Įdiegus atnaujintas bendrojo ugdymo programas keisis ir brandos egzaminų tvarka. Svarbios detalės dar styguojamos, bet jau aiškėja, kad 2025-aisiais abiturientai, kad įgytų atestatą, turės laikyti du valstybinius egzaminus (mokyklinių nebeliks), o dar po dvejų metų abiturientams teks įveikti tris valstybinius egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos egzaminai bus dviejų lygių, tad pavasarį dešimtokams teks pasirinkti, kokiu lygiu jie mokysis šių disciplinų. Keisis ir lietuvių kalbos egzaminų užduotys. Planuojama, kad 2029-aisiais taps privalomas brandos darbas.
Iki kitų metų vasario turės būti parengta egzaminų vykdymo tvarka, tuomet turėtų paaiškėti ir kaip keisis egzaminų užduotys. Tarkime, ką reikš grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto pagal grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Apie laukiančias permainas LRT.lt pasikalbėjo su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ramūnu Skaudžiumi.
– Ministerija dar neseniai siūlė: ateityje abiturientams, kad baigtų mokyklą ir gautų atestatą, reikėtų išlaikyti mažiausiai penkis egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir dar tris pasirenkamus. O ir ekspertai yra išsakę minčių, kad matematikos egzaminas turėtų būti privalomas ne tik stojant į aukštąją, bet ir tam, kad įgytum atestatą. Tokio plano ir laikotės?
– Situacija iš esmės yra pakitusi, buvo diskusijų laikotarpis, jis kai kuriais klausimais dar ir tęsiasi. Dabar manome, kad galėtų būti laipsniškai siekiama, kad baigiant vidurinio ugdymo programą būtų reikalaujama išlaikyti tris egzaminus, iš kurių vienas būtų lietuvių kalbos ir literatūros, o kitus du mokiniai galėtų pasirinkti patys.
Šiuo metu, kad baigtum mokyklą, turi išlaikyti du egzaminus, vienas iš jų – lietuvių kalbos ir literatūros. Abu šie egzaminai gali būti mokykliniai.
Mokyklą baigsiantieji 2025-aisiais (tai tie, kurie jau dvejus metus mokysis pagal naujas bendrojo ugdymo programas) bus įveikę tarpinį įvertinimą – vienuoliktoje klasėje (šis planas dar nepatvirtintas) ir laikys bent du valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas – lietuvių kalbos ir literatūros.
2027-aisiais baigsiantieji jau laikytų tris valstybinius egzaminus, vienas iš jų būtinai būtų lietuvių kalbos ir literatūros.
– O būtų keliamas toks reikalavimas, kad vienas iš tų dviejų ar trijų pasirenkamų egzaminų ateityje būtų matematikos? Apie tai nemažai kalbėjo ir tai siūlė ekspertai.
– Ne, kol kas tokio reikalavimo nėra numatyta.
– Vadinasi, gali būti, kad matematika, norint baigti mokyklą, išliktų neprivalomų egzaminų teritorijoje? Matematika bus privaloma tik stojant į aukštąsias mokyklas?
– Taip, tikrai taip. Daug diskutavome, ar matematika turėtų būti privaloma įgyjant atestatą, ar ne. Ir čia galiausiai būtų priimtas sprendimas, kad matematika nebūtų privaloma.
– Ministrė po to, kai paaiškėjo, kad šiemet matematikos egzamino rezultatai buvo itin prasti – 35 proc. laikiusiųjų jo neįveikė, sakė, kad ateityje egzaminas bus dviejų lygių.
– Numatoma, bet dar nėra įsigalioję, kad egzaminas būtų dviejų lygių tiek lietuvių kalbos ir literatūros, tiek matematikos. Yra numatoma, kad mokinys galės rinktis mokytis šiuos dalykus tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu ir pagal tai bus rengiami dviejų lygių egzaminai. Jie būtų organizuojami nacionaliniu lygmeniu.
