Po programėlės LT72 trikdžių per ketvirtadienį paskelbtą oro pavojų penktadienį buvo sušauktas institucijų pasitarimas, o teisėsaugai tiriant su cigarečių kontrabanda susijusią bylą nuo tarnybos buvo nušalinta 13 sulaikytų policijos pareigūnų ir pasieniečių. Apie tai – pokalbis „Dienos temoje“ su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi.
– Pone Kondratovičiau, į Lietuvą jau kelintą dieną skrenda dronai. Pirmąkart Lietuvos istorijoje buvo paskelbtas oro pavojus, kai turėjome slėptis priedangose. Sakoma, kad tai gera treniruotė, geros pratybos, nes pamatėme, kas veikia, kas ne. Jūsų akimis, kur išryškėjo daugiausia klaidų?
– Vienas dalykas, tai, galima sakyti, reagavimas jau pačiose įstaigose, institucijose, kai galbūt nelabai buvo suprantama, ką reikia daryti. Retkarčiais buvo sumaišyta, kad tai yra, tarkime, kolektyvų surinkimo vieta, žmonės buvo vedami ten, o ne į slėptuves. Tokių dalykų buvo. Tai nebuvo masiška, tai yra vienetiniai atvejai, bet, aišku, reikia į tai atkreipti dėmesį.
Kalbant apie priedangų aktyvavimą arba atidarymą, jau anksčiau buvome identifikavę problemą, Seime yra teisės aktų pakeitimas, numatantis, kas už ką atsakingas. Per tą laikotarpį padirbėjome ir jau antrąkart, kai įskrido dronas, girdėjome tikrai nemažai kitokių atsiliepimų ir kitokių reakcijų. Taip pat signalai, daugiasluoksnė mūsų sistema. Galbūt gerai suveikė ir SMS žinutės, tikrai neblogai suveikė ir visuomeninis (LRT irgi transliavo tą informaciją, kurią turėjome informuoti). Bet, aišku, pamatėme, kad programėlė, kuri taip pat turėjo būti pagalba, šiuo atveju neišlaikė srauto.
– LT72?
– Taip, mobilioji programėlė LT72. Pats puslapis LT72 veikė ir dabar teikia reikalingą informaciją, tik nėra trumpųjų žinučių iš mobiliosios programėlės. Tikiuosi, artimiausiu metu pataisysime. Šiandien turėjome susirinkimą su tiekėjais, su kitų institucijų atstovais, kokie yra trukdžiai. Planas jau sudaromas. Tikiuosi, kitą savaitę jau žinosime tikrąją priežastį ir turėsime galimybę pakeisti.
– Apie priedangas. Premjerė sako, kad jos turėtų būti atidarytos visą parą. Pagal dabar galiojančią tvarką, jos turėtų būti atrakintos prieš 12 valandų, turėtų būti paruoštos naudoti. Ar įmanoma padaryti taip, kaip įsivaizduoja premjerė? Nes kiek teko kalbėtis su savivaldybių merais, tai sunkiai įsivaizduojama. Pavyzdžiui, mokykla negali būti atrakinta visą parą, nes joje turi būti užtikrinama tvarka.
– 12 valandų yra maksimalus terminas, kuris suteiktas patalpų savininkui paruošti priimti žmones. Dažnai priedangos naudojamos kitai paskirčiai: vyksta užsiėmimai, sandėliavimas ir kita. Gavę tokius signalus, turime pradėti ruošti patalpas, jeigu ateis žmonės. Šie darbai jau tikrai yra pradėti daryti, pakalbėta su visais parengties pareigūnais, kurie atsakingi už priedangų funkcionavimą ir organizavimą.
Merams ar administracijų direktoriams rekomenduota savivaldybėse paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už priedangų atrakinimą ir užrakinimą. Suprantama, kad ji negali būti nuolat atrakinta, jei kalbėsime apie mokyklas. Tačiau turi būti paskirtas asmuo, kuris, jei toje gyvenvietėje, pavyzdžiui, nakties metu nėra kitos priedangos, prireikus galėtų atvykti, atrakinti priedangą ir įleisti žmones.
– Manote, kad tai įmanoma įgyvendinti?
