Nuolatinė mokinio pažangos stebėsena padėtų laiku užčiuopti žinių spragas ir jas užtaisyti. Tokį užmojį pristačiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pateikė pasiūlymą nacionalinius ketvirtokų ir aštuntokų testus, Pagrindinio ugdymo pasiekimų pasitikrinimą (PUPP), kuriuos ir dabar laiko dauguma mokinių, padaryti privalomus. PUPP neįveikęs dešimtokas negalėtų tęsti mokslų gimnazijoje, bet tai neužkirstų kelio jam ateityje siekti ir aukštojo išsilavinimo. Dar vienas svarstomas siūlymas – dviejų lygių matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminai.
Šiuo metu ministerijos suburta vidurinio ugdymo vertinimo grupė, į kurią įeina ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštųjų mokyklų, Švietimo tarybos atstovai, jau pustrečio mėnesio svarsto, kaip turėtų keistis vidurinio ugdymo vertinimo sistema.
„Pradėjome nuo diskusijos, koks mokinys turėtų apskritai ateiti į vidurinio ugdymo programą. Sutarėme, kad yra tam tikrų niuansų. Tikrai ateina nemaža dalis mokinių, stokojančių motyvacijos, gebėjimų ir kompetencijų. Manome, kad galima padaryti tam tikrą įtaką pasitelkiant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Padėtų ir karjeros konsultantams
Nors dabar nacionaliniai patikrinimai nėra privalomi, pasak ŠMSM atstovo, juos laiko per 80 proc. mokinių, o PUPP – gerokai per 90 proc. Tad tai, kad jie taptų visuotinai privalomi, anot viceministro, nebūtų didžiulė reforma.
„Manome, kad tai turėtų būti įrankis siekti geresnių rezultatų ir tai galėtų tapti privaloma. Sakome, kad šie testai mums yra svarbūs ir tai yra atraminiai taškai“, – apibūdino viceministras.
Jis pabrėžė, kad tai svarbu, mokiniui keičiant mokyklą – po ketvirtos klasės, baigus pradinę, pereinant į progimnaziją, ar po progimnazijos – į gimnaziją.
„Tie rezultatai keliautų paskui mokinį ir tą rezultatą galėtų matyti mokytojas pakeitus mokyklą po tam tikro etapo ar, tarkime, viduryje pagrindinio ugdymo. Kitas dalykas – sieksime, kad būtų skiriamas papildomas dėmesys žinių spragoms šalinti.
Pagrindinis akcentas – norime skirti ar papildomą valandą, ar stovyklas po ketvirtos ar aštuntos klasės tiems mokiniams, kurie nepasiekė pagrindinio žinių lygmens. Jie turėtų galimybę tas spragas pašalinti ir ateiti į penktą ar devintą, dešimtą klasę geriau pasiruošę“, – aiškino viceministras.
Taip, anot jo, būtų sekama mokinių pažanga.
„Dabar labai dažnai nutinka taip, kad jeigu yra pradinė mokykla ir mokinys keliauja į progimnaziją, to rezultato neturima ir nesekama mokinio pažanga apskritai. Jei turėsime sutvarkytą sistemą ir galėsime sekti mokinio pažangą, galėtume mokyklos rezultatus matuoti ne pagal absoliutų pasiekimą, o mokinio pažangą. O ir tai taptų įrankiu mokytojams, mokyklų vadovams sekti pažangą“, – aiškino viceministras.
Testai, anot viceministro, padėtų ir karjeros specialistams konsultuoti vaikus dėl būsimos karjeros.
Kelias suktų į profesinę mokyklą
Nacionaliniai testai, ŠMSM sumanymu, padėtų sekti mokinių progresą, o dėl PUPP, kuris apima matematiką, lietuvių kalbą, gamtos ir socialinius mokslus, ministerija turi didesnių užmojų.
„PUPP galėtų būti slenkstinis patekimo į gimnaziją momentas“, – sakė viceministras.
Neišlaikęs PUPP mokinys nepatektų į gimnaziją, bet tai, pabrėžė R. Skaudžius, neapribotų jo galimybių ateityje stoti į aukštąją mokyklą.
„Nepatektum į gimnaziją, bet galėtum siekti ir profesijos, ir vidurinio išsilavinimo profesinėje mokykloje. Kelias studijuoti aukštojoje mokykloje nebūtų užkirstas, jei atsiskleistum geriau kitoje aplinkoje, galbūt tiesiog vėliau bręsti. Labai svarbu neuždaryti durų“, – aiškino R. Skaudžius.
Numatė scenarijų A ir B
Dar vienas ministerijos siūlymas – kaupiamasis balas viduriniame ugdyme. Kaip paaiškino R. Skaudžius, ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai į kaupiamąjį balą neįeitų, būtų skaičiuojami tik tarpiniai įvertinimai baigiamosiose klasėse.
