Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančios įstatymo pataisos juda į priekį, ketvirtadienį Seimas joms pritarė svarstymo stadijoje.
Už projektą balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo 30, susilaikė septyni politikai.
Kad projektas būtų priimtas, dar liko vienas balsavimas.
Su svarbiausiais politikų siūlymais dėl LRT įstatymo pakeitimo galite susipažinti ČIA.
TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA:
Ketvirtadienį Seimas pritarė visoms Kultūros komitete priimtoms korekcijoms, tokiu būdu gerokai pakeičiant parlamento vadovo Juozo Oleko vadovautos darbo grupės parengtą projektą.
LRT įstatymo pataisoms svarstyti ketvirtadienį Seimas buvo numatęs daugiau kaip šešias valandas, bet tiek laiko neprireikė.
Pataisas priimti siekė dar pernai
Portalas LRT.lt primena, kad priimti LRT įstatymo pataisas valdantieji siekė dar praėjusių metų pabaigoje, pasitelkę skubos tvarką, tačiau dėl daugiatūkstantinių protestų ir opozicijos registruotų šimtų pasiūlymų to padaryti nepavyko.
Pagal ketvirtadienio parlamento darbotvarkę numatyta klausimą svarstyti su pertraukomis iki 20 val., tačiau Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau neatmetė, kad dėl LRT įstatymo pataisų penktadienį gali būti šaukiamas neeilinis Seimo posėdis.
Liberalas Simonas Gentvilas ketvirtadienį per posėdį siūlė LRT klausimą nukelti į kitus posėdžius ir vietoje to leisti krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrams pristatyti situaciją dėl trečiadienį Lietuvoje skelbto oro pavojaus.
Konservatorius Mindaugas Lingė prašė, kad Seimo pirmininkas pirmiausia atsakytų į klausimus, iškeltus dėl Venecijos komisijos išvadų.
Vos paskelbus klausimo svarstymą, buvo paprašyta pusės valandos pertraukos. Po pertraukos Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pranešė, kad komitete projektui buvo pritarta keturiais valdančiųjų balsais.
Turi atskirąją nuomonę
Komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis Seimo salėje teigė, kad darbo grupė buvo parengusi nekokybišką įstatymo projektą, komitetas jį pataisė. Visgi, anot politiko, net ir po pataisymų projekte liko nuostatų, kurioms opozicija pritarti negali.
„Atskiroji nuomonė yra apie straipsnį <...> apie LRT misiją, <...> dėl tarybos darbo užtikrinimo, <...> siūlome atsisakyti to biurokratinio antstato, kurį vadina LRT tarybos biuru, kuris yra visiškai nereikalingas, tai rodo ir dabartinė praktika“, – sakė V. Juozapaitis.
Opozicija siūlo keisti ir straipsnį, kuriame numatyta, kas skiria LRT tarybos narius. Pasak V. Juozapaičio, į tarybą po du asmenis turėtų deleguoti prezidentas ir Seimas, o septynis narius parinktų ir skirtų skirtingos organizacijos – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
„Kitaip sakant, mes primygtinai siūlome sumažinti tarybos narių skaičių iki 11, turint omenyje, kad atsiranda valdysenos modelyje valdyba“, – dėstė konservatorius.
Be to, opozicija siūlo, kad LRT generalinį direktorių anksčiau laiko būtų galima atleisti, tik jei jis šiurkščiai pažeidžia pareigas.
Liberalas Simonas Kairys akcentavo įstatymo įsigaliojimo terminus. Anot jo, šiuo metu įstatyme numatyti terminai įeina į jau esamos generalinės direktorės kadenciją, taip pat kyla klausimų dėl kadencijų ribojimo.
„Yra noras riboti kadencijų skaičių iki dviejų, tai visai gera idėja, bet kažkodėl pirmąją kadenciją norima skaičiuoti nuo dabar, esamosios kadencijos“, – sakė S. Kairys.
Konservatorius M. Lingė Seimo salėje dėstė, kad nors šiandien reikėtų kalbėti apie valstybės saugumą, valdantieji jau pusmetį turi kitą prioritetą – siekia greičiau atleisti LRT generalinę direktorę.
M. Lingė taip pat priminė, ką prieš kelerius metus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo metais, 2018-ųjų lapkritį, kalbėjo J. Olekas. Tuomet jis nacionalinį transliuotoją gynė, teigė, kad tuometė dauguma bandė užvaldyti LRT, ragino rasti kompromisą su žurnalistų bendruomene, klausytis tarptautinių organizacijų.
„Taip kalbėjo J. Olekas ir tuomet pavyko, Seime buvo sustota. <...> Kreipiuosi į jus, J. Olekai, kuris tapote simboliu to agresyvaus siekio užvaldyti LRT. <...> Nesigadinkite nekrologo. Laikas linkęs išblukinti senus nuopelnus, kai dabartiniai darbai ir pasirinkimai jiems prieštarauja“, – kalbėjo M. Lingė.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas teigė, kad svarstomas klausimas daug platesnis nei tik LRT, pasak jo, svarstoma, kaip turi veikti mokesčių mokėtojų finansuojamas visuomeninis transliuotojas.
„Lietuva yra stabili, brandi ir laiko išbandymų patikrinta demokratija ir todėl nežeminkime Lietuvos. Taip kalbėjau Venecijos komisijoje.
Ir būtent todėl Lietuva turi turi teisę ramiai, demokratiškai, argumentuotai diskutuoti apie savo nacionalinio transliuotojo valdymą, finansavimą, atskaitomybę ir misiją. Parlamentinė kontrolė nėra cenzūra. Nėra jokios grėsmės laisvam žodžiui Lietuvoje“, – teigė jis.
