Dosnūs tarptautinių ekspertų įvertinimai. Itin aukštai įvertintos ne tik tos programos, kur lūkesčiai buvo aukšti, bet ir tos, kur galbūt tiek vilčių nedėta. Taip Lietuvos švietimo atstovai apibendrino tarptautinių ekspertų atliktą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo lygio tyrimą. Tiesa, pasak LRT.lt pašnekovų, kai kuriems universitetams derėtų atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas, o gal net pergalvoti savo ambicijas.
Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį ir perspektyvumą. Tyrimas atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) iniciatyva. Jis vykdytas antrą kartą.
Vertinimas parodė, kad 88 proc. mokslo krypčių ekspertai įvardijo kaip aukšto lygio – įvertino nuo 3 iki 5 balų. Aukščiausią tarptautinį lygmenį – maksimalų 5 balų įvertinimą – pasiekė šešios mokslo kryptys.
Maksimaliu balu – penketu – tarptautiniai ekspertai įvertino Vytauto Didžiojo universiteto menotyrą (pagal du kriterijus), Vilniaus universiteto biochemiją, istoriją ir archeologiją (pagal du kriterijus), biomokslus, filosofiją, etnologiją, filologiją, Klaipėdos universiteto istoriją, Lietuvos istorijos instituto istoriją ir archeologiją.
Tarptautiniai ekspertai skyrė daug ir 4, ir 4,5 balo įvertinimų. Tiesa, tam tikrais atvejais jie suraitė ir vos vieną balą ar pusantro iš penkių galimų. Vos vienetu įvertinta slauga ir farmacija Vilniaus universitete, pusantro – pora Karo akademijos mokslo krypčių.
Išsamiau su vertinimu galima susipažinti ČIA.
Valinčius: tai ir Šikšnio grupės nuopelnas
Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, apie pusę vertinamųjų vienetų Lietuvoje turi labai stiprių tarptautinio konkurencingumo požymių. Kaip paaiškino LMT vadovas, vertinamasis vienetas kai kuriais atvejais gali sutapti su fakulteto mokslinių tyrimų grupe, kai kuriais – su dalimi fakulteto mokslinio potencialo.
„Aukščiausius vertinimus gavo Vilniaus universiteto biochemijos krypties vertinamasis vienetas. Biochemija iš esmės plėtojama Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, šios krypties moksliniai atradimai – patys didžiausi pastarojo dešimtmečio Lietuvoje.
Visi puikiai žinome Virginijaus Šikšnio grupės didžiulius atradimus, kurie buvo įvertinti tarptautinėmis premijomis. Taip pat sėkmingas šio vertinamojo vieneto dalyvavimas tarptautinėse programose, pritraukiant moksliniams tyrimams skirtas lėšas į Lietuvą iš užsienio tarptautinių fondų, pritraukiant užsieniečių dirbti Lietuvoje. Visa tai ekspertams darė didžiulį įspūdį“, – aiškino G. Valinčius.
Įspūdingo užsienio ekspertų įvertinimo, anot jo, sulaukė ir VU istorijos kryptis, taip pat ir VDU menotyros programa.
„Kauno technologijos universitete (KTU) aukštai įvertinta sociologijos kryptis (4,5 balo, – red. past.). Sakyčiau, tai labai svarbus inžinerinių mokslų universiteto pasiekimas. Šis potencialas ateityje turbūt galėtų augti.
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas, chemijos kryptis taip pat vertinami kaip labai stiprūs – 4, 4,5 balo. Tai rodo labai stiprų fakulteto vykdomų darbų ryšį su pramone, su technologijų plėtra privačiame sektoriuje“, – kalbėjo G. Valinčius.
Pasak jo, stipriai pasirodė ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
„Tai, be jokios abejonės, vienas stipriausių žaidėjų. Tarptautiniu mastu labai konkurencingas“, – sakė G. Valinčius.
