Ketvirtadienį Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į LRT Tyrimų skyriaus publikaciją apie galimai neskaidrias žemės privatizavimo schemas, susijusias su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo šeima, priėmė sprendimą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigė, kad šią situaciją kurį laiką žino ir vertina, o aplinkybės nagrinėjamos ir tyrime dėl įtariamos korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.
„Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu, NŽT, kuri Lietuvoje yra atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, pavesta įvertinti pateiktą informaciją ir aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių į didelį kiekį žemės sklypų Kauno mieste atkūrimu“, – LRT.lt teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė.
Anot jos, nustačius teisės aktų pažeidimų, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.
Ketvirtadienį LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad, kaip rodo surinkti duomenys, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo jo sūnaus Šarūno Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys supirkinėja naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė Simona Morkūnaitė.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priimami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentų, įrodančių, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės.
Tačiau kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaitis arba jo valdomos įmonės.
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypų aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau, nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė. Be to, aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir jiems reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
Taip pat skaitykite
STT situaciją kurį laiką žino, aplinkybės dėl sklypų – ir tyrime dėl korupcijos
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau kurį laiką žino ir vertina situaciją dėl aplinkybių, susijusių su Kauno miesto savivaldybės bei kitų kompetentingų institucijų priimtais sprendimais nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese. Tai ketvirtadienį LRT.lt teigė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
„Dar 2019 m., nagrinėjant gautą pranešimą dėl žemės grąžinimo klausimų ir kitų aplinkybių, informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), ši pripažino, kad V. Matijošaitis ir Dainius Matijošaitis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą“, – komentavo R. Keblienė.
Jos teigimu, 2020 m. nagrinėjant gautą pranešimą dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo inicijavimo ir kitų aplinkybių, informacija dėl nuosavybės teise priklausiusių sklypų pardavimo buvo perduota Prokuratūrai spręsti dėl viešojo intereso gynimo.
„Įvertinus turėtą informaciją ir galimas rizikas, STT Korupcijos prevencijos valdyboje jau anksčiau priimtas sprendimas atlikti korupcijos rizikos analizę, siekiant antikorupciniu požiūriu įvertinti nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesą Kauno miesto savivaldybėje ir NŽT Kauno miesto skyriuje ir pateikti siūlymus dėl galimų rizikų mažinimo“, – dėstė STT atstovė.
R. Keblienės teigimu, STT atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos korupcijos Kauno miesto savivaldybės administracijoje, be kitų galimai nusikalstamų veikų, vertinamos ir žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo ir perleidimo aplinkybės.
LRT.lt primena, kad šių kovo 9 d. STT atliko kratas, tarp jų – ir Kauno miesto savivaldybėje ir jau buvusio administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko namuose. V. Šiliauskui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, o kyšio suma, pasak teisėsaugos pareigūnų, siekė 140 tūkst. eurų. Kyšis jam, įtariama, perduotas kovo 9 d. naktį, ikiteisminis tyrimas pradėtas tą pačią dieną. Kaip anksčiau teigė teisėsaugos pareigūnai, tai – didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
Kyšio davėjas, anot prokurorų, yra bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Tyrimo duomenimis, V. Šiliauskas iš jo kyšį galėjo priimti už palankumą sudarant statybų ir susijusių darbų rangos sutartis ir jas administruojant.
Taip pat skaitykite
NŽT: tai savivaldybės funkcija
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas ketvirtadienį LRT.lt teigė, kad žemės sklypų, kuriems bus atkurtos nuosavybės teisės, formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
„NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus“, – komentavo R. Golubovas.
Kadangi žemės sklypų formavimas yra Savivaldybės administracijos funkcija, tai, anot NŽT atstovo, asmenys su nusiskundimais dėl šio proceso eigos galėtų kreiptis tik į savivaldybę. Į ją skundus persiunčia ir pati NŽT.
„Pažymėtina, kad NŽT nėra suteiktos teisės kontroliuoti ar atlikti tyrimų dėl savivaldybių administracijų priimamų sprendimų. Taip pat pažymėtina, kad, įgiję nuosavybės teises į žemės sklypus, asmenys gali laisva valia sudarydami civilinius sandorius perleisti nuosavybės teises (parduoti, dovanoti ir pan.) kitiems asmenims. NŽT sudaromų civilinių sandorių tarp privačių asmenų nekontroliuoja“, – teigė R. Golubovas.
Kauno konservatoriai rengs neeilinį posėdį
Ketvirtadienį į LRT Tyrimų skyriaus publikaciją sureagavo ir Kauno miesto savivaldybės tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai. Išplatintame pranešime žiniasklaidai konservatoriai teigė, kad dėl to penktadienį organizuojamas neeilinis frakcijos posėdis. TS-LKD frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius teigia, jog frakcija nori gauti atsakingų asmenų atsakymus, kaip mieste galėjo susidaryti tokia situacija, ir planuoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.
„Kyšių stiklainiuose skandalas, įtraukęs Kauno savivaldybės vadovus, buvo tik vienas iš indikatorių apie labai dideles sistemines problemas aukščiausiuose miesto valdžios sluoksniuose. Šiandien žiniasklaidoje pasirodęs tyrimas apie mero šeimos narių skandalingai privatizuotus sklypus yra dar vienas faktas, patvirtinantis labai skaudžią realybę Kaune. Skubiai organizuojame frakcijos posėdį ir prašysime atsakingų asmenų pateikti atsakymus. Manau, kad šias schemas turės tirti ir teisėsaugos institucijos“, – teigia Kauno miesto savivaldybės TS-LKD frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.
Organizuojamame posėdyje bus kviečiami dalyvauti Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus atstovai.
