Seimo Kultūros komitetas trečiadienį patvirtino išvadą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų.
Už ją balsavo keturi komiteto nariai, priklausantys valdančiajai daugumai, prieš balsavo ir susilaikė trys opozicijos atstovai.
„Iš esmės nepritariame šitam stūmimui ir neišklausymui argumentų“, – prieš balsavimą sakė Kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Jis pranešė, kad trys opozicijos atstovai artimiausiu metu pateiks atskirąją nuomonę.
Demokratė Rima Baškienė akcentavo, kad Seimo pirmininko socialdemokrato Juozo Oleko vadovauta darbo grupė parengė nekokybišką projektą, dėl to komitetui reikėjo jį gerokai taisyti.
„Bet balsuoti „už“ neleidžia matymas, kiek dar daug liko klaidų“, – tvirtino parlamentarė.
Socialdemokratas Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos „surengtas komiteto posėdžių maratonas leido geriau pažinti vieni kitus“, „pažinti bendrą Kultūros komiteto kultūros lygį“.
„Labai vertinu tai, kad ir opozicija pasisakydama pripažįsta, jog į labai daugelį dalykų atsižvelgta, kad didelis darbas padarytas ir iš tikrųjų kompromisas daugeliu atvejų buvo rastas. Aišku, ne 100 proc., ne visais atvejais“, – sakė Seimo narys.
Komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sakė, kad LRT įstatymo pataisų svarstymas buvo iššūkis, jis dėkojo visiems, prisidėjusiems prie projekto taisymo.
„Idealių įstatymų nebūna“, – teigė jis.
Komitetui priėmus išvadą, įstatymo pakeitimų projektas galės grįžti į svarstymo procedūrą Seimo salėje. Planuojama, kad tai įvyks kitą savaitę.
Nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė trečiadienį komiteto narius ragino neskubėti tvirtinti išvadų ir surengti papildomą posėdį, kad išgrynintų LRT tarybos, naujai steigiamos valdybos ir administracijos funkcijas.
Anot jos, Venecijos komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu tiksliai paskirstyti funkcijas tarp minėtų subjektų.
„Siūlyčiau dėl funkcijų pasidaryti atskirą posėdį. Dabar pritariate arba nepritariate atskiroms pataisoms, bet nėra bendro vaizdo“, – tvirtino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Parengti ir patvirtinti LRT įstatymo projekto išvadas Kultūros komitetui prireikė 11 posėdžių.
Pati išvada elektroniniu formatu užima per 1,4 tūkst. puslapių.
BNS rašė, kad iš viso projektui buvo registruota daugiau kaip pusantro šimto Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
Naujai suformuluotas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui, palaikytas LRT tarybos narių skaičiaus didinimas nuo 12 iki 15, bet nepritarta siūlymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos siūloma šią teisę nustatyti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.
Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.
Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės siūlymą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Jie siūlo palikti galioti dabartinę įstatymo nuostatą, nes, kaip paaiškino LRT administracijos atstovai, ji yra techninio pobūdžio, skirta užkirsti kelią, kad nacionaliniam transliuotojui skirtais dažniais naudotųsi kitos stotys.
Sutarta, kad redakcinės politikos gaires tvirtins radijo ir televizijos naujienų vadovai bei interneto portalo vyriausiasis redaktorius.
Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą yra sukritikavusi Venecijos komisija. Teikdama savo pastabas dar gruodžio mėnesį Seimo svarstytam LRT įstatymo pakeitimo projektui komisija nurodė, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
Po korekcijų išliko parlamentinės darbo grupės suformuluotas siūlymas, kad LRT vadovui atleisti nepasibaigus kadencijai būtų reikalingi du trečdaliai balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
Šią normą kritikavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Tokie itin reikšmingi klausimai turi būti vieši, ta pati motyvacija, tas pats balsavimas turi būti atviras visuomenei. Jeigu bus paliekama tarybai savo nuožiūra spręsti, ar įslaptinti, ar ne, – minėjau, kad kyla abejonių, ar nuostatos (projekte – BNS) sukonstruotos taip, kad leistų tarybai tą daryti – laikytume, kad vis dėlto neatsižvelgta į pastabas. STT pozicija yra laikytis tos nuomonės, kad tokios reikšmės klausimas turi būti atviras visuomenei“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkė Goda Kuznecovaitė.
