ją pernai buvo žadama diegti ir Lietuvoje. Tai reiškia, kad dronai būtų aptikti mikrofonais pagal skleidžiamą garsą. Latvija prieš pumetį skelbė tapusi pirmąja NATO valstybe, per visą sieną įdiegusia šią akustinę sistemą.
LRT.lt kalbintas buvęs Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisons, šiuo metu vadovaujantis vandens dronų kūrimo kompanijai, pabrėžė, jog nors tikimasi, kad kariuomenė, kaip ir konvencinių oro atakų atveju, pastebės kiekvieną atskridusį droną, tai nėra realistiška.
„Radarai turi ribas (...). Juos reikia iškelti virš medžių arba naudoti lauke. Negali pastebėti visko, o dronai skrenda žemai, tada jų dronai nepastebi. Todėl reikia kelių būdų: akustinio, radarų ir vizualinio stebėjimo. Ukrainoje jie naudoja sistemą, paprasti gyventojai gali pranešti, jie naudoja specialią programėlę. Mūsų atveju sudėtingiau, nes atstumai labai maži“, – svarstė jis.
Pasak pašnekovo, valstybės dėl šios priežasties orientuojasi į strateginių objektų, miestų apsaugą nuo dronų.
„Kaip gamintojas darau viską, kad dronas nebūtų pastebimas, dronų gamyba dabar yra pranašesnė už priešdroninius pajėgumus. Todėl nėra įmanoma sukurti šimtaprocentinės sistemos. Tikriausiai pažangiausią sistemą turi Ukraina, bet vis tiek ne visi dronai yra pastebimi“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Lietuvoje kalbama apie paspartintą trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos priemonių pirkimą. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, kai kurie naujieji pirkiniai bus naudojami po dviejų mėnesių. Lietuva ketina įsigyti „Giraffe“ trumpojo nuotolio radarų ir mobiliųjų oro erdvės gynybos sistemų „Piorun“. R. Žibas siūlo Lietuvai dronų medžioklei panaudoti ir dabartinius ginklus, šarvuočius su detektoriais ir patrankomis.
„Ko tik nedarė ukrainiečiai, kol neišvystė šių pajėgų, pavyzdžiui, surišdavo automatus į vieną įrenginį: 6 automatai aplink vamzdį ir šauna vienu metu“, – pasakoja jis.
Atsargos pulkininkas sako, kad tokiu atveju suklaidinti drono elektromagnetinėmis priemonėmis nepakanka.
„Tai neišspręs problemos, nes iš Ukrainos atklydę dronai jau yra paveikti elektromagnetinio ginklo. Dronas tęsia skrydį ta pačia kryptimi, kur skrido, laiko aukštį, greitį, kryptį. Resursai pasibaigė – jis krenta“, – aiškino R. Žibas.
Antradienį virš Estijos skridusį droną numušė NATO oro policijos pajėgų raketa. Anot R. Žibo, tai rodo, kad dronas buvo vejamas, o ne pastebėtas iš anksto. Be to, tokia priemonė yra ir brangi, atsižvelgiant į tai, kaip ilgai naikintuvas būna ore ir kokią raketą naudoja.
„Gali būti šimtai tūkstančių eurų“, – komentavo jis galimą operacijos kainą.
Ką reiškia gintis nuo dronų
Pasak J. Garisono, dabartiniai karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose signalizuoja apie lūžį karybos technologijose.
„Anksčiau kariuomenė ką nors užsakydavo, tai buvo vystoma dešimt metų, o tada pritaikoma. Dabar technologijos vystosi pačios, tačiau be bendradarbiavimo su kariuomene pramonė negali jų testuoti“, – sako J. Garisons.
Jo teigimu, NATO vadovaujasi tokiu supratimu: jei kiltų karas, technologinis pranašumas leistų kovoti kitaip nei Ukrainoje.
„Tai klaidinga. Dronai pasirodė Lenkijoje, o geriausias pavyzdys yra dabartinis karas Persijos įlankoje. Iranas sugebėjo dronais ir tolimojo nuotolio raketomis numušti pažangiausias technologijas. Turime ką turime, karinės technologijos negalėjo prisitaikyti, nes matome, bent jau Latvijoje, didelį nepasitikėjimą šiomis technologijomis. Jie testuoja ir, jei atvirai, tikisi, kad jos nebus sėkmingos. Bet reikia tiesiog pradėti jas naudoti“, – mano pašnekovas.
Atsargos pulkininko R. Žibo teigimu, apie dronų naudojimą Lietuvos kariuomenėje buvo kalbama jau prieš 30 metų, bet daugiau dėmesio teko skirti kitiems klausimams: integracijai į NATO kariuomenę, divizijos kūrimui. Tuo metu, per karą Ukrainoje, taip pat buvo daugiau naudojami artimojo nuotolio dronai, o į Lietuvą jie neatklysdavo.
Anot jo, būsimi kariuomenės pirkimai bus „didelė parama“ oro erdvės gynybai.
„Kai dronas krenta į mūsų gyventojo daržą, gali pataikyti į namą, gali pataikyti į bet kokią instituciją mieste, Vilniuje, iškart atsiranda kitoks pojūtis“, – sako pašnekovas.
Ragina įspėti gyventojus
LRT.lt pašnekovai sutinka, kad, pastebėjus dronus, tos srities gyventojai turi gauti įspėjimus apie galimą oro pavojų. Anot J. Garisono, jis pats, viduryje nakties gavęs pranešimą apie galimą oro pavojų būdamas rytinėje Latvijoje, pagalvojo, kad iš tos pusės nuo sodybos yra miškas, todėl grėsmės jam nėra, nes dronas pro medžius nepraskristų.
„Manau, svarbiausia yra paaiškinti gyventojams. Vienkiemis viduryje miško nebus taikinys. Žinoma, yra nedidelė rizika, tačiau kritiniams objektams, infrastruktūrai ji didesnė“, – pašnekovo teigimu, žinojimas, kaip elgtis, padeda psichologiškai.
R. Žibas sako, kad ligšioliniai dronų incidentai atidengė spragas, kai paaiškėjo, jog kai kurie merai apie dronus jų savivaldybėse sužinojo tik iš žiniasklaidos kitą dieną. Pasak jo, reikėtų pagalvoti, jei dronų būtų dešimtys ar šimtai kaip Ukrainoje, perspėjimo ir reagavimo sistema turėtų veikti beveik automatiškai. Su pavieniais dronais, jo teigimu, Lietuva gali susitvarkyti ir dabar.
„Mes galime save vadinti pafrontės valstybe. Šiek tiek pritemptai, bet dėl budrumo save turime laikyti valstybe, kuri yra netoli vykstančių kovos veiksmų (...) Ačiū Dievui, iki šiol nebuvo pavojaus žmonių gyvybei, bet tas pavojus gali atsirasti bet kada. Sistema turi veikti kaip karo metu“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
