LRT tyrimas. Buvusio kultūros ministro makaronų verslo „krikštatėvis“ ir dingusi paskola

Buvęs „savaitės“ kultūros ministras, o dabar – Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio patarėjas Ignotas Adomavičius taip ir nesugebėjo paaiškinti, kur pradingo jo nebaigta mokėti beveik 300 tūkst. eurų paskola, paimta iš privačios bendrovės. LRT Tyrimų skyriaus gauta informacija rodo, kad pinigai, neva skirti makaronų fabriko įrangai pirkti, buvo pervesti Portugalijos įmonei, registruotai apleistame sandėliuke. Didesnės dalies paskolos I. Adomavičius taip ir negrąžino, bet ir toliau palaiko ryšius su pinigus jam davusiu prieštaringos reputacijos verslininku Ričardu Žurinsku.

„Su kuo jūs susitinkat, aš nežiūriu! Kodėl jūs mane persekiojat? Jūs persekiojat mane kaip gyvatės, kaip siurbėlės!“, – taip Ignotas Adomavičius, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio patarėjas Seime, sureagavo į LRT Tyrimų skyriaus klausimą apie praėjusia savaitę Vilniuje įvykusį susitikimą su verslininku Ričardu Žurinsku.

Šis buvęs Seimo narys, tuometės Lietuvos demokratinės darbo partijos (LSDP) atstovas, 2023-aisiais galutiniu teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamo įmonės „Jurtinga Shipping“ bankroto. Prieš 13 metų būtent ši įmonė paskolino tuo metu ūkininkui I. Adomavičiui 291 tūkst. eurų. Maždaug 191 tūkst. eurų jis lieka skolingas iki šiol, nors tvirtina, jog skolos, kuri ėjo iš rankų į rankas, nebėra.

Pasak I. Adomavičiaus, su prieštaringos reputacijos verslininku, paskolinusiu jam nemenką sumą, susitikęs jis tik pasisveikino. „R. Žurinskas buvo Seimo narys. Jis atvažiavo į Seimą, susitiko su kuo norėjo susitikti. Nuėjo pavalgyti į „Submariną“. Ėjau pro šalį: „O, sveikas, kaip gyvenimas“. Viskas. Kas jums negerai?“ – tvirtino I. Adomavičius.

Iš tiesų politikas ir verslininkas susitiko gegužės 5-ąją, per pietus, priešais Seimą esančioje picerijoje. Saulėtą dieną maitinimo įstaigos terasoje vykusiame pasisėdėjime dalyvavo ir politiko sutuoktinė, vadovaujanti šeimos įmonei „Bravo pasta“. Šis susitikimas, trukęs gerokai ilgiau nei kelias minutes, užfiksuotas nuotraukose, kurias turi LRT Tyrimų skyrius.

Pats R. Žurinskas į LRT skambučius neatsiliepia, į raštu pateiktus klausimus nereaguoja.

Skola yra, bet jos nėra

Kaip skelbta, I. Adomavičius praeityje figūravo Klaipėdos įmonės „Jurtinga Shipping“ tyčinio bankroto schemoje. 2013 m. tuometis ūkininkas gavo beveik 300 tūkst. eurų paskolą iš šios bendrovės, kurios faktinis savininkas buvo R. Žurinskas. Dalį paskolos I. Adomavičius grąžino, tačiau maždaug 200 tūkst. eurų taip ir liko nesumokėti.

2015 m. negrąžinta paskolos dalis už milijoną eurų parduota Jungtinėje Karalystėje registruotai įmonei „Base Energy Limited“, kurios galutinis naudos gavėjas buvo Rusijos pilietis Maksimas Timošenko. O prieš pat šios įmonės bankrotą 2018 m. paskola atsidūrė naujo kreditoriaus „We Triumph L.P.“ rankose. Šios įmonės naudos gavėjas, Baltarusijos pilietis, anksčiau buvo glaudžiai susijęs su R. Žurinsku.

