Lietuvoje

2021.05.05 17:53

Laukia vidurinio ugdymo pertvarka: mažiausiai 5 brandos egzaminai, privalomas brandos darbas

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.05.05 17:53

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė tvarką, kaip ketinama keisti vidurinio ugdymo sistemą. Toks planavimas vyksta ne vienus metus, tačiau finišo tiesiąją pasiekė tik dabar.

Siūlomoje sistemoje būtų keturi blokai: privalomieji dalykai, privalomai pasirenkami dalykai, privalomos veiklos (veiklų terminą planuojama keisti) ir pasirenkamieji dalykai. Pirmajame bloke liktų tik lietuvių kalba ir literatūra bei matematika, taip pat gimtoji kalba tautinių mažumų vaikams. Čia nebeliktų fizinio ugdymo, jis persikeltų į privalomas veiklas.

Keistųsi ir pasirenkamieji dalykai – tiek jų vieta sistemoje, tiek dalies jų pavadinimai. Tarkime, dorinis ugdymas iš privalomai pasirenkamų dalykų persikeltų į privalomas veiklas. O turizmo ar tekstilės nebeliktų.

Visi privalomi dalykai (pirmas ir antras blokas) būtų vertinami egzaminu. Tad, be lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminų, tektų laikyti mažiausiai dar tris egzaminus iš privalomai pasirenkamų dalykų. Tad išvis abiturientai laikytų mažiausiai penkis egzaminus, norėdami gauti atestatą. Daugiausia abitiurientai galėtų laikyti septynis egzaminus.

Šiuo metu, kad baigtum mokyklą, pakanka išlaikyti du egzaminus.

Vidurinio ugdymo pertvarkos koncepciją Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Šiuo metu galvojame, kad lietuvių ir literatūros bei matematikos dalykų būtų rengiami 2-3 tarpiniai vertinimai, o privalomai pasirenkamiesiems – vienas tarpinis atsiskaitymas“, – apie ketinamą diegti kaupiamąjį vertinimą po posėdžio LRT.lt sakė R. Skaudžius.

Dar viena planuojama naujovė – brandos darbas taptų privalomas siekiant užbaigti vidurinio ugdymo programą. Pasak jo, naujoji sistema padėtų neriboti mokinio pasirinkimo laisvės, o vidurinio ugdymo apimtis turėtų sumažėti.

„Ne išsilavinimas, o apimtis turėtų sumažėti“, – pabrėžė R. Skaudžius.

Kaip sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, anksčiau pristatytas, anot jo, žalias šios koncepcijos variantas sulaukė nemažai skundų.

„Noriu pabrėžti, kad nueitas ilgas kelias iki dabartinio varianto. Buvo konsultuojamasi su mokslininkais, ekspertais, tarptautiniais ekspertais, moksleiviais. Atsižvelgiant į jų pateiktas pastabas buvo parengtas pirminis variantas. Tas variantas buvo aptartas su suinteresuotomis grupėmis, yra dalykininkų asociacijų pritarimas“, – aiškino viceministras.

Diskusijos dėl vidurinio ugdymo pertvarkos vyko porą metų. Vidurinio ugdymo pokyčiai galėtų būti įdiegti anksčiausiai 2023 m. Tai reiškia, kad pirmieji mokiniai naująją vidurinio ugdymo programą galėtų baigti anksčiausiai 2025 m.

R. Skaudžius paaiškino, kodėl reikia keisti esamą sistemą.

„Dabar mes turime dvejų metų vidurinį ugdymą, pavadinčiau, popieriuje. Kodėl? Mokslo metų pradžioje mes turime pagrindinio ugdymo kartojimą, pabaigoje – ketvirtoje gimnazijos klasėje – labai dažnai mokyklos atsisako tų dalykų, nevykdo mokymo dalykų, kurie yra neegzamininiai, o vėliau leidžiama pamokų nelankyti tiems, kas turi teigiamus pažymius, ir tiems, kas nelaiko egzaminų.

Tad vidurinio ugdymo programa trunka net trumpiau nei tuos dvejus deklaruojamus ugdymo metus“, – kalbėjo R. Skaudžius.

Jis sakė, kad yra neaiški ir bendrojo kurso paskirtis, o mokymosi rezultatai yra abejotini.

„Svarbu paminėti, kad dabar mes turime du kursus – bendrąjį ir išplėstinį. Bet turime vieną bendrą egzaminą. Vadinasi, mes užprogramuojame mokinius, kurie mokosi bendruoju kursu, kad jie pasieks mažesnių rezultatų“, – sakė R. Skaudžius.

Jis pridūrė: „Vieša paslaptis ir tai, kad tų, kurie nelaiko egzaminų, metiniai pažymiai būna kur kas geresni.“

Viceministras išskyrė ir tai, kad brandos darbą šiuo metu renkasi palyginti mažai mokinių.

Pasak R. Skaudžiaus, dabar veikianti egzaminų sistema yra per daug orientuota į galutinius rezultatus, mokinių įgytas akademines žinias ir neskatina įgyti gebėjimų jas taikyti.

Naujoji struktūra rengta pagal tarptautinio bakalaureato programos modelį, tačiau, kaip pabrėžė viceministras, ji nėra identiška.

Švietimo ir mokslo komitete užkliuvo terminas „veikla“. Kaip paaiškino R. Skaudžius, tai yra reguliariai vykstanti pamoka, o pats terminas dar svarstomas ir ketinama jį keisti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.