Tai įsigaliotų 2023 metais kartu su atnaujintomis programomis, tad dviejų lygių egzaminus abiturientai laikytų 2025-aisiais. Mokiniai egzamino lygį rinktųsi pagal tą programą, pagal kurią mokėsi.
Taip pat skaitykite
– Jei mokinys mokėsi išplėstiniu kursu, galėtų laikyti bendrojo kurso lygio egzaminą?
– Visos tokios smulkios detalės nėra iki galo išdiskutuotos, bet pirminė nuostata: kokiu lygiu mokiausi, tokį egzaminą ir laikau. Jei mokiausi bendruoju kursu, tai laikau bendrojo kurso egzaminą, o jei išplėstiniu kursu – išplėstinio kurso egzaminą.
– Kodėl šiems dviem egzaminams bus taikoma dviejų lygių sistema?
– Kai buvo sudaryta darbo grupė prieš metus, buvo svarstomi įvairūs variantai. Vienas iš pirminių variantų tuomet buvo, kad gal apskritai reikėtų atsisakyti lygių, nes siekiama, kad visi gerai mokėtų lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką, kuri apskritai mąstymui svarbi. Bet buvo priimtas sprendimas atsižvelgiant į tai, kokią šiandien turime situaciją, į tai, kokią turime sistemą šiandien. Tai būtų per didelis žingsnis nuo to, ką turime šiandien. Tad buvo apsispręsta palikti bendrąjį ir išplėstinį kursą būtent šiems dviem dalykams.
– Nuo to, pagal kokį kursą mokysiesi ir kokį egzaminą laikysi, priklausys ir tai, ką galėsi veikti vėliau? Jei pagal išplėstinį, bus galima rinktis studijas, jei pagal bendrąjį – profesinę mokyklą arba iškart darbo rinką?
– Iš esmės, kalbėdami apie valstybinius brandos egzaminus, kalbame apie tai, kokius gebėjimus ir kompetencijas mokinys turėtų įgyti baigdamas vidurinę mokyklą. Turbūt pačios aukštosios mokyklos turės nuspręsti, kas juos tenkina – ar bendrasis, ar išplėstinis kursas. Bet kokiu atveju išplėstinis kursas orientuotas į tą sudėtingesnį lygį ir apimties prasme, ir sudėtingumu. Tad sprendimas iš esmės yra aukštųjų mokyklų rankose. Bet noras turėti skirtingus lygius yra paremtas tuo, kad būtų sėkmingai baigiama vidurinė mokykla. Norėta išlaikyti galimybę rinktis. Jeigu dalykas yra privalomas (matematika ir lietuvių kalba ir literatūra), tai gali rinktis bent jau lygmenį, kuriuo mokaisi.
– Lietuvių kalbos ir literatūros atnaujintoje programoje rašoma, koks bus brandos egzaminas: „Pateikiamos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto pagal grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Mažiausia sukurto teksto apimtis – 400 žodžių“. Kuo tai skirsis nuo esamų pasirinkimų – literatūrinis arba samprotavimo rašinys?
– Apie patį turinį ir apie pačią formą, deja, šiek tiek ankstoka kalbėti. Nors iki 2025-ųjų, kai ruošiamasi startuoti, ne tiek daug laiko likę. Tikslas yra iki 2023 metų vasario turėti parengtą atnaujintą brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką. Joje būtų numatyta ir tai, kokios būtų tarpinių atsiskaitymų dalys, kaip turėtų atrodyti egzamino struktūra, drauge galvojama pateikti užduočių pavyzdžius, kaip egzaminas galėtų atrodyti, kad tiek mokytojams, tiek besiruošiantiems mokiniams būtų kuo aiškiau.
Dar laukia intensyvus darbas su programų rengėjais, su asociacijomis, su suinteresuotomis šalimis, kad rezultatas būtų kokybiškas ir visiems priimtinas.
Šį rudenį mums reikia atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašą ir bendruosius planus, taip pat peržiūrėti kitus dokumentus, kur įtvirtinsime atnaujintą vidurinio ugdymo sąrangą.