Prieš mėnesį kalbėdamas apie šią situaciją „Nemuno aušrai“ atstovaujantis I. Adomavičius keitė versijas. Iš pradžių jis patvirtino, kad pagal dokumentus vis dar yra skolingas, paskui apsigalvojo. „Nebėra tos skolos. Nėra tos įmonės. Viskas. <...> Gal ir reikės grąžint, nežinau, bet tos skolos nebėra“, – kalbėjo Seimo nario patarėjas.

Tačiau savo kreditoriaus jis nepamiršo. Kovą, kai I. Adomavičiui paskambino tuometiniu Vengrijos užsienio reikalų ministro patarėju Tristanu Satongi apsimetęs visuomenininkas Karolis Žukauskas, politikas užsiminė apie R. Žurinsko verslus, galinčius būti įdomiais vengrams. „Aš pažįstu vadovą, jis turi labai gerus ryšius su tokiomis didelėmis įmonėmis (...) kaip „Neste“, „Shell” ir netgi su tuo pačiu „Gazprom“. Dabar nepopuliaru apie tai kalbėti, bet šiaip ar taip jie turi biurą Šveicarijoje“, – kalbėjo I. Adomavičius.

Dabar klausimus apie santykius su R. Žurinsku I. Adomavičius vadina „interpretacija“. „Asmeniniai civiliniai santykiai nėra pateikiami teismo dokumentuose. Miela ponia, važiuokite ieškoti ne mano paskolų. Važiuokite ieškoti pinigų, kuriuos taško LRT, miela ponia. Viso gero“, – žurnalistams pareiškė politikas.

Verslininko ir politiko aplinka – ta pati

Verslų Lietuvoje I. Adomavičius ėmėsi prieš beveik 20 metų. 2008-aisiais jis įregistravo ūkininko ūkį, įsigijęs sklypus su pastatais Rokiškio rajone – Ažumiškio bei Jurkupių kaimuose. Čia pradėti organizuoti verslai ir jų valdytojai – glaudžiai susiję su visa istorija.

2012-ųjų pavasarį tuometis ūkininkas įkūrė bendrovę „Agro produktai“. Jo partneriu tapo asmuo, tuo metu buvęs ir formaliu bendrovės „Jurtinga Shipping“ akcininku, nors teismai vėliau skelbė, kad tikrasis įmonės šeimininkas buvo jau minėtas R. Žurinskas. Būtent iš šios įmonės vos po metų I. Adomavičius gavo didžiulę paskolą.

Tais pačiais 2012-aisiais I. Adomavičius sugalvojo imtis ir makaronų verslo. Vos per kelis mėnesius jam pavyko gauti Žemės ūkio ministerijos skirstytą europinę paramą perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos – 200 tūkst. eurų.

Prieš dvejus metus reklaminiame tekste „Swedbank“ verslo stiprinimo programai I. Adomavičius dėstė, kad europinę paramą panaudojo makaronų gamybos įrangai. „Įranga, kaip prisimena šeima, tada kainavo kosminius pinigus – 1 milijoną litų (apie 290 tūkst. eurų). Ją įsigyti padėjo Europos Sąjungos parama. Vis dėlto, verslui pradėti gamybinės įrangos nepakako – reikėjo dar bent tiek investuoti į patalpas, kuriose toji įranga stovės“, – skelbta straipsnyje.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus gauti oficialūs dokumentai rodo, kad gautą paramą ūkininkas I. Adomavičius išleido ne makaronų mašinai. Pagal įsipareigojimus per tris etapus, trukusius vos kelis mėnesius, naujieji gamybininkai pirko biuro įrangą, stalus ir kėdes, interneto svetainės kūrimo paslaugas ir pan.

Po trijų mėnesių, 2013-ųjų kovą, I. Adomavičius gavo naują finansinę injekciją: sudarė sutartį su UAB „Jurtinga Shipping“ dėl 291 tūkst. paskolos.