A. Zuoko teigimu, sisteminiai pokyčiai LRT brendo seniai, pagrindinis jų tikslas – sustiprinti LRT tarybą.
Pasak jo, nėra normalu, kai generalinis direktorius vienasmeniškai tvirtina redakcinę politiką.
„Laisvas žodis taip pat nėra vieno direktoriaus pareigybė“, – sakė jis. Anot Seimo nario, pagrindinė LRT problema – uždarumas.
„Per ilgą laiką LRT tapo gana uždara sistema, uždara konkurencijai, naujoms idėjoms ir naujiems kūrėjams, svarbiausia. Visuomeninis transliuotojas negali tapti uždaru klubu, nes uždarumas savaime mažina idėjų, kūrėjų įvairovę, o laisvas žodis gyvena būtent įvairovėje, konkurencijoje ir galimybėje būti išgirstam“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo plenarinėje posėdžių salėje kalbėjusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Rima Baškienė teigė, kad LRT įstatymo pataisų svarstymas įeis į Seimo istoriją, kaip neigiamas pavyzdys.
„Žvelgiant į LRT įstatymo projektus, neabejotina, kad jie įeis į Seimo istoriją kaip neigiamas pavyzdys, atėmęs iš Seimo darbo labai daug svarbaus, reikalingo laiko, kuris galėjo būti skiriamas ir dar gali būti skiriamas labai svarbių problemų sprendimui“, – Seimo tribūnoje kalbėjo R. Baškienė.
„O taip pat – pademonstravo nenorą įsiklausyti, siekti tobulesnio, visuomenės nepriešinančio įstatymo projekto“, – pabrėžė viena iš Seimo Kultūros komiteto opozicijos narių.
Liberalas Eugenijus Gentvilas kritikavo LRT tarybą, kuri trečiadienį nepatvirtino LRT metinės ataskaitos: „Ir negali, kaip pijokai užėmę vyno rūsį, suformuluoti, kodėl jie nepritarė LRT ataskaitai. Kas čia dabar per terorizmas? Kaip visuomenei suprasti, kas vyksta su LRT?“
Pasigedo ministrės
Popietinės Seimo darbotvarkės metu, politikams vienas po kito priimant ar atmetant įvairius pasiūlymus, prie šoninio mikrofono stojęs V. Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad parlamento posėdyje nėra kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės, kuri yra ir Seimo narė.
„Vis žiūriu į tą tuščią kėdę. Galvoju, kiek ji gali būti tuščia, pirmoje eilėje, kur turi sėdėti Seimo narė V. Aleknavičienė, kuri yra kultūros ministrė. Ir šiandien kultūros ministrė turėtų dalyvauti bent jau svarstyme šito projekto“, – sakė V. Juozapaitis.
Kultūros ministerijos interneto svetainėje skelbiamoje ministrės darbotvarkėje rašoma, kad 15 val. numatytas jos dalyvavimas renginyje Seime. Tiesa, koks tai renginys – nenurodoma.
Tiesa, ministerijos puslapyje skelbiama ministrės darbotvarkė nesutampa su jos darbotvarke, skelbiama Seimo interneto svetainėje. Pastarojoje nurodoma, kad ministrė turėtų dalyvauti vakariniame posėdyje.
Ministrė V. Aleknavičienė ketvirtadienį Seime buvo, rytinio posėdžio metu dalyvavo Vyriausybės valandoje.
Opozicijos siūlymus atmetinėjo
Popietiniame Seimo posėdyje parlamentarai ėmėsi atskirų įstatymo pataisų pasiūlymų, kurių svarstymas numatytas iki 20 val. Vienas tokių – konservatorės Giedrės Balčytytės pasiūlymas dėl LRT tarybos balsavimo atvirumo.
„Tai labai svarbus klausimas ir vienas tų, kurie kelia klausimus ir nėra iki galo sutarti, suderinti. Tai yra generalinio direktoriaus atleidimo sąlygos ir ar jos yra bloginamos, ar nebloginamos. Ir pagrindinis aspektas yra atviras arba slaptas balsavimas.
Savo siūlymu siūlau, manau, kad būtų geriausias sprendimas, palikti atvirą balsavimą. Tuomet išnyktų situacija, kai manome, kad sąlygos atleidimui yra pagerintos. Tokiu atveju jos būtų pablogintos, atlieptume ir Venecijos komisijos, ir kitų ekspertų nuogąstavimus“, – sakė G. Balčytytė.
Tačiau tokiam siūlymui balsų dauguma buvo nepritarta, už tai balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 58, o 8 susilaikė.
Venecijos komisija nurodė, kad LRT įstatymo pataisų projektas turėtų būti tobulinamas
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas valdančiųjų balsais patvirtino išvadą dėl pakoreguotų LRT įstatymo pataisų.
Naujajame visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projekte numatomas LRT valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragina atlikti išsamią analizę bei pabrėžia, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.
Savo ruožtu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, pristatydamas Komisijos nuomonę dėl darbo grupėje parengto LRT įstatymo projekto, teigė, kad komitetas įvertino ir atsižvelgė į rekomendacijas.
LRT įstatymo pakeitimus Kultūros komitetas pradėjo svarstyti balandžio viduryje ir baigė praėjusią savaitę.
Iš viso darbo grupės parengtam įstatymo projektui buvo pateikta maždaug 150 parlamentarų pasiūlymų, taip pat apie 15 įvairių organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų siūlymų, daugiau nei 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
