Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šeštadienį surengtame partijos politinės tarybos posėdyje nutarė, kad partijos atstovu 2024-ųjų prezidento rinkimuose bus 44-erių Giedrimas Jeglinskas. „Galiu pasakyti, kad mes turime geriausią, stipriausią kandidatą į šalies vadovo poziciją“, – tvirtino „demokratų“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Partijos skyriai kandidatais į prezidentus iškėlė penkias pavardes – partijos pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo narius Algirdą Butkevičių, Vytautą Baką ir Liną Kukuraitį bei buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską, kuris vienintelis nėra partijos narys.
Visi penki kandidatai prisistatė šeštadienį vykusiame partijos politinės tarybos posėdyje, o tą, kuris tapo kandidatu į prezidentus, išrinko į atskirą posėdį susirinkusi partijos valdyba.
Dar prieš valdybos posėdį, kreipdamasis į partiečius, „demokratų“ lyderis S. Skvernelis nurodė, jog prezidento rinkimuose savęs nemato.
„Tikrai esu geroje formoje, puikiai pasiruošęs, bet kartais treneris nusprendžia, kad tose rungtynėse dėl taktinių sumetimų žaidėjs neturi išeiti į aikštelę, nes galbūt jis bus panaudotas kitoms ne mažiau svarbioms rungtynėms“, – kreipdamasis į partiečius per politinės tarybos posėdį sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis leido suprasti, kad save mato kandiduojantį Seimo rinkimuose ir galimai formuojantį būsimą ministrų kabinetą: „Žiūrėkime toliau už horizonto, kuris nesibaigia prezidento rinkimais.“
Pasak S. Skvernelio, partijos valdybai teko rinktis iš dviejų kandidatų, nes trys iš kovos pasitraukė. Portalo LRT.lt žiniomis, dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nominacijos galiausiai susirungė V. Bakas ir G. Jeglinskas, kurį partijos kandidatu prezidento rinkimuose valdyba išrinko slapto balsavimo metu.
Prisistatymo kalboje G. Jeglinskas pabrėžė, kad dalyvauti rinkimuose sutiko gavęs demokratų palaikymą ir pritarimą savo vizijai – kurti saugią, turtingą, socialiai teisingą ir politiškai stabilią Lietuvą.
„Nebegalima taikstytis su tuo, kad geopolitinius iššūkius pasitinkame kaip niekad susipriešinę, suskirstę savo šalies gyventojus į savus ir svetimus, pažangius ir atstumtuosius.
Tokia padėtis visiškai nepriimtina. Tikiu, kad tik saugioje ir vieningoje Lietuvoje mūsų visų vaikai, anūkai ir ateinančios kartos galės įgyvendinti savo siekius. Ir man tai nuoširdžiai rūpi“, – sakė G. Jeglinskas.
Kartu jis pabrėžė, kad šalies vadovas privalo telkti ir svarbiausias institucijas – Seimą, Vyriausybę ir tą pačią prezidentūrą, nes bendras ir darnus darbas skatina valstybės progresą.
„Man nuoširdžiai rūpi kurti Lietuvą, kurioje saugus ir svarbus kiekvienas. Tad tapti kandidatu dalyvauti šalies vadovo rinkimuose – nepaprastai didelė atsakomybė ir iššūkis, kurį priimu visa širdimi ir energija“, – kalbėjo demokratų kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas.
G. Jeglinskas: prezidentas nėra autokratas, jis turi telkti visas institucijas
G. Jeglinskas tikina būsiąs visas institucijas ir politines jėgas telkiantis šalies vadovas.
„Visa esmė – prezidentas turi sutelkti tiek Seimą, tiek ministrus, tiek visas institucijas ir per jas surasti sprendimus“, – šeštadienį po „Vardan Lietuvos“ politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė G. Jeglinskas.
„Prezidentas nėra autokratas. Jis yra žmogus, kuris vienija ir telkia valstybę ir jos institucijas“, – teigė jis.
Kandidatas taip pat nurodo turįs aiškią viziją Lietuvai – pasak jo, siekiant politinio stabilumo, socialinio teisingumo ir gerovės svarbu galvoti apie šalies saugumą.
„Atnešu labai aiškią viziją, kad saugi ir vieninga Lietuva yra ta Lietuva, kuri iš tikrųjų gali tapti ir turtingesne, ir socialiai teisingesne, ir neabejotinai politiškai stabilia“, – aiškino kandidatas į šalies vadovo postą.
Įvardijo G. Nausėdos klaidas
Klausiamas, kokių klaidų, kurias padarė dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, jis pats nedarytų, G. Jeglinskas atkreipė dėmesį į stagnuojančią teisėkūrą bei chaotišką užsienio politiką.
„Prezidento vaidmuo yra būti autoritetu užsienio politikoje. Užsienio politika nėra tik asmeninis žaidimas“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas.
„Ta užsienio politika, kurią Lietuva dabar vykdo, nėra vieninga ir tai žaloja visos valstybės ir piliečių interesus“, – pridūrė jis.
Todėl pažymėdamas, kad prezidentas turi būti, pasak jo, švyturys užsienio politikoje, G. Jeglinskas nurodė, kad tarptautinėje arenoje Vilnius turėtų laikytis bendros krypties su pagrindinėmis šalies sąjungininkėmis.
„Mūsų politika negali tiek kisti nuo bendros politikos, nuo mūsų pagrindinių strateginių partnerių vertybių“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Be to, kaip klaidą kandidatas mato ir G. Nausėdos negebėjimą dėl bendrų tikslų sutelkti skirtingų politinių jėgų atstovų.
„Prezidentas yra tas, kuris gali suvesti visus prie bendro stalo – ir to mes nematome“, – teigė jis, pažymėdamas, kad tai iliustruoja ir tarp šalies vadovo bei premjerės Ingridos Šimonytės vykstantys „nekalbadieniai“.
Demokratų kandidatas į prezidentus sako, kad gynybai turėtų būti skiriama bent 3 proc. BVP
G. Jeglinskas sako, kad finansavimas gynybai Lietuvoje turėtų pasiekti mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„3 proc. tikrai yra tas minimumas“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Jeglinskas.
Vyriausybė siūlo, kad kitais metais finansavimas krašto apsaugai pirmą kartą viršytų 2 mlrd. eurų ir pasiektų apie 2,71 proc. BVP, tačiau dalį šių lėšų sudarys laikinai iš bankų imamas solidarumo įnašas.
Pasak G. Jeglinsko, turintis augti gynybos biudžetas turi būti finansuojamas tvariais šaltiniais.
„Turi būti labai tvarus kelias į saugumą ir tam reikalingas finansavimas, kuris yra, greičiausiai, daugiau nei 3 procentai“, – sakė demokratų kandidatas.
„Esame geografijoje, kai turime priešus, ir agresorius yra visai šalia“, – pridūrė jis.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras paskelbė 3 partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Aurelijus Veryga, o Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos mero, Manto Varaškos kandidatūrą.
Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir aktyvistas Antanas Kandrotas.
