Už pasikėsinimą organizuoti riaušes ir kitus nusikaltimus 75 parų areštu nubausta buvusi kandidatė į Seimą Irma Gajauskaitė trečiadienį pasišalino iš Šiaulių apygardos teismo posėdžio.
Trijų teisėjų kolegija surengė posėdį I. Gajauskaitės byloje.
Nuteistosios advokatė pageidavo, kad būtų atliktas įrodymų tyrimas, tuo metu prokurorė šiam prašymui prieštaravo, jos vertinimu, visa bylos medžiaga buvo jau ištirta pirmosios instancijos teisme.
„Teismas prašymą tenkino iš dalies ir nutarė atlikti įrodymų tyrimą“, – Eltai sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Vytautas Jončas.
Pasak teismo atstovo, I. Gajauskaitė trukdė pasisakyti prokurorei, bandė ją pertraukti, kaltintojos pasisakymą pavadino melu. Vėliau I. Gajauskaitė pasišalino iš teismo salės. Teisėjai bylos nagrinėjimą tęsė toliau.
Nuteistoji reikalauja, kad byla būtų nagrinėjama pagal įstatymus, kad jai būtų leista gintis pačiai asmeniškai, nes esą anksčiau bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme jai nebuvo to leista. I. Gajauskaitė sako norinti pateikti jos nekaltumą pagrindžiančius įrodymus.
Teismas bylos nagrinėjimą tęs birželio 16 d.
ELTA primena, kad vasario 12 dieną Šiaulių apylinkės teismas paskelbė, kad I. Gajauskaitę pripažįsta kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės bei dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui.
Teismas taip pat nutarė, kad iš jos bus konfiskuotos nusikaltimo padarymo priemonės – kompiuteris ir mobilusis telefonas.
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamoji negalėjo dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, nes nesilaikė teismo posėdžio tvarkos. Todėl buvo pašalinta iš teismo posėdžių salės iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Kaltinamajai atstovavo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas advokatas.
Kvietė atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius
Baudžiamoji byla I. Gajauskaitei iškelta po to, kai ji kandidatuodama į Seimą 2024 m. spalio 8 d. socialiniuose tinkluose paviešino beveik 34 min. trukmės vaizdo ir garso įrašą, kuriame kvietė smurtauti prieš 2024 metų spalio 11 dieną Vilniuje, buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje, vyksiančių Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir sąrašų lyderių debatuose dalyvaujančius ir juos organizuojančius asmenis.
Vaizdo įraše I. Gajauskaitė ragino žmones į Seimo rinkimų debatus pasiimti su savimi beisbolo lazdas, šakes, dalgius ir juos panaudoti „susidorojimui“. Moteris teigė, kad minėti debatai „gali baigtis tokiomis riaušėmis, kad dar Lietuva nematė“, vėliau ji ragino „nelikti abejingais ir patiems padaryti teisingumą“.
Teismas šiuos veiksmus įvertino kaip siekį išprovokuoti riaušes.
I. Gajauskaitės byloje nuosprendį priėmusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė paskelbė, kad savo pasisakymu ir jo viešu paskelbimu socialiniuose tinkluose kaltinamoji sąmoningai siekė išprovokuoti riaušes. Ji atviru tekstu kvietė visus prisijungti, atvykti, atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius, ragino susitikti.
Pasak teisėjos, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo kaltinamosios valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pradėjus ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų iniciatyva vaizdo ir garso įrašų transliacijos buvo blokuotos, o I. Gajauskaitė laikinai sulaikyta.
Teisme apklausti nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, kad jos pasisakymą suprato kaip atvirą kvietimą viešai smurtauti – sukelti riaušes Vilniuje buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje vyksiančiuose Seimo rinkimų debatuose. Kaltinamoji nurodė, kad vaizdo įraše esą kalbėjo perkeltine prasme, tačiau teismas su tokia pozicija nesutiko.
Teismo vertinimu, I. Gajauskaitės kaltė įrodyta ir dėl antrojo kaltinimo – viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės. Bylos duomenimis, 2024 m. lapkričio 10 d. socialiniame tinkle jos paskyroje paskelbtas vaizdo ir garso įrašas. Byloje apklausti nukentėjusysis ir keturi liudytojai nurodė, kad I. Gajauskaitės vaizdo ir garso įraše užfiksuotą tekstą suprato kaip neapykantos kalbą.
„I. Gajauskaitė įraše labai neigiamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisakydama apie žydų tautybės žmones ir žydų tautą, menkindama nacistinės Vokietijos įvykdytus genocido ar kitus nusikaltimus žmogiškumui, skleidė neapykantą jų atžvilgiu ir niekino žydų tautybės žmones bei žydų tautą dėl jų tautybės“, – sakė teisėja R. Maziliauskienė.
Kaltinamoji viso proceso metu tvirtino, kad ji nieko nežemino ir nekurstė, tik išsakė savo nuomonę. Tačiau teismas konstatavo, šiuo atveju jog I. Gajauskaitė peržengė saviraiškos laisvės ribas.
Moteris nuteista ir dėl smurto prieš savo brolį. Kaltinamoji nurodė, jog ji giminaičiui smūgiavo ne kumščiu, o delnu ir dėl to nukentėjusysis esą negalėjęs patirti skausmo. Teismas tokią kaltinamosios poziciją vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2024 metų vasario mėnesį kaltinamajai su broliu susitaikius. Vis tik pernai tyrimas atnaujintas, kadangi I. Gajauskaitė, nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos, buvo įtariama padariusi du naujus tyčinius nusikaltimus. I. Gajauskaitė į Seimą 2024 m. kandidatavo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše, kuriame buvo įrašyta 42 numeriu.
Ketvirtadienį Šiaulių apylinkės teismas planuoja paskelbti nuosprendį kitoje I. Gajauskaitės byloje – joje moteris kaltinama Meškuičių seniūnės šmeižimu.