Biuras – užmūrytame sandėliuke

Pavedimai buvo daromi dalimis: iš viso keturi mokėjimai nuo 2013 m. gegužės iki tų metų gruodžio.

Šie pinigai tą pačią dieną, kai pasiekdavo I. Adomavičiaus sąskaitą, oficialiais bankiniais pavedimais keliaudavo į Portugaliją. Beveik identiški keturi mokėjimai (sakome – beveik, nes, turimais duomenimis, į užsienį persiųsta 14 tūkst. eurų mažiau, nei pasiskolinta) atsidūrė logistikos bendrovės „Faustyprata LDA“ sąskaitoje.

2014 m. pabaigoje, vykdydami Lietuvos valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prašymą, į „Faustypratą“ nuvyko Portugalijos mokesčių administratoriaus pareigūnai. Įmonė prieš mėnesį buvo bankrutavusi. Portugalų pareigūnai registracijos adresu rado sandėliuką, kurio durys buvo užblokuotos plytomis. „Šioje vietoje nei įmonei neįmanoma vykdyti jokios veiklos, nei kam nors gyventi“, – pranešė jie į Vilnių.

Su „Faustypratos“ savininku ar vadovais Portugalijos mokesčių administratoriams nepavyko susisiekti.

Kas siejo portugališką logistikos įmonę ir makaronų gaminimo įrangą, kurią iš jos įsigijęs tvirtino I. Adomavičius? Turimi duomenys rodo, kad įmonės „Faustyprata“, įsteigtos 2009-aisiais, akcininkas buvo Baltarusijos pilietis Andrei Stsefanovich. Tuo laikotarpiu jis vadovavo ir įmonei Vilniuje.

„Faustyprata LDA“ direktoriumi buvo baltarusis Dzianisas Stavetskis. Jį su I. Adomavičiumi siejo ir verslo ryšiai.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, 2011 m. I. Adomavičius vadovavo viešajai įstaigai „Smart IT cluster“ (vėliau – „AgriFood Lithuania DIH“). Šios įstaigos viena iš dalininkių buvo bendrovė „Biudžeto valdymo sistemos“. O jos akcijas valdė D. Stavetskis. Be to, ši jo įmonė nuo 2011 m. rudens buvo registruota I. Adomavičiaus sodybos Rokiškio rajone, Ažumiškio kaime, adresu.

LRT Tyrimų skyrius bandė susisiekti su A. Stefanovichiumi bei D. Stavetskiu, bet jie į telefono skambučius nereagavo.

Sąskaita – yra, bet ne už makaronų liniją

Su bendrovės „Smart IT cluster“, kuriai pusmetį vadovavo I. Adomavičius, dalininkais siejasi ir paini istorija dėl sąskaitos, kuri turėjo įrodyti, kad makaronų gamybos įranga nupirkta Portugalijoje.

2013 m. pabaigoje I. Adomavičius pateikė sąskaitą, nurodydamas, kad iš „Faustyprata“ įsigijo šviežių pasterizuotų makaronų gamybos liniją už beveik 277 tūkst. eurų. Tačiau Portugalijos mokesčių administratorius Lietuvos pareigūnus informavo: jis negali patvirtinti šio sandorio tikrumo.

Vietos pareigūnų apklaustas „Faustyprata“ buhalteris nurodė, kad įmonė sąskaitos, kuria įformintas makaronų gamybos linijos pardavimas I. Adomavičiui, neapskaitė. Tačiau sąskaita tokiu pat numeriu įmonėje buvo. Tik išrašyta ne ūkininkui I. Adomavičiui, bet Lietuvos įmonei „Eurovuda“. Ir ne už makaronų liniją, o už palečių gamybos įrangos komplektą kur kas mažesnei sumai – 161,2 tūkst. eurų.