Jo nuomone, ryškūs mokslo tyrimai, apie kuriuos visuomenei praneša universitetai, galėtų daryti įtaką ir stojantiesiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
„Ypač patiems talentingiausiems, kurie mato save kaip būsimus tyrėjus, einančius nepramintais takais, ir galbūt svajojantiems nuo pat mokyklos suolo apie mokslininko karjerą“, – kalbėjo G. Valinčius.
Jis sakė tai aptardavęs ir su savo pirmakursiais, jiems mokslo tyrimai universitete atrodė labai svarbūs renkantis ateities kelią. Pasak G. Valinčiaus, kartais argumentas, kad paskaitas skaitys ryškūs pasauliniu mastu mokslininkai, lemia ir pasirinkimą, kur studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje.
Lašas: dosnūs įvertinimai, kartais netgi per dosnūs
Anot švietimo eksperto, Kauno technologijos universiteto, kurio programos taip pat buvo vertinamos, Socialinių mokslų fakulteto dekano Ainiaus Lašo, žvelgiant apskritai, tarptautinių ekspertų vertinimai džiugina.
„Įvertinimai gana dosnūs, kartais, sakyčiau, gal net per dosnūs. To netaikau konkrečiai institucijai, tiesiog toks bendras įspūdis. Tarptautinių ekspertų vertinimas, viena vertus, nuteikia optimistiškai, kita vertus, mane nustebino, atidžiau pasižiūrėjus, kai kurių specializuotų universitetų sąlyginis silpnumas“, – vertinimo rezultatus apibendrino A. Lašas.
Jam pasirodė natūralu, kad ekspertai itin teigiamai įvertino, tarkime, biochemiją, kuri tradiciškai Lietuvoje yra stipri.
„O nustebino tai, kad nemažai aukštų įvertinimų pelnė socialinių, humanitarinių mokslų programos, tarkime, filosofija VU, menotyra VDU. Nemažai aukštų įvertinimų pelnė vadinamieji minkštieji mokslai, kuriuos dažnai pas mus nurašydavo kaip silpnus, kaip posovietiniame šešėlyje tebegyvenančius. Kai kurios sritys atrodo puikiai. Tuo galime pasidžiaugti“, – kalbėjo A. Lašas.
Vis dėlto kai kurie vertinimai, anot jo, nekelia tokio džiaugsmo.
„Jei yra universitetas, kuris turi vieną ar dvi programas ir iš esmės fokusuojasi į gana siaurą tyrimų lauką, manytum, kad tai galėtų sukurti išskirtinę vertę jam ir jie galėtų sukurti išskirtinę vertę moksline prasme. Bet taip nėra.
Išskyrus Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), žinoma (4 ir 4,5 balo, – red. past.). Ji pasirodė tikrai puikiai. Bet, tarkime, Vilniaus dailės akademija gavo 3,5 balo. Tai nėra blogai, bet ir niekuo neišsiskiria. Šiuo atveju tiesiog kyla klausimas, kodėl padėtis yra tokia, kokia yra. Tas pats ir dėl Lietuvos sporto universiteto – tai labai aiškiai ir gana siaurai fokusuota institucija ir galėtum tikėtis, kad tame lauke ji turėtų sukurti ką nors išskirtinio, o taip nėra“, – kalbėjo A. Lašas.
Lietuvos sporto universitetui tarptautiniai ekspertai skyrė nuo 2,5 iki 4,5 balo.
A. Lašas neskubėjo girti ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos. Ji pelnė nuo 1,5 iki 3,5 balo.
„Jei akademija deklaruoja turinti mokslinių ambicijų, jai keliami tokie reikalavimai ir ji jų neįgyvendina, tuomet akivaizdu, kad ką nors reikia keisti – arba kelti mokslinį potencialą, arba perorientuoti į koleginę instituciją ar tokią, kuri neturėtų tokių lūkesčių. (...) Galbūt tai impulsas pergalvoti profilį, ambicijas ir tikslus, galimybes glaudžiau dirbti su kitais universitetais, kurie turi mokslinį ir ekspertinį potencialą“, – kalbėjo A. Lašas.