Mokiniai, baigdami dešimtą klasę, būsimą pavasarį rinksis dalykus pagal atnaujintą sąrangą – nebeliks bendrųjų kursų gamtos, visuomenės, kalbų moksluose, čia liks tik vienas lygis, o matematikos ir lietuvių kalbos mokymosi kursą jie galės rinktis iš dviejų galimybių (mokytis pagal bendrąjį arba išplėstinį kursą).
– O kaip keisis kiti egzaminai?
– Nuostata yra tokia, kad nebelieka mokyklinių egzaminų, bus tik valstybiniai egzaminai.
Norėčiau pabrėžti, kad nesiekiama kurti naujos sistemos. Iš esmės tobulinama ir stiprinama esama sistema. Tie dalykai, kurių egzaminai yra valstybiniai, ir išlieka.
Keisis struktūra tuo, kad norima išskaidyti egzaminą į kelias dalis, kad patikrinimas nebūtų vienas, momentinis. Siekiama, kad iki egzamino būtų bent vienas tarpinis patikrinimas ir tuomet, po jo, mums labiau įprastas egzaminas, jis vyktų baigiant ketvirtą gimnazijos klasę.
Dabar numatomi du tarpiniai atsiskaitymai – trečioje gimnazijos klasėje ir galbūt viduryje ketvirtos klasės iš tų dalykų, kuriems skiriama daugiau valandų, tai yra lietuvių kalbai ir matematikai. Pabrėžiu, visa tai dar bus galutinai patvirtinta.
– Bendrojo ugdymo programoje matau ir tokį sakinį: „Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse, tarpiniais patikrinimais, brandos egzaminu.“ Ar tai reiškia, kad brandos darbas bus privalomas visiems?
– Brandos darbas bene daugiausia diskusijų sukėlė. Planuojama, kad brandos darbas galėtų būti įvedamas laipsniškai, tai yra kartu su atnaujinama ugdymo programa jis netaptų privalomas visiems, bet jis, pavyzdžiui, galėtų pakeisti, tarkime, muzikologijos egzaminą, ypač specializuotose menų mokyklose.
Svarstoma, kad brandos darbas galėtų tapti privalomas 2029-aisiais. Tai siejama su profesoriaus Eugenijaus Jovaišos siūlymu. Matome bendrą dermę, privalomumas turėtų būti ne iš karto.
Šiandien galime konstatuoti, kad brandos darbą atlikti renkasi tik apie 1 proc. mokinių, tad dabar privalomumas taptų pernelyg dideliu ir staigiu šuoliu. Bet kartu tiek mokytojai, tiek mokiniai įžvelgia didžiulę brandos darbo naudą ir vertę, nes jis atspindi visai kitokias mokinių kompetencijas nei valstybiniai brandos egzaminai.
– Kodėl brandos darbą iki šiol renkasi tiek mažai mokinių?
– Turbūt yra keletas aspektų. Mokiniai labai dažnai egzaminus renkasi pagal tai, su kuo sies savo ateitį, studijas. Brandos darbas nėra būtinas stojant į aukštąsias mokyklas. Mano asmenine nuomone, tai viena iš kertinių priežasčių. Kitas dalykas – šiandien už brandos darbą galima gauti papildomą balą stojant į universitetą, bet tas papildomas balas suteikiamas tik už aukščiausią darbo įvertinimą. O tai turbūt nemotyvuoja mokinių rinktis atlikti šį darbą.
Be to, reikia pripažinti, kad brandos darbą atliekant reikia didelės savikontrolės, taip pat mokytojų pasirengimo.
– Brandos darbas galėtų pakeisti tik mokyklinį muzikologijos egzaminą?
– Kadangi nelieka ir mokyklinio technologijų egzamino, tai ir šį egzaminą galėtų pakeisti. Iš esmės muzikologijos, technologijų mokykliniai egzaminai atitinka brandos darbo koncepciją. Tad, matyt, tie mokiniai, kurie rinktųsi šiuos egzaminus, galėtų rinktis brandos darbus.