„Dabar siūlomi du tarpiniai pagrindinių dalykų įvertinimai – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Ir galvojama, kad turėtų būti po vieną tarpinį įvertinimą iš privalomai pasirenkamų dalykų bloko – kalbų, visuomenės, gamtos mokslų, inžinerijos.
Jei pasirenku fiziką, vadinasi, laikau vieną tarpinį atsiskaitymą iš fizikos“, – aiškino viceministras.
Jis sakė, kad šiuo metu dar nėra apsispręsta, kaip tarpinis atsiskaitymas būtų traktuojamas.
„Yra du scenarijai. Bet kokiu atveju įvertinimas bus rašomas į brandos atestatą. Pagal scenarijų A, tarpiniai atsiskaitymai būtų vertinami labiau kaip prognozė, kaip signalinis vertinimas. Tarkime, jei būtų kritinis pandemijos atvejis, tai turint tarpinius atsiskaitymus galbūt būtų galima neorganizuoti finalinės brandos egzaminų sesijos“, – kalbėjo R. Skaudžius.
Pagal B scenarijų, būtų įvedamas kaupiamasis balas.
Taip pat skaitykite
„Tai reikštų, kad turėtume formulę, kad, tarkime, mano 20 proc. galutinio, tarkime, fizikos įvertinimo sudarytų tarpinis įvertinimas, o brandos egzamino – 80 proc. Arba kitas variantas – vedamas vidurkis. Variantų yra. Čia mes sakome, kad mums svarbu, kad mokiniai mokytųsi nuosekliai.
Dabar matome, kad kai egzaminai vyksta tik vidurinio ugdymo pabaigoje, tad mokiniai yra mažiau motyvuoti, pradeda mokytis per vėlai. Tarpiniai atsiskaitymai būtų ne nuobauda, o padėtų siekti geresnio rezultato, sekti pažangą, nuosekliau mokytis“, – aiškino R. Skaudžius.
Jis tikras, kad, nesvarbu, kuris scenarijus būtų pasirinktas, abiturientas eidamas į egzaminus patirtų kur kas mažesnę įtampą.
„Ne dėl egzaminų mokomės. Manome, kad tai padėtų išspręsti ir dar vieną problemą – kartu su vidurinio ugdymo programų atnaujinimu nebeturėtų likti egzamino programos. Norime, kad mokinys mokytųsi ne dėl egzamino, o dėl paties dalyko“, – kalbėjo R. Skaudžius.
Anot viceministro, skaičiuojama, kad tarpiniai atsiskaitymai, kurie būtų elektroniniai, tad darbų taisymui reikėtų minimalių išteklių, atsieitų papildomai 2 mln. eurų metams.
Siūlo rengti dviejų lygių brandos egzaminus
Ministerijos suburta darbo grupė siūlo atsisakyti ir daugelio dalykų skirstymo į išplėstinį (A) ir bendrąjį (B) kursus, bet matematika ir lietuvių kalba išliktų dviejų lygių mokymo – išplėstinio ir bendrojo kursų.
Ir ministrė Jurgita Šiugždinienė, ir R. Skaudžius sakė, kad, svarstant šiuos pokyčius, atsispiriama nuo mokinių matematikos prastų pasiekimų problemos.
Be to, siūloma, kad matematika taptų vienu iš privalomų brandos egzaminų stojant į aukštąsias mokyklas, išimtys liktų menų studijų programoms.
Lietuvos švietimo taryba ir matematikos mokytojų asociacija yra pasiūliusios griežtesnį variantą – matematikos egzaminas turėtų būti laikomas ne tik galvojant apie studijas aukštojoje mokykloje, bet ir tiesiog norint baigti vidurinę mokyklą ir įgyti tai liudijantį atestatą.
R. Skaudžius sakė, kad toks siūlymas svarstomas ir ministerijos darbo grupėje.
„Kol kas sprendimas nėra priimtas, bet svarstome tai kaip vieną iš galimybių“, – sakė viceministras.
Be to, svarstoma ir tvarka, kad būtų rengiami dviejų lygių egzaminai.
„Kadangi liktų matematikos ir lietuvių kalbos du mokymosi kursai – bendrasis ir išplėstinis, manome, kad turėtų būti du atskiri egzaminai – bendrojo kurso egzaminas ir išplėstinio kurso egzaminas. Kad ir tas mokinys, kuris mokosi bendruoju kursu, turėtų galimybę gauti maksimalų įvertinimą. Jei mokausi pagal tą programą ir atlieku viską idealiai, kodėl neturiu teisės gauti maksimalaus įvertinimo?“, – svarstė R. Skaudžius.
LRT.lt primena, kad prieš kelis mėnesius buvo svarstoma, kad privalomų brandos egzaminų turėtų būti penki, tačiau, išklausius visų šalių požiūrius, sakė R. Skaudžius, buvo nuspręsta apsistoti ties trimis.
