Daugeliui įspėjimus apie galimą drono ataką gavusių vilniečių tai buvo pirmasis gyvenime pavojaus signalas, kai reikėjo ne tik perskaityti pranešimą telefone, bet ir spręsti, kur bėgti ir kur pasislėpti. Vilniaus gyventoja Olga pasakoja, kad, nusileidusi į kaimyninio namo rūsį, išgirdo: „O ko jūs čia atėjote? Eikit į savo rūsį.“
Trečiadienį dėl maždaug pusvalandį trukusio oro pavojaus Vilniaus apskrityje buvo sustabdytas „Lietuvos geležinkelių“ traukinių eismas, o virš Vilniaus oro uosto įvesti oro erdvės ribojimai. Gyventojai gavo pranešimą, kad paskelbtas raudonasis pavojaus lygis, todėl visi turi eiti į priedangas.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba:
Taip pat skaitykite
Šis perspėjimas sostinės gyventojams tapo ne tik įspėjimo sistemos patikrinimu, bet ir savotišku miesto pasirengimo išbandymu: kai kur žmonės tiksliai žinojo, kur eiti, o kai kur – pirmą kartą susidūrė su situacija, kai atsakymų tenka ieškoti tiesiog bėgant.
„Kur bėgti?“
Vilnietė Ilona (pavardė redakcijai žinoma) dirba viename iš biurų pastatų Naujamiesčio rajone. Jos teigimu, ji su kolegomis gavo pranešimą, kad visiems reikia nusileisti į apačią. Žmonės tvarkingai nuėjo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę – būtent ji tokiais atvejais laikoma artimiausia priedanga. Kai kas pasiėmė vandens, kai kas tiesiog nusileido „palaukti“. Tačiau, pašnekovės teigimu, panikos nebuvo.
„Nusileidome į pirmą aukštą, ten šiek tiek pabuvome. Vieni išėjo, kiti liko dirbti – daugelis turėjo skubių reikalų. Kai kurie iš viso nenusileido. Mūsų pastate buvo valomi langai, tad juos valęs vyras tiesiog tęsė darbą, matyt, jis apskritai nieko nežinojo apie oro pavojų“, – pasakoja ji.
Pasak moters, dalis kaimyninių namų gyventojų taip pat išėjo į gatvę, tačiau ne visi žinojo, ką daryti.
„Tai labiau priminė pratybas. Žmonės žiūrėjo vieni į kitus: vieni puolė bėgti, kiti nusprendė pasilikti, o treti stovėjo prie automobilių ir tiesiog stebėjo, kaip kiti leidžiasi į priedangą“, – pasakoja Ilona.
Moters teigimu, ypač iškalbinga pasirodė situacija vienoje mokykloje, apie kurią jai papasakojo draugė: vaikus pradėjo vesti į rūsį, kuris formaliai turėjo atlikti priedangos funkciją, tačiau gana greitai paaiškėjo, kad vietos visiems nepakanka.
„Iš pradžių surinko vieną klasę, paskui pradėjo kviesti kitas, ir tapo aišku, kad rūsyje visi mokiniai nebetelpa. Galiausiai vaikus grąžino į klases“, – pasakoja pašnekovė
Pasak jos, pavojaus signalas parodė, kad kai kuriose vietose bent jau yra aiškus veiksmų planas: pranešimų siuntimas, evakuacija į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, instrukcijos. Tačiau kitur žmonės iki šiol nežino, kur yra artimiausia priedanga ir ką daryti kilus realiam pavojui.
„Kolegos, dirbantys didžiuliame prekybos centre, klausė: „Kur mums bėgti? Kas viską organizuoja? Kur rasti atsakingą asmenį, jei aplink tūkstančiai žmonių ir dešimtys parduotuvių?“ Atsakymų nebuvo“, – sako ji.
„Eikit į savo rūsį“
Senamiestyje gyvenanti Olga papasakojo, kad prie jos namo rūsio nėra priedangos ženklo. Todėl, gavusi įspėjimą apie pavojų, ji nusprendė eiti į kaimyninį namą – ten, kur buvo pažymėta priedanga. Tačiau vietoj pagalbos moteris sulaukė agresyvios reakcijos.
