Prezidentui Gitanui Nausėdai perspėjus nenaudoti Lietuvos teritorijos dronų antskrydžiams, dezinformacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius prezidentūros pareiškimą sieja su politine krize Latvijoje. Savo ruožtu gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad nors toks valstybės vadovo pareiškimas buvo reikalingas, žinutės tonas buvo griežtas, ypač atsižvelgiant į bendradarbiavimo su Ukraina svarbą.
Dezinformacijos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius pažymi, kad tai pirma oficiali Lietuvos reakcija į kelis mėnesius trunkančią prieš Baltijos ir Skandinavijos valstybes nukreiptą Rusijos propagandos kampaniją, teigiančią, jog šių valstybių oro erdvė naudojama Ukrainos dronų antskrydžiams.
„Kremliaus propagandos tikslas su jau kelis mėnesius vykstančia kampanija buvo labiau nukreiptas į Rusijos vidaus auditoriją, bandant pasiteisinti ar paaiškinti Rusijos visuomenei, kodėl dega Rusijos uostai. Suprask, kad tai nėra vien tik Ukrainos kaltė, bet neva įsitraukusios ir NATO valstybės, naudojama jų oro erdvė. Mes jau kurį laiką <...> taip oficialiai nereagavome“, – LRT RADIJUI sako N. Maliukevičius.
Ekspertas šiuos prezidentūros pareiškimus sieja su politine krize Latvijoje.
„Šioje žinutėje yra du akcentai. Vienas akcentas, kad mūsų teritorija niekada nebuvo naudojama tokioms atakoms. <...> Kita žinutė yra susijusi su tuo, jog raginama nenaudoti teritorijos“, – pabrėžia VU TSPMI dėstytojas.
„Aš manau, kad tai yra nulemta politinės krizės Latvijoje, kai krašto apsaugos ministras buvo priverstas atsistatydinti po to, kai Ukrainai priskirtas dronas nukrito šalies teritorijoje. Ir aš manau, jog tai yra savotiška žinutė, reakcija, bandanti suvaldyti potencialų politinį chaosą ir pas mus“, – akcentuoja jis.
N. Maliukevičiaus teigimu, nereikėtų skubėti daryti išvadų, kad Kremliaus pareiškimai apie Ukrainos dronams suteikiamą oro erdvę gali būti pretekstas karinei invazijai į Baltijos šalis. Anot jo, tokio tipo kampanijos turi daugiau politinių krizių potencialo nei karinės dimensijos rizikų.
„Mes matome praktinį pavyzdį – situaciją Latvijoje, viešus pareiškimus iš savo pusės ir čia reikia labai protingų pastangų ir iš mūsų vadovų, bandant suvaldyti šią situaciją, nes toli gražu neaišku, ar toliau nebus eskaluojama ši Rusijos propagandinė dezinformacinė kampanija, derinant tam tikrus hibridinius veiksmus ir bandant kelti politines įtampas ir suirutę, o ne panaudojant tai kariniams veiksmams ar karinei agresijai“, – sako ekspertas.
Pasak jo, laikas parodys, ar išplatintas prezidentūros pareiškimas yra teisingas ir apgalvotas žingsnis.
„Klausimas būtų, ar tai yra vienintelis žingsnis ir strategija, kurią mes turim, ar apskritai tai yra apgalvota ilgalaikė strategija, kaip reikia suvaldyti potencialiai stiprėjančią ir agresyvėjančią Rusijos propagandinę kampaniją prieš mus“, – pažymi N. Maliukevičius.
Savo ruožtu gynybos ekspertas G. Jeglinskas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako, kad prezidentas, kaip valstybės vadovas, turi pareigą įspėti dėl Lietuvos teritorijos ir suvereniteto neliečiamumo. Visgi ekspertas pripažįsta, kad žinutės tonas buvo griežtas, ypač atsižvelgiant į bendradarbiavimo su Ukraina svarbą.
„Aš labai tikėčiausi, kad buvo žinia pateikta prieš tai, galbūt neviešais kanalais, kad žiūrėkite, prezidentas išleis tokią žinutę, bet jūs supraskite, jog jis turi tai padaryti, nes jis, kaip valstybės vadovas, turi ginti Lietuvos nacionalinį interesą. Tai turbūt tas ir įvyko“, – komentuoja G. Jeglinskas.
Anot jo, tai, kad prezidentūros pareiškimas išplatintas būtent dabar, rodo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o jame vis aktyviau naudojami toliašaudžiai dronai.
„Tai yra šiuolaikinis karas ir jo pabaigos kol kas tikrai nesimato. Dėl to ta rizika, kad dronai ir toliau įskris į Lietuvos, Latvijos, Estijos ar kitų NATO šalių teritorijas, yra labai didelė. Nežinau, ką simbolizuoja ši žinutė, bet ji turbūt parodo, kad prezidentas siekia, kad dronai neįskristų į Lietuvos teritoriją, tai yra sveikintina“, – teigia gynybos ekspertas.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuva turėtų orientuotis į glaudesnį bendradarbiavimą su Ukraina gynybos pramonės srityje, o ne „nueiti į tokius pareiškimus“.
„Mes matome, kad Ukraina siekia suteikti technologijas NATO šalims, matome sutartis su JAV, [Volodymyro] Zelenskio vizitą Artimuosiuose Rytuose, kur nuo Saudo Arabijos iki Jungtinių Arabų Emyratų pasirašomos ilgalaikės, dešimtmečių [trukmės] sutartys dėl dronų karybos. <...>
Pas mus kol kas to nesimato, tai aš manau, kad mūsų prioritetas turi būti konkretus, pramoninis, karinis bendradarbiavimas su Ukraina. Čia reikėtų dėti akcentą, o ne nueiti į tokius pareiškimus“, – sako G. Jeglinskas.
LRT.lt primena, kad trečiadienį prezidentas G. Nausėda griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
„Mano pozicija aiški ir kategoriška. Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes. Bet koks bandymas neteisėtai naudotis Lietuvos oro erdve būtų grubus suvereniteto ir esminių tarptautinės teisės normų pažeidimas“, – sakė prezidentas. G. Nausėdos poziciją trečiadienį BNS perdavė jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
„Apie tai informuota ir Europoje kariaujančių valstybių vadovybė, ir NATO sąjungininkai“, – teigė šalies vadovas.
Tokiais pareiškimais galbūt siekiama mažinti įtampą, Rusijai kaltinant Baltijos šalis oro erdvės ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą suteikimu.
Šie kaltinimai reiškiami ukrainiečiams išplėtus dronų atakų geografiją gilyn į Rusijos teritoriją, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje fiksavus įvairius su Ukrainos dronais susijusius incidentus.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ taip pat pabrėžtinai teigė, kad Lietuva niekada nesuteikė ir nesuteiks leidimo naudotis oro erdve trečiosioms šalims, vykdančioms karines operacijas.
Rusijos žiniasklaidoje pastarosiomis savaitėmis taip pat spekuliuojama, kad dėl tariamo Baltijos šalių leidimo naudoti oro erdvę Ukrainos dronams kyla grėsmė Kaliningrado srities saugumui.
Į pastarąją iš Ukrainos nebūtų įmanoma įskristi nekirtus Lenkijos arba Lietuvos sienos.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