– Šiandien tai galbūt labiau yra susitarimo reikalas, nors konkrečios atsakomybės dar nėra. Naujoje įstatymo pataisoje, kurią, tikiuosi, Seimas artimiausiu metu patvirtins, numatyta, kas ir už ką atsakingas. Atsakomybė yra sudėliota, reikės daryti.
Yra nemažai sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti. Pavyzdžiui, trumpalaikės butų nuomos atveju rakteliai sudedami specialiose dėžutėse prie durų ir atrakinama. Yra įvairių būdų, todėl, manau, sprendimų tikrai rasime.
– Ministre, pasigirsta abejonių ir svarstymų, ar ateityje nereikėtų keisti algoritmo – ar tikrai adekvatu dėl vieno praskrendančio drono visiems slėptis po žeme, stabdyti traukinių ar oro uostų veiklą, iš esmės sustabdyti gyvenimą. Galbūt būtų galima ieškoti kitų sprendimų, panašių į tuos, kuriuos taiko ukrainiečiai.
– Tikrai apie tai buvo galvojama ir pirmą kartą, kai buvo paskelbtas oro pavojaus signalas. Karinės oro pajėgos, kurios būtent koordinuoja oro pavojaus paskelbimą, žiūri, sprendžia, kokia ir kam yra rizika. Taip, kol galbūt nėra tikslių situacijos įvertinimų, kada tas objektas skrenda, tarkime, virš didelio miesto, šiuo atveju – virš Vilniaus, sostinės, greičiausiai toks sprendimas ir turėjo būti dėl gyventojų saugumo.
Bet ateityje... Matome, jis buvo trumpalaikis. Kai [dronas] išskrido iš Vilniaus zonos ribų, pavojus iškart buvo atšauktas, pavojus buvo paskelbtas galbūt kitose teritorijose. Bet reikia suprasti: nereikia būtinai lįsti po žeme. Žemė – gerai, bet turi būti ir pastatas. Tarkime, man teko eiti ne į rūsį, o radome saugią patalpą, t. y. vidaus koridorius arba kabinetas, tarkime, be langų, ne paskutiniame aukšte, kur mes tęsiame savo darbus.
– Kitaip tariant – kita saugi patalpa be langų.
– Taip. Čia turime padirbėti. Šiandien apie tai kalbėjome. Turime parengti instrukcijas, kad nebūtų įsivaizdavimo, jog viskas – bėgu tik į rūsį, ieškau, kur čia galima saugiai pasislėpti. Dėl to, kad tokios atakos, tokios grėsmės, jei nėra kokio nors masinio pavojaus ar atakos, dažniausiai trunka labai trumpai. Dronas skrenda labai greitai ir praskrenda.
– Pone Kondratovičiau, kita išties nemaloni tema. Beprecedentis atvejis, kai tiriant stambią cigarečių kontrabandą, vykdytą meteorologiniais balionais, sulaikyti 27 asmenys. Ir 13 iš jų pareigūnai, priklausantys vidaus reikalų sistemai. Jie dirba policijoje, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Kaip jūs, kaip vidaus reikalų ministras, žiūrite į tokią situaciją?
– Iš esmės tai visa operacija, kuri yra dalis galbūt pradėtos rudenį, spalio mėnesį, operacijos, paskelbus ekstremaliąją situaciją. Prieš tai mes sudarėme tyrimo grupę, kuri analizavo, kodėl tie balionai skrenda. Tada sakiau, jei susitvarkysime žemėje, susitvarkysime ir ore. Ir tai yra bendros ir didelės operacijos dalis. Tai skaudu. Aišku, tai skaudu, bet visgi tai sėkmė. Visgi tai sėkmė dėl to, kad pamatėme mastą, kuris dabar yra pasienyje, į kurį įtraukta skirtingų profesijų ir skirtingo statuso žmonių.
– Ministre, ar realu, kad įtariamų pareigūnų vadovai apie tai nieko nežinojo? Tarkime, Šalčininkų policijos komisariate yra įsipainioję aštuoni pareigūnai.