Pabradėje registruota „Eurovuda“, kaip ir I. Adomavičius, 2012 m. gavo ES paramą verslo kūrimui. Už suteiktus 200 tūkst. eurų ši įmonė buvo įsipareigojusi pirkti jau minėtą palečių gamybos įrangą. Nacionalinė mokėjimų agentūra vėliau siekė susigrąžinti skirtą paramą, kuri buvo naudojama neskaidriai. Tačiau to padaryti per teismus taip ir nepavyko, nes „Eurovuda“ bankrutavo.

Bendrovę „Eurovuda“ su I. Adomavičiumi sieja ne tik „pasiskolinta“ sąskaita už įrangą. Vienas iš šios įmonės akcininkų buvo Paulius Kazokaitis. 2024 m. rudenį jis buvo nuteistas byloje dėl didelės vertės sukčiavimo. Kartu nuteistas ir jo verslų partneris Augustas Alešiūnas. Pastarojo ir I. Adomavičiaus keliai susikirto jau minėtoje bendrovėje „Smart IT Cluster“. Šios įstaigos dalininkė buvo A. Alešiūno atstovauta bendrovė „Art214“.

LRT Tyrimų skyrius kalbino šiuos verslininkus. Jie patvirtino pažinoję I. Adomavičių, bet aiškino neprisimenantys nei pažinties aplinkybių, nei sąskaitos už įrangą „skolinimo“ aplinkybių.

Įrodymas – apgyvendinti italai

Institucijoms taip ir nepavyko išsiaiškinti, kaip pas I. Adomavičių atsidūrė makaronų fabriko įranga ir kodėl, kaip jos pirkimo įrodymą, I. Adomavičius mokesčių prievaizdams bandė pateikti sąskaitą, gautą kitos įmonės.

Vis dėlto makaronų gamybos linija jo fabrikėlyje Vilniaus pašonėje, Pikutiškių kame, vis dėlto buvo įrengta.

Tuo įsitikino VMI inspektoriai, 2014-ųjų pavasarį apžiūrėję patalpas ir nufotografavę sumontuotą įrangą, pagamintą Italijos įmonės „Italplast, Rittal, Cia“. Bandydamas pagrįsti, kad tai tikrai šios bendrovės gaminys, I. Adomavičius tikrintojus tikino, kad jo testuoti atvyks įmonės atstovas, o netrukus pateikė ir tai esą pagrindžiančias sąskaitas. Tarp jų – tūlų Giuseppės ir Ivano vardu nupirktus lėktuvo bilietus iš Vilniaus į Milaną, jų sąskaitas už bagažą ir trijų dienų apgyvendinimą Vilniuje.

Tačiau mokesčių prievaizdai tuo metu konstatavo, kad nėra nustatyta, kokiu tikslu ūkininkas šiuos asmenis apgyvendino. Mat I. Adomavičius, iš pradžių aiškinęs, kad sumontuotos įrangos testuoti atvyks pardavėjo atstovas, vėliau patvirtino, kad testavimą atliko pats.

„VMI nurodo, kad nėra nustatyta, už kokią kainą ir iš kokio mokesčių mokėtojo buvo įsigyta įranga“, – teigiama dokumentuose, kurių kopijas turi LRT Tyrimų skyrius.

Nepaisant abejonių, ar I. Adomavičius iš tiesų įsigijo makaronų įrangą iš Portugalijos įmonės „Faustyprata“, kuriai pervedė faktiškai visą iš „Jurtinga Shipping“ gautą paskolą, jis kurį laiką R. Žurinsko įmonei mokėjo paskolą. Iki 2014 m. liepos „Jurtinga“ atgavo 121,6 tūkst. eurų. Tačiau vėliau vykusiuose teismų procesuose dėl šios įmonės tyčinio bankroto konstatuota, jog „Jurtinga“, nors ir išrašinėjo I. Adomavičiui sąskaitas dėl palūkanų, nereikalavo jų mokėti. Taigi, dabartinis politikas liko įsiskolinęs beveik 200 tūkst. eurų.

