Pernai lapkritį pasirodžius LRT Tyrimų skyriaus publikacijai apie galimai neskaidrias žemės privatizavimo schemas, susijusias su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo šeima, Kauno apygardos prokuratūra Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pavedė įvertinti paskelbtą informaciją ir aplinkybes. Prabėgus keliems mėnesiams institucijos vis dar tyli. NŽT sako teisėsaugai informaciją pateikusi, tačiau komentuoti savo pačios tyrimą atsisako, ragina kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. Pastaroji LRT.lt nurodė išvadas tebevertinanti ir užsiminė apie paaiškėjusias naujas aplinkybes.
„NŽT, vykdydama Kauno apygardos prokuratūros pavedimą, 2022-12-22 pateikė jai visą prašytą informaciją“, – LRT.lt teigė NŽT viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.
Jo teigimu, tarnybos buvo prašoma įvertinti ir pateikti „tam tikrą“ informaciją, kuri yra reikalinga tolimesniam prokuroro darbui ir sprendimams priimti.
„NŽT pagal tam tikrus prokuratūros nustatytus kriterijus buvo įvertintas apie dešimties tūkstančių dokumentų turinys (vieną nuosavybės teisių atkūrimo bylą vidutiniškai sudaro per 300 dokumentų lapų, juos visus būtina išsamiai patikrinti)“, – sakė R. Golubovas, tačiau pakomentuoti, kokias išvadas padarė informaciją analizavusi tarnyba, jis atsisakė.
„Komentaro dėl galimų sprendimų / išvadų Jums reikėtų kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą, kurioje dirbama su NŽT pateikta informacija“, – teigė įstaigos atstovas.
Tarnybos pozicija dėl galimai neskaidraus žemių pirkimo Kauno mieste, susijusio su V. Matijošaičiu ir jo šeima, liko neaiški, tad LRT.lt dar kartą kreipėsi į NŽT ir paprašė patikslinti – įžvelgė jie pažeidimų ar ne, tačiau aiškaus atsakymo taip ir nesulaukė.
„Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu, NŽT, kuri Lietuvoje yra atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, pavesta įvertinti pateiktą informaciją ir aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių į didelį kiekį žemės sklypų Kauno mieste atkūrimu“, – lapkritį teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė.
Tąkart ji sakė, kad, nustačius teisės aktų pažeidimų, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.
LRT.lt penktadienį taip pat klausė, ar faktas, kad informacija perduota Kauno apygardos prokuratūrai, reiškia, kad NŽT mano, jog reikalingas teisėsaugos tyrimas, tačiau R. Golubovas atsakė, esą „klausimas yra neteisingas iš esmės“.
„Prokurorai, išanalizavę ir įvertinę jų prašymu pateiktą informaciją, padarys išvadas“, – pridūrė jis.
Prokuratūra užsiminė apie paaiškėjusias naujas aplinkybes
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė LRT.lt patvirtino, kad NŽT surinkta medžiaga prokuratūrai perduota, tačiau jos turinio nekomentavo.
„Visą gautą informaciją šiuo metu vertina tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo prokurorė. Tai, kad NŽT perdavė informaciją Kauno apygardos prokuratūrai, savaime nereiškia nustatytų pažeistų teisės aktų. Prokurorė, išnagrinėjusi visą surinktą medžiagą, įvertins, ar teisės aktai buvo pažeisti, ir priims sprendimą, ar reikia taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – nurodė ji.
Anot T. Merkevičiūtės, šių metų sausio mėnesį Kauno apygardos prokuratūra pakartotinai kreipėsi į NŽT bei kitas reikalingas institucijas dėl per tyrimą paaiškėjusių aplinkybių patikslinimo.
„Kadangi atsakymai šiuo metu dar nėra gauti, negalime atsakyti, kada bus priimami tolimesni procesiniai sprendimai“, – teigė ji.
Tyrimą tęsia ir STT
Informaciją dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo ir perleidimo aplinkybių vertino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atliekanti tyrimą dėl įtariamos korupcijos Kauno miesto savivaldybės administracijoje.
„Apie tyrimo baigtį ir prokuroro sprendimą perduoti bylą teismui ar nutraukti tyrimą – galėsime informuoti tik tada, kai tokie sprendimai bus priimti“, – sakė Julija Gorovniovaitė, STT komunikacijos skyriaus viršininkė.
„Šiuo metu STT taip pat atlieka korupcijos rizikos analizę nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesuose Kauno mieste, vertinamas 2019-2022 m. laikotarpis. Baigus analizę, kaip ir visais kitais atvejais, ji bus paskelbta ir pasiekiama viešai“, – LRT.lt nurodė ji.
Taip pat skaitykite
LRT Tyrimų skyrius lapkritį skelbė, kad, kaip rodo surinkti duomenys, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo V. Matijošaičio sūnaus Šarūno Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys supirkinėja naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė Simona Morkūnaitė.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priimami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį. Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentų, įrodančių, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės. Tačiau kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaitis arba jo valdomos įmonės.
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje – ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė. Be to, aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir jiems reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
