Interneto naršyklėje ant sukčių paspęstos banko nuorodos paspaudęs vyras neteko 1,5 tūkst. eurų. Visgi gyventojas įsitikinęs, jog, apie ataką informavus banką, šis nepadarė visko, kad sąskaita būtų apsaugota. Pats bankas plačiau situacijos nekomentuoja.
Į LRT GIRDI kreipęsis Audrius pasakojo, kad sukčių auka jis tapo praėjusių metų lapkričio 11 d. vakarą, kai ruošėsi mokėti žemės mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
„Prisijungiau prie VMI, nes norėjau pasižiūrėti, kokį kodą turėsiu suvesti. Tuomet per interneto naršyklę norėjau prisijungti prie savo SEB banko paskyros. Suvedžiau SEB pavadinimą, paspaudžiau nuorodą ir viskas – ekranas užšalo, krovėsi ir niekaip neužsikrovė“, – prisiminė LRT skaitytojas.
Pasak jo, netrukus sulaukęs elektroninio laiško, kad prie jo banko paskyros buvo prisijungta iš mobiliosios programėlės, nors vyras jos neturi – naudojasi generatoriumi.
Pastebėjęs neaiškią veiklą vyras operatyviai kreipėsi banko nurodytais kontaktais, nurodė, kad prisijungęs ir veiksmus banke šiuo metu atlieka ne jis.
„Bankas sureagavo tik tiek, kad ginčijo sandorį. Ginčijamas sandoris, galima sakyti, sąskaita atvira“, – kalbėjo Audrius.
Po šio incidento iš vyro sąskaitos dingo 1,5 tūkst. eurų, tiesa, jam nuostabą kelia tai, kad pavedimas atliktas kitą dieną po įvykio, o tai reikštų, jog, nors vyras informavo apie sukčių veiklą jo sąskaitoje, bankas šios taip ir neužblokavo.
Pasak Audriaus, šis kreipėsi į SEB banką, klausdamas, ką jam vertėtų daryti tokioje situacijoje. Dėl patirtų nuostolių jam buvo pasiūlyta kreiptis į policiją.
Vyras bandė reikalauti, kad prarastus pinigus grąžintų bankas, tačiau šis tai daryti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į teismą.
Visgi, Audriaus teigimu, po to, kai šis kiek anksčiau kreipėsi į žiniasklaidos atstovus, SEB bankas sutiko padengti pusę Audriaus patirtų nuostolių sumos – 750 eurų.
Su tokiu siūlymu vyras nesutinka.
Bankas situacijos nekomentuoja
Pasak SEB banko Prevencijos departamento vadovės Daivos Uosytės, ši situacija bankui yra žinoma, tačiau dėl konfidencialumo įsipareigojimų negali komentuoti konkrečios situacijos ar jos detalių.
„Bendraujame su klientu ir siekiame maksimaliai padėti spręsti kilusius klausimus“, – portalui LRT.lt teigė D. Uosytė.
Sukčiavimo būdas nėra naujas
Visgi, D. Uosytės teigimu, pastebima, kad gyventojai gana dažnai susiduria su viena iš phishing sukčiavimo formų, kai sukčiai, pasitelkdami manipuliavimą paieškų sistemų rezultatais, pavyzdžiui, „Google“, nukreipia vartotojus į suklastotas bankų ar kitų institucijų interneto svetaines.
Ji pabrėžė, kad toks sukčiavimo būdas nėra naujas.
„Šios netikros svetainės būna sukčių papildomai reklamuojamos, siekiant, kad būtų rodomos pirmuosiuose paieškos pasirinkimuose, o gyventojai, manydami, kad pasirenka ir jungiasi prie oficialios svetainės, atsidariusiame lange suveda savo interneto banko prisijungimo duomenis, tai yra atpažinimo kodą ir asmens kodą, kurie iškart pavagiami sukčių“, – aiškino „SEB“ banko atstovė.
Pasak D. Uosytės, tokiais atvejais finansinių nuostolių rizika yra didelė, nes sukčiai veikia realiu laiku.
„Tuo pat metu jie jau tikroje banko interneto svetainėje suveda išviliotus gyventojo duomenis, o vartotojas, tikėdamas, kad jungiasi prie oficialios svetainės, sukčių veiksmus patvirtina suvesdamas tik jam žinomą atpažinimo priemonės PIN1 kodą. Sukčiai, turėdami visą prieigą prie vartotojo interneto banko, kitame žingsnyje interneto banke inicijuoja mokėjimo operacijas, kurių įvykdymui būtinas atpažinimo priemonės PIN2 kodo suvedimas. Suvedus PIN2 kodą, mokėjimo operacija yra patvirtinama“, – teigė „SEB“ banko atstovė.
Ji pridūrė, jog klientui pranešus, kad tapo finansinio sukčiavimo auka, bankas imasi visų galimų priemonių padėti susigrąžinti prarastas lėšas: nedelsiant informuojamas lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas arba prekybininkas, siekiant susigrąžinti išsiųstas lėšas, taip pat klientas informuojamas apie įvykusį nusikaltimą pranešti policijai.
Vis dėlto, kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą arba net tais atvejais, jeigu lėšos vartotojo sąskaitoje yra atvaizduojamos kaip „rezervuotos“, pagal galiojančius įstatymus jas susigrąžinti gali būti sudėtinga, reali tikimybė atgauti lėšas yra minimali.
„Atkreipiame dėmesį, kad mokėjimo kortelių operacijų atveju, kai yra atlikta rezervacija, prekybininkas turi teisę nurašyti rezervuotą sumą, todėl bankas neturi galimybės tokios rezervacijos vienašališkai atšaukti. <...> Visų pirma, klientams rekomenduojame visada atidžiai tikrinti prisijungimo prie interneto banko adresą ir naudotis tik oficialiais banko kanalais, interneto banko svetaine arba SEB banko mobiliąja programėle. Taip pat raginame nespausti neaiškių ar įtartinų nuorodų, nesijungti prie interneto banko per paieškos sistemas, o kilus bent menkiausiam įtarimui dėl galimo sukčiavimo ar saugumo pažeidimo – nedelsiant susisiekti su banku“, – pridūrė D. Uosytė.