– Į tai atsakys tyrimas. Nenoriu spėlioti, ko nors kaltinti, nes bet koks šiandien mestas žodis gali sugadinti žmogaus gyvenimą. Manyčiau, tyrimas parodys. Jeigu šiandien ar vakar jie nebuvo suimti, tai tikiu arba galvoju, kad daugiau pareigūnų nebus. Bet jeigu atsiras, mes taikome nulinę toleranciją ir tikrai situacija bus tokia, kokia buvo vakar.
– Įtariamus pareigūnus žadama nušalinti nuo darbo. Ar nepritrūks pareigūnų, tarkime, Šalčininkų rajone?
– Organizuos. Policijos komisaras mane informavo, kad jei iškils toks poreikis, papildomai bus komandiruojami žmonės iš kitų komisariatų, t. y. Vilniaus apskrities komisariato pajėgos dažnai yra dalijamos, jei vienam ar kitam rajono komisariatui reikia palaikymo.
– Ministre, ar sutinkate su sakančiaisiais, kad daugelis apie tai žinojo arba bent jau įtarinėjo? Nes pasienio regionuose kontrabanda ir korupcija yra labai paplitusi.
– Mes gyvename teisinėje valstybėje. Galbūt visada galima girdėti, kalbėti visokiausių dalykų, bet visgi reikalingi įrodymai. Šiandien po operacijos, kuriai į vieną kumštį buvo sutelktos keturių institucijų kriminalinės žvalgybos pajėgos, taip pat papildomai prie patruliavimo buvo panaudotos ir kariuomenės pajėgos, davė rezultatų. Tai nėra lengva. Jeigu šiandien matome sulaikymus, vadinasi, prokurorai ir teismai turėjo tikrai gerų argumentų, kuriuos pateikė mūsų pareigūnai, kad būtų galima tuos žmones suimti ir toliau tirti šias bylas.
– Ministre, policijos generalinis komisaras sako, kad policijoje egzistuoja sisteminė korupcija. Jūs linkęs sutikti su tokiu vertinimu?
– Tikrai ne, nesutinku. Tai galbūt buvo spontaniškas generalinio komisaro vertinimas. Grįš iš komandiruotės, pakalbėsime apie tai. Anksčiau kokio nors pristatymo apie sisteminę korupciją nebuvo. Sistemoje dirba 14,5 tūkst. pareigūnų, dešimt pareigūnų yra tikrai mažas skaičius. Manyčiau, kad tai yra būtent pasienio ruožo teritorijos fenomenas. Manyčiau, kad tokiems ruožams turime taikyti papildomas prevencines priemones ir atranką. Ir, aišku, kitus dalykus, kurie turėtų žmonių neskatinti užsiimti neteisėta veikla.
– Pone Kondratovičiau, dėl kontrabandinių balionų ir cigarečių, skrendančių į Lietuvą, nuolat kaltiname Lukašenką ir Lukašenkos režimą. Tačiau dabar aiškėja, kad ranka rankon su nusikaltėliais galėjo dirbti ir mūsų vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Bent jau taip įtariama, nors teismas to dar nėra įrodęs. Tai kaip dabar bus su Lukašenka – ar jis čia niekuo dėtas, ar vis dėlto kalbame apie mūsų korumpuotus pareigūnus, veikusius kartu su vietos kontrabandininkais ir nusikaltėliais anapus sienos?
– Ta dalis, kuri liečia Baltarusiją, Lukašenką, tikrai lieka. Manyčiau, kad ta pagalba arba bent jau galimybė vykdyti nelegalią veiklą – nesvarbu, tyliai ar ne tyliai – tikrai [buvo]. Kiek mūsų pasieniečiai kreipėsi, kad iš tų zonų leidžiami meteorologiniai balionai, kokių nors aktyvių veiksmų mes nematėme. Todėl vertiname, kad tai buvo palaikymas.
Daryti tam tikro lygio destabilizaciją mūsų teritorijoje yra naudinga kitai pusei, jie tai išnaudoja. Tą matėme ir nelegalios migracijos atveju, kai buvo nufilmuota, kaip, greičiausiai, Baltarusijos pareigūnai atveda prie sienos migrantus, prapjauna tvorą ir įleidžia juos į teritoriją.
Todėl, manyčiau, kad ir šioje veikloje egzistavo tam tikras palaikymas – arba pasyvus, arba aktyvus.
– Dėkoju už pokalbį.