Edukologijos srityje yra kur stengtis
Ne kartą viešai diskutuota, kad Lietuvos švietimo bėdas padėtų spręsti ir mūsų mokslininkai edukologai, kad stinga ir tyrimų, ir tų tyrimų rezultatų diegimo praktiškai. Edukologijos mokslas iš tarptautinių ekspertų, priklausomai nuo universiteto, sulaukė balo įverčių nuo 3,5 iki 4,5.
„Manau, šie įvertinimai gana geri, bet išlieka aktualus klausimas, ar vykdomi tyrimai susikalba su mūsų aktualijomis, su realybe. Iš esmės įvertinimas yra geras, tai rodo, kad yra potencialas, jį reikia plėtoti. Klausimas tik toks, kaip tai daryti glaudžiau su mokyklomis – tiek bendrojo ugdymo, tiek priešmokyklinio ugdymo, tiek aukštosiomis“, – kalbėjo A. Lašas.
Pasak G. Valinčiaus, edukologijos mokslų vertinimas parodė, kad šioje srityje turime pasitempti.
„Vertinimas parodė, kad edukologija nėra ta sritis, kuria galėtume taip didžiuotis kaip biochemija ar istorija, bet perspektyvos neblogai vertinamos, socialinis ir ekonominis poveikis neblogai vertinamas. Lietuva turi galimybių augti šioje kryptyje įvairiose aukštosiose mokyklose, ne vienoje.
Prie to, be jokios abejonės, prisidės pastarųjų metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir LMT specifinio finansavimo programos, kuriomis konkurso būdu skiriant lėšų kaip tik siekiama paskatinti ir sustiprinti svarbios edukologijos srities mokslinius tyrinėjimus“, – aiškino LMT vadovas.
Jis pabrėžė, kad universitetams svarbu atkreipti dėmesį ne tik į esamą padėtį, bet ir į plėtros galimybes, juolab kad ekspertai pateikė ir rekomendacijų.
Nuo tyrimo priklausys ir finansavimas
Kaip pirmadienį pristatydamas tyrimą sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, pagal šio vertinimo rezultatus MTEP veikloms bus skiriamas ir bazinis finansavimas, jis taip pat pabrėžė, kad valstybės finansavimas šiai sričiai nuosekliai auga – per dvejus metus jis išaugo 69 procentais.
„Praėjusiais metais MTEP asignavimai, palyginti su 2021 metais, išaugo 30 proc., o šiemet – dar 31 proc. ir sudarė iš viso 269 mln. eurų“, – G. Jakštą cituoja BNS.
2023 m. ekspertiniame vertinime, kurį vykdė LMT, dalyvavo 22 valstybiniai ir 6 nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai.
LMT pasitelkė ir pakvietė į Lietuvą 113 tarptautinės mokslo bendruomenės narių iš 26 užsienio šalių, tarp jų ir mokslininkų iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų (Jungtinė Karalystė), Sorbonos (Prancūzija), Groningeno (Nyderlandai), Vienos technologijos (Austrija), Helsinkio (Suomija), Berlyno technikos (Vokietija), Barselonos (Ispanija), Stokholmo (Švedija) universitetų, Trejybės koledžo (Airija) ir daugelio kitų aukšto lygio mokslo ir studijų institucijų.
LMT sudarytos 13 ekspertų komisijų įvertino Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų suformuotų 85 vertinamųjų vienetų MTEP veiklos lygį pagal tris vertinimo kriterijus 5 balų skalėje: mokslinės veiklos kokybė, mokslinių tyrimų ekonominis ir socialinis poveikis, veiklos perspektyvumas.
Šiame vertinime svarbūs ne tik šalies mokslo ir studijų institucijose apsilankiusių užsienio ekspertų įvertinimai balais, bet ir jų pateiktos įžvalgos dėl vykdomų veiklų tarptautinėje mokslo erdvėje ir rekomendacijos, tai suteiks paskatą Lietuvos mokslininkams toliau tobulinti veiklą ir siekti reikšmingų tarptautinio lygio mokslo rezultatų.