– Atnaujinta matematikos ugdymo programa sulaukė recenzentų kritikos. Ji pasirašyta sulaukus pasižadėjimo, kad išsyk bus koreguojama. Kas jau dabar daroma?
– Bet kokiu atveju visas programas numatoma atnaujinti esant poreikiui, jas įgyvendinant. Recenzentų grupė sakė, kad jau dabar reikia kalbėti apie naują programą, nes bus koduojami dalykai, kurie bus po dešimties ir daugiau metų. Dabar yra suburta ekspertų grupė, ji aiškinasi, koks matematikos mokymas turėtų būti ateityje, bandome dėliotis tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius veiksmus, kaip siekti, kad galėtume laikyti, kad mūsų mokiniai mokosi matematikos sėkmingai.
– Per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį Seime sulaukėte siūlymų, kad derėtų atnaujinti ekspertų grupę, pasitelkti užsienio ekspertų.
– Dabar ekspertų grupė nėra atnaujinta, manome, kad gal užtektų to, kad, susidėliojus veiksmus, būtų pasikviesti užsienio ekspertai.
Dar kartą norėčiau akcentuoti, kad iš esmės yra sutarta, kad matematikos programa startuoja ir ją galima įgyvendinti. O ekspertai galėtų būti pasitelkiami kaip išorės ekspertai.
– Ministerija paskelbė, kad bus parengta 50 matematikos vaizdo pamokų siekiant padėti geriau pasirengti egzaminui. Tuomet ministrė pabrėžė, kad šios pamokos bus ne vienintelė pagalbos priemonė. Jau nutarta, kokios bus kitos priemonės?
– Visų pirma, manome, kad mokyklos pačios gali įdėti savo indėlį, žiūrėti, ką gali padaryti. Turime sukaupę pavasario patirtį atitinkamų savivaldybių, kurios į pagalbą pasitelkė ir tėvus, tai buvo daugiau kaip kontrolės elementas. Esame surinkę kai kurias priemones ir dėliojamės planą, kaip jas įgyvendinti.
– Ar planuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) pakeitimai?
– Didesnių naujovių neplanuojame. Tiesa, šiemet pirmus metus taikytas nuasmenintas vertinimas, planuojame jį taikyti ir ateityje. Iki šiol nuasmenintas vertinimas vyko mokyklos lygmeniu. Galvojame, kad nuo šių mokslo metų pavasario nuasmenintai vertinama galėtų būti mokyklos lygmeniu, jei mokykla labai didelė, bet apskritai koordinuojama būtų savivaldybės lygmeniu. Taip būtų siekiama, kad objektyvus grįžtamasis ryšys būtų dar geriau užtikrinamas.
Keisis išorinis vertinimas
Patvirtinus atnaujintas bendrąsias programas, keisis ir išorinis vertinimas, sako Nacionalinė švietimo agentūra. Kalbėdama apie numatomus lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimo paskutinėse gimnazijos klasėse pakeitimus, Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė pabrėžė, kad kol kas tai tik projektas, jo detalės gali keistis. Planuojama, kad atsiras du tarpiniai patikrinimai: bus vertinami kalbėjimas ir teksto suvokimas. Baigiamajame egzamine abiturientų lauks grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto per grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Šios vertinimų dalys pasirinktos siekiant atliepti pateiktus pedagogų (dviejų lituanistų asociacijų) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymus. Visos užduotys bus rengiamos centralizuotai.
Tarpiniai įvertinimai
Kalbėjimo užduotimi bus siekiama nustatyti, kaip mokinys geba kalbėti(s) ir klausyti, atsakinėti į klausimus, skaityti, suvokti tekstus, analizuoti kūrinius, tikrinama, kaip mokiniui sekasi dalyvauti įvairiose komunikavimo situacijose, kaip jis kalba ir klausosi, atsižvelgdamas į situaciją, tikslą, adresatą, ar kalba taisyklingai, kaip geba aptarti perskaitytą tekstą, analizuoja, interpretuoja, daro išvadas, remdamasis literatūros žiniomis ir kt. Jei mokinys mokosi išplėstiniu kursu, bus vertinama, kaip kalbėdamas jis atskleidžia filologinį ir kultūrinį supratimą.