Kaip jau skelbta, 2015 m. spalį R. Žurinskas likusią I. Adomavičiaus skolą pardavė Didžiosios Britanijos įmonei „Base Energy Limited“, valdomai Rusijos piliečio Maksimo Timošenkos, už milijoną eurų. O lygiai po metų, 2016-ųjų spalį, paskelbta apie „Jurtinga Shipping“ bankrotą. Gal sutapimas, tačiau netrukus, prasidėjus teismams dėl tyčinio bankroto, I. Adomavičius savo motinai padovanojo sklypą su statiniais, kuriuose veikia jo makaronų fabrikas.

Grįžo į Žurinsko aplinkos rankas

2018 m. vasaros pabaigoje bankrutavo ir I. Adomavičiaus skolą perpirkusi „Base Energy Limited“. Bet prieš pat bankrotą šių pinigų pareikalavimo teisė buvo perduota kitai Jungtinės Karalystės įmonei - „We Triumph L.P.“.

Vykstant teismams dėl tyčinio bankroto, „Jurtinga Shipping“ bankroto administratoriai 2019 m. pabandė pasiekti, kad I. Adomavičiaus skolos pardavimas „Base Energy Limited“ būtų pripažintas niekiniu. Taigi, makaronų verslininkas būtų įpareigotas grąžinti skolą bendrovei. Kartu įmonės administratoriai siekė, kad I. Adomavičiaus turtas būtų areštuotas, taip siekiant jam sutrukdyti atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi – „We Triumph L.P.“. Bankroto administratoriai nurodė, kad Jungtinės Karalystės bendrovė neturi pakankamai turto buvusio ūkininko skolai padengti.

Vis dėlto 2020 m. teismas bankroto administratorių reikalavimus atmetė. I. Adomavičiui buvo leista įgyvendinti prievolę kreditoriui „We triumph L.P.“ – taigi, grąžinti beveik 200 tūkst. eurų.

„Kas jums rūpi! Ne jūsų reikalas, kas grąžinęs, kas negrąžinęs!“ – tokį atsakymą apie skolos likutį LRT Tyrimų skyrius gavo iš I. Adomavičiaus.

Jungtinėje Karalystėje registruotos „We Triumph L.P.“ naudos gavėjas – baltarusis Vyacheslavas Girinas. Šis asmuo nuo 2013 m. rugsėjo iki 2017 m. pabaigos buvo vienas iš Lietuvoje įkurtos įmonės „Topgas“ akcininkų. Įmonę, veikiančią iki šiol, įsteigė formaliu „Jurtinga Shipping“ akcininku buvęs asmuo.

R. Žurinskas nuolat dalyvaudavo „Topgas“ akcininkų susirinkimuose. Be to, buvo įgaliotas akcininko V. Girino atstovas.

V. Girinas 2016–2018 m. valdė ir bendrovės „Rusbelita“ akcijas – prieš jį įmonės akcininkė buvo R. Žurinsko dukra. O pats verslininkas 2017–2018 m., buvo V. Girino valdomos įmonės direktorius.

I. Adomavičiaus verslo peripetijas prieš dešimtmetį bandė narplioti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tačiau po kelerių metų tyrimas buvo nutrauktas. Šių metų kovą po LRT publikuoto tyrimo apie šio politiko paskolą į FNTT kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisija dėl informacijos pagal kompetenciją vertinimo. Panašų paklausimą tarnybai pateikė ir Europos Parlamento narys Dainius Žalimas.

LRT Tyrimų skyriaus susipažino su FNTT atsakymu politikams. Jame nurodoma, kad nėra gauta objektyvių duomenų, kad padaryta konkreti nusikalstama veikla. Tačiau FNTT nurodė: „Teiginys „objektyvių duomenų negauta“ nereiškia, kad pareiškėjų skunde minimi tikrovės neatitinkantys teiginiai. Tai reiškia, kad pranešimuose išdėstytų teiginių nepakanka, jog būtų galima spręsti apie baudžiamosios atsakomybės klausimą“.