„Užėjau su dar vienu vyru, o ten jau buvo vyresnio amžiaus vyras, kuris mums rusų kalba pasakė: „Ko čia atėjote? Eikit į savo rūsį“, – pasakoja Olga.
Moteris bandė paaiškinti, kad prie savo namo nerado priedangos ženklo.
„Aš sakau: „Man atrodo, pas mus nėra priedangos ženklo.“ O jis atsako: „Tai rusai jį nuėmė, galiu jums net pasakyti, kas konkrečiai.“ Šis pokalbis mane sukrėtė. Ar tikrai pavojaus atveju turime ginčytis, kas, kur ir kodėl nuėmė ženklą, ir ar kaimyninio namo gyventojai gali būti priimti į slėptuvę, ar ne?“ – klausia pašnekovė.
Pasak jos, situacija buvo ne tiek pavojinga, kiek nemaloni: vietoj saugumo jausmo – įspūdis, kad net pavojaus akimirką žmonės ne visada pasirengę padėti vieni kitiems.
„Įspėjimą gavau, o kas toliau?“
Indrei pranešimas apie oro pavojų sukėlė ne baimę, o sumišimą. Į telefoną atėjo įspėjimas: yra pavojus, rekomenduojama pasislėpti. Tačiau moteriai iškart kilo klausimas, į kurį ji neturėjo atsakymo: o kur tiksliai eiti?
„Aš su malonumu būčiau nuėjusi į priedangą, tik kad nebuvo kur“, – sako Naujamiesčio rajone gyvenanti moteris.
Bendradarbių pokalbių grupėje kolegoms ėmus aptarinėti pavojaus signalą, greitai paaiškėjo, kad šis klausimas rūpi ne tik jai. Vieni rašė, kad biuruose žmonės organizuotai evakuojami į apačią, kiti pranešė, kad kolegos jau eina į priedangas. Tačiau Indrei situacija atrodė kitaip.
Ji dirbo iš namų ir, kaip pati prisipažįsta, tiesiog nežinojo, ką daryti: „Na, o ką daryti? Sėdi ir galvoji – gavai žinutę, o kas toliau?“
„Niekam nerūpi“?
Kai Vilniuje buvo paskelbtas oro pavojus, Olegas (pavardė redakcijai žinoma), tuo metu dirbęs iš neseniai įsigyto būsto Naujamiestyje, sureagavo greitai: susirinko elektroninius prietaisus, paėmė vaistų, vandens, užsimetė striukę ir nusileido į rūsį. Į priedangą jis atėjo kruopščiai pasiruošęs – krepšyje turėjo viską, ko gali prireikti. Tačiau apačioje jo laukė visai kitokia atmosfera.
„Ten yra vieno prekybos centrų tinklo pristatymo tarnybos darbuotojų biuras – visi dirba, visi juokiasi, niekam tai nerūpi“, – pasakoja jis.
Olegas iš karto padarė praktinę išvadą: tokiose situacijose būtinai reikia išorinės baterijos. Kai jis išėjo iš buto, telefono baterija buvo įkrauta vos 7 procentus – to nepakako iki oro pavojaus pabaigos.
Tačiau reakcija į įspėjimą skirtingose vietose buvo nevienoda – ir kartais netikėta.
Pagyvenusi Olego pažįstama iš Visagino į priedangą taip ir nenuėjo. Ji paaiškino iš pranešimo nesupratusi, kad reikia persikelti į saugią vietą.
„Gal negavo antrosios žinutės, o gal prastai supranta lietuvių kalbą“, – svarsto pašnekovas.
Kiti reagavo dar ramiau – arba tiesiog pasikliovė likimu. Viena Olego pažįstama nusprendė nesileisti į rūsį, paaiškindama tai paprastai: „Vienas dronas vargu ar mane išsirinks.“
Vilniuje oro pavojus buvo atšauktas trečiadienį 11:00 val., Alytuje – 11:15 val. Įspėjimas buvo paskelbtas dėl Baltarusijos teritorijoje, netoli rytinės Lietuvos sienos, pastebėto drono. Vilniaus apskrityje iš pradžių buvo paskelbtas geltonasis, vėliau – raudonasis oro pavojaus lygis.