Anot jos, siekiant skaidrios teisėkūros, tvarka, keičianti generalinio vadovo atleidimą, turi įsigalioti tik būsimam vadovui.
Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas tvirtino, kad nukelti šios pataisos įsigaliojimo negalima, nes dabar galiojantis įstatymo straipsnis, numatantis galimybę LRT direktorių nepasibaigus terminui atleisti dėl viešojo intereso nevykdymo, prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Anot teisininkų, viešojo intereso pažeidimas nėra pakankamai objektyvus ir aiškiai apibrėžtas kriterijus.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
„Prašom neįžeidinėti“: svarstant Venecijos komisijos išvadas Kultūros komitete kilo aistrų
Seimo Kultūros komitetui trečiadienį svarstant Venecijos komisijos išvadas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimų, dėl kilusių ginčų komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas buvo paskelbęs techninę pertrauką.
Aštrūs ginčai ir emocijos įsisiūbavo, kai K. Vilkauskas nesuteikė žodžio europarlamentarui, buvusiam Venecijos komisijos nariui Dainiui Žalimui.
Kultūros komiteto pirmininkas teigė, kad D. Žalimas savo poziciją dėl LRT įstatymo pakeitimų jau yra išsakęs per ankstesnius posėdžius.
Anot K. Vilkausko, Etikos ir procedūrų komisija jam išaiškino, jog komiteto vadovas sprendžia, kam suteikti žodį.
„Jūs pažeidžiate įstatymą. Komiteto pirmininkas yra pirmas tarp lygių komitete, o ne koks nors viršininkas ir ne kolūkio pirmininkas. Esate kolūkio pirmininkas, tokia mano nuomonė“, – pareiškė nuotoliniu būdu prisijungęs europarlamentaras.
„Gerbiamas pone Žalimai, prašome neįžeidinėti“, – jį nutraukė K. Vilkauskas.
Demokratė Rima Baškienė piktinosi, kad komiteto nariams neleista išsamiai aptarti Venecijos komisijos išvadų ir norima pasitenkinti tik K. Vilkausko pristatymu, jog į daugelį komisijos pastabų atsižvelgta.
„Ar neturime išreikšti savo nuomonės dėl Venecijos komisijos pozicijos? Neturėsime pakankamai argumentų kaip komitetas? Ar mes tik išgirdome jūsų pasakymus ir padėjome tašką? Mes turime pareikšti savo nuomonę, pagalvoti, ką dar papildysime, kaip dar papildysime įstatymo projektą“, – kalbėjo R. Baškienė.
„Gerbiama R. Baškiene, laikykitės tvarkos ir nekalbėkite“, – ją drausmino komiteto vadovas.
„Perduokite mane Etikos ir procedūrų komisijai už tai, kad aš noriu, kad įstatymo projektas būtų tinkamai parengtas“, – atkirto demokratė.
Kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis ragino socialdemokratą nesavivaliauti pirmininkaujant posėdžiui.
„Čia ne jūsų privatus būrelis, ne draugų sambūris, čia komiteto posėdis“, – replikavo jis.
„Ar jūs esate Lukašenkos pasekėjas?“ – klausė konservatorius.
„Tai jūs turite laikytis tvarkos. Kai trys komiteto nariai prašo, jog suteiktumėte žodį europarlamentarui, galima jį net ekspertu vadinti, kad jis mums paaiškintų (Venecijos komisijos išvadas – BNS), gal mes nelabai kompetencijos tam turime, jeigu jūs norite, mes galime fiziškai trikdyti šitą posėdį, mes galime kalbėti, kiek norime, jūs mūsų net negalite užtildyti, nes kalbame iš kitos salės“, – pareiškė kitas konservatorius Vytautas Kernagis.
Įsisiūbavus emocijoms K. Vilkauskas paskelbė penkių minučių techninę pertrauką, kad komiteto nariai nusiramintų.
