Į Baltijos šalis vis įskrendant kariniams dronams, Baltarusijos opozicijos atstovas Pavelas Latuška sako, kad Maskva ir Minskas visais būdais siekia destabilizuoti ES.
„Tai nėra atsitiktiniai dronai, tai – tikslingi veiksmai, siekiant destabilizuoti situaciją ES. Turime suprasti, kad strateginis Rusijos ir (autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro – BNS) Lukašenkos tikslas yra destabilizuoti ES, o perspektyvoje – sugriauti Bendriją kaip vientisą darinį“, – interviu BNS sakė buvęs diplomatas.
Šią savaitę dalyje Lietuvos dėl galimai į šalį įskridusių dronų dukart skelbtas oro pavojus. Panašius pranešimus kelias dienas iš eilės gavo ir rytinės Latvijos dalies gyventojai.
Baltarusijos jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto vadovas taip pat ragina išlaikyti bei stiprinti spaudimą Minskui, įskaitant ir europines sankcijas baltarusiškoms trąšoms. Pasak jo, A. Lukašenka supranta tik jėgos kalbą.
Taip jis kalbėjo užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui uždarame Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje užsiminus apie JAV spaudimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito.
„Mes prašome savo partnerių laikytis šios pozicijos (toliau taikyti sankcijas – BNS), nes šie pinigai bus skirti Baltarusijos militarizacijai, agresijos prieš Ukrainą palaikymui ir represijoms Baltarusijoje“, – teigė P. Latuška.
– Rusija ir Baltarusija šią savaitę rengė bendras branduolines pratybas. A. Lukašenka pareiškė, kad išsipildė jo svajonė turėti savo šalyje rusiškų raketų kompleksų „Iskander“. Kiek kontrolės Baltarusija iš tikrųjų turi priimdama sprendimus, susijusius su branduoliniu ginklu?
– Lukašenka visada svajojo grąžinti branduolinį ginklą į Baltarusijos teritoriją. Jis kritikavo pirmuosius nepriklausomos Baltarusijos vadovus – premjerą Viačeslavą Kebičių ir parlamento vadovą Stanislavą Šuškevičių – už priimtą sprendimą išvesti strateginį ir taktinį branduolinį ginklą iš Baltarusijos teritorijos. Jis manė, kad branduolinio ginklo grąžinimas į Baltarusiją leis jam patekti į branduolinių valstybių lyderių klubą, kad jis galės spausti ranką Prancūzijos prezidentui, Jungtinės Karalystės premjerui, Jungtinių Valstijų prezidentui. Jis to siekė ilgus metus, na, ir galiausiai turbūt pavyko – nors neturime faktinių patvirtinimų, kad Baltarusijos teritorijoje yra branduolinių galvučių, bet remiamės tuo, jog greičiausiai jos buvo, pavyzdžiui, vakar ar užvakar pristatytos į Baltarusijos teritoriją.
Lukašenka taip pat mano, kad branduolinio ginklo buvimas Baltarusijoje garantuoja jam valdymą iki gyvos galvos. Šiandien jis atrodo kaip branduolinis šantažuotojas, sakykime, Medvedevas numeris du, kuris su branduoline kuoka laksto po šalį ir bando įrodyti, koks jis kietas vyrukas. Tačiau šiuo atveju jis (A. Lukašenka – BNS) yra tik naudingas idiotas Putino rankose, nes kelia pavojų milijonų baltarusių gyvybei ir sveikatai.
Puikiai suprantame, kad įvertinusios potencialias branduolinių smūgių grėsmes iš Baltarusijos teritorijos branