Klausos ir regos negalią turintis suomis Aarne`ė Pirkola pabrėžia, kad nors kai kam gali atrodyti, kad nematantis ir negirdintis žmogus gyvena užsidaręs tarp keturių sienų, – taip tikrai nėra. Vyras mėgsta aktyviai leisti laiką, plaukioti baseine, skaityti knygas ir keliauti. 21 šalį aplankusiam pašnekovui pažinti naujas vietas padeda taktilinės gestų kalbos vertėjai.
„Atvykau pasidalyti patirtimi – papasakoti apie savo kasdienybę, patirtis ir kaip išmokau priimti kurčneregystę“, – pasakojo iš Suomijos į Kauną atvykęs LRT.lt pašnekovas, 38 metų amžiaus A. Pirkola.
Išgirsti regos ir klausos negalią turinčio vyro istoriją padėjo du į Lietuvą kartu atvykę taktilinės gestų kalbos vertėjai. Pašnekovas dalijosi, kad regos ir klausos negalią lėmė reta genetinė liga – Ušerio sindromas. Neretai šia liga sergantys žmonės vaikystėje mato gerai, tačiau, bėgant laikui, regos plotas mąžta – lyg žvelgtum pro siaurą vamzdelį ar tunelį, – kol visai užsitraukia. Šiuo metu vyras nors ir sunkiai, bet šiek tiek mato.
„Viskas prasidėjo, kai buvau vaikas. Tuo metu dar galėjau matyti, tačiau augant regėjimas silpo, o klausa taip pat suprastėjo. Galiausiai visai apaksiu ir apkursiu“, – pasakojo Aarne`ė.
Jis pabrėžia, kad svarbiausia – ne susitelkti į gyvenimiškas kliūtis, o suprasti, kad regos ir klausos negalią turintys žmonės gali gyventi oriai ir įdomiai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Aarne`ė sako, kad regos ir klausos negalią lėmė reta genetinė liga – Ušerio sindromas.
- Jis pabrėžia, kad svarbiausia – ne susitelkti į kliūtis, o suprasti, jog regos ir klausos negalią turintys žmonės gali mėgautis gyvenimu.
- Pažinti pasaulį jam padeda du vertėjai ir specialiai pritaikytos technologijos.
- Pašnekovas bendrauja taktiline gestų kalba.
- Tai bendravimo būdas, kai gestai atpažįstami jaučiant prisilietimus, o ne stebint.
„Didžiuojuosi būdamas kurčneregiu, didžiuojuosi savo identitetu ir kurčneregių kultūra. Šiomis dienomis vis geriau ir geriau išmokstu taktilinę gestų kalbą ir Brailio raštą. Taip ruošiuosi dienai, kai visiškai prarasiu regėjimą. Bet noriu pasakyti, kad gyvenu visavertį gyvenimą ir juo mėgaujuosi“, – sakė jis.
Vyras prisiminė vaikystėje buvęs aktyvus, mėgęs sportuoti ir leisti laiką su klausos negalią turinčiais draugais. Anot jo, regėjimui silpstant, gyvenimas pasikeitė, teko išmokti ir naujos – taktilinės gestų kalbos.
„Iš pradžių buvo labai sunku, atrodė, kad gyvenimas pilnas kliūčių, tačiau išmokau prisitaikyti. Kai man buvo 12 metų, buvo sunku apsispręsti, kuo norėčiau tapti užaugęs. Tuo metu aktyviai žaidžiau ledo ritulį, bet supratau, kad prarandu regėjimą ir žaisti nebegalėsiu. Būdamas 15 metų, supratau, kad niekada negalėsiu vairuoti, dėl to buvo skaudu“, – prisiminė jis.
Baigęs mokslus įkūrė įmonę
Sulaukęs 18 metų, A. Pirkola pastebėjo, kad regėjimas silpsta toliau, tampa vis sunkiau ir sunkiau susikalbėti įprasta gestų kalba. Pasipasakojęs draugams, vaikinas sulaukė palaikymo, tik į rankas paimti baltąją lazdelę iš pradžių gėdijosi, tačiau išdrįsus – gyvenimas palengvėjo.
„Dabar, kai jau moku taktilinę gestų kalbą ir Brailio raštą, naudoju baltąją lazdelę, negalią priėmiau. Bet anksčiau buvo sunku, ypač kai svajodavau, kuo norėčiau tapti suaugęs, bet suprasdavau, kad to daryti negalėsiu. Buvo labai sunku atrasti man tinkančią profesiją“, – LRT.lt sakė A. Pirkola.
Aarne`ė profesinėje mokykloje pasirinko verslo, vėliau ir masažo terapijos studijas.
„Baigęs vidurinę mokyklą, mokiausi profesinėje mokykloje. Prieš tai gyvenau kurtiesiems pritaikytoje aplinkoje, o studijavau profesinėje mokykloje, kurioje mano mokytojai ir klasiokai buvo matantys ir girdintys, jie nemokėjo gestų kalbos“, – sakė jis, pridūręs, kad studijuoti jam padėjo vertėjai.