Numatoma, kad mokiniams bus pateikiamas tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais, užduotimis (pavyzdžiui, pristatyti perskaitytą tekstą, įvertinti teksto autoriaus požiūrį į tekste svarstomą problemą, polemizuoti su tuo požiūriu ir pan.), paskui su mokytoju mokinys turėtų kalbėtis to teksto tema ar problema ir diskusija turėtų trukti ne mažiau kaip pusę mokiniui kalbėti skirto laiko. Pateikiami tekstai turėtų būti autentiški, apimtis bendrajam kursui – apie 600 žodžių, išplėstiniam – apie 800 žodžių. Kalbėti bus ruošiamasi apie 20 minučių, kalbama – iki 10 minučių. Planuojama, kad kalbėjimą vertins komisija, kas ją sudarytų, dar svarstoma.
Per antrą tarpinį įvertinimą mokiniams būtų pateikiamos tekstų skaitymo ir suvokimo užduotys. Jomis būtų siekiama įvertinti, kaip mokinys geba aptarti skaitomus tekstus, juos analizuoti, interpretuoti ir daryti išvadas, remtis literatūros žiniomis, skaitomų tekstų turiniu. Mokiniams bus pateikiami į bendrąją programą neįtraukti autentiški (arba minimaliai adaptuoti trumpinant, redaguojant) dalykinio, publicistinio, grožinio stiliaus tekstai (ar jų ištraukos). Tai galėtų būti ne tik žodiniai, bet ir kitokio pobūdžio tekstai – garso ar vaizdo įrašai. Tekstų apimtis išplėstiniam kursui būtų iki 2 tūkst. žodžių (bendrajam kursui – iki 1500 žodžių), tekstų skaičius – mažiausiai du, užduočiai atlikti skiriama viena valanda. Didžioji dalis klausimų bus vertinama automatiškai.
Be to, mokiniams, besimokantiems pagal išplėstinio kurso programą, planuojama pateikti ir nestruktūruotą užduotį – tai būtų tekstų komentarų, santraukų ar analizės apibendrinimo (anotacijos) rašymas – juk šiais laikais itin svarbu, kad mokinys gebėtų rinkti informaciją, atsirinkti esmę, apibendrinti. Ši užduotis būtų atliekama ir vertinama elektroninėje užduoties atlikimo ar vertinimo sistemoje, bet turbūt ne visa (tik didžioji dalis) automatiškai.
Egzaminas
„Baigiamajame egzamine bus pateikiama teksto kūrimo užduotis. Abiturientų lauktų dviejų tipų užduotys – grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto per grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Bendrajam kursui kiekvienoje užduotyje būtų pateikiami nukreipiamieji klausimai“, – sako departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja.
Šis paskutinis įvertinimas leistų pamatuoti, kaip mokinys aptaria skaitomus tekstus, interpretuoja, daro išvadas, atskleidžia kultūrinį ir filologinį išprusimą, kuria tekstus, atsižvelgdamas į kontekstą, adresatą, ar rašo taisyklinga ir stilinga kalba ir kt. Mokinys, mokęsis pagal bendrojo kurso programą, 350 žodžių tekstui kurti turės 180 min., mokęsis pagal išplėstinio kurso programą – 400 žodžių ir 210 min. Užduotį rengs ir vertins komisija elektroninėje vertinimo sistemoje.
Ar tokios apimties pakanka mokinio gebėjimams įvertinti? Užsienio šalyse yra įvairių patirčių. Radikaliai priešingi variantai yra Suomijoje (egzaminas trunka dvi dienas, kiekvieną iš jų po šešias valandas) ir Nyderlanduose (ten pasirenkamojo atsakymo testas trunka valandą ar pusantros).