Pašnekovas dalijosi, kad buvo įkūręs masažo paslaugas teikiančią įmonę, prie kurios finansavimo prisidėjo valstybė, tačiau tik ribotą laiką – 1,5 metų. Vėliau, anot jo, dėl klientų trūkumo veiklos tęsti nepavyko.
Pavyzdžiui, kalbėtis tris valandas iš eilės būtų labai sunku, reikia daryti pertraukas.
A. Pirkola
„Gyvenu aktyvų gyvenimą, dalyvauju Suomijos kurčneregių asociacijos veikloje, turiu daugybę hobių“, – LRT.lt teigė jis.
Kaip ir vaikystėje, taip ir dabar Aarne`ė mėgsta sportuoti, lanko baseiną ar užsuka į ledo ritulio varžybas: „Man padeda du vertėjai. Vienas tarytum piešia rankomis man ant nugaros vaizduodamas, kaip juda ritulys, o kitas gestų kalba parodo, kam ritulys perduodamas, pavyzdžiui, ką daro teisėjai ar kam skiria baudas.“
Laisvalaikiu pašnekovas taip pat mėgsta žaisti šachmatais, skaityti knygas, žiūrėti filmus. Aarne`ė dalijosi labiausiai besižavintis detektyviniais romanais ir LRT.lt skaitytojams rekomendavo atsiversti suomių rašytojo Ilkkos Remeso knygas.
Pažinti pasaulį padeda vertėjai ir technologijos
„Jeigu klausos negalią turintys žmonės vartoja gestų kalbą, tai aš vartoju taktilinę gestų kalbą. Tai ta pati kalba, tik iš rankos į ranką. Tai fiziškesnė, kūniškesnė kalba ir dėl to sunkesnė. Pavyzdžiui, kalbėtis tris valandas iš eilės būtų labai sunku, reikia daryti pertraukas“, – padedamas vertėjų pasakojo pašnekovas.
LRT.lt kalbintas A. Pirkola sakė turėjęs progą pasivaikščioti Kauno centre. Pažinti naujas vietas nematančiam ir negirdinčiam pašnekovui taip pat padeda vertėjai – jie padeda ne tik susikalbėti su kitu žmogumi, bet ir savaip pamatyti aplinką.
„Mane lydi du vertėjai, jie papasakoja, ką patys mato aplink. Pavyzdžiui, papasakoja apie parką ir kokie medžiai auga jame. Jeigu yra vandens telkinys ar fontanas – apibūdina detales“, – paaiškino jis.
Pašnekovas sakė mėgstantis keliauti – šiuo metu jis yra aplankęs 21 pasaulio šalį. Iš šiaurietiškos Suomijos kilęs A. Pirkola teigė mėgstantis šiltesnį klimatą ir svajojantis aplankyti Meksiką bei Japoniją.
Suprasti aplinką ir prie jos prisitaikyti regos bei klausos negalią turintiems žmonėms padeda technologijos. Kaip pasakojo Aarne`ė, jis dažnai savarankiškai naudojasi internetu bei socialiniais tinklais, gali naršyti internete, rašyti laiškus ar apmokėti sąskaitas.
„Naudoju skirtingas priemones, pavyzdžiui, mano kompiuteris turi didinamąjį ekraną. O Brailio ekraną galiu prijungti prie telefono ar kompiuterio“, – kalbėjo A. Pirkola.
Vyras taip pat nešioja specialius akinius, o kišenėje – vibruojantį įrenginį, įspėjantį apie aplinką. Įprastą tekstą matyti sunku, tad didinamajame kompiuterio ekrane jis skaito juodame fone baltai parašytus žodžius.
„Mano durų skambutis prijungtas prie vibruojančio įrenginio kišenėje, taip sužinau, jei kas nors ateina. Taip pat būtų įspėjama apie namuose kilusį gaisrą ar kitą pavojų“, – sakė jis.
LRT.lt pašnekovas svarstė, kad daugelis mano, jog klausos ir regos negalią turintis vyras dienas leidžia užsidaręs namuose, tačiau taip nėra – Aarne`ė pabrėžia galintis savimi pasirūpinti, keliauti, mokytis ir užsiimti kitomis įprastomis veiklomis.
Anot jo, Suomijoje gerai išvystyta pagalbos sistema: negalią turintiems piliečiams talkina vertėjai, asmeniniai asistentai, teikiamos pavežėjimo paslaugos. Iš viso šalyje yra apie tūkstantį klausos ir regos negalią turinčių žmonių.
Balandžio 22–24 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyko Šiaurės ir Baltijos šalių kurčneregių forumas, kuriame aptartos regos ir klausos negalios, pagalbos galimybės bei asmeninės patirtys. Renginį organizavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru, Šiaurės šalių gerovės centru, Suomijos kurčneregių asociacija bei Lietuvos kurčiųjų draugija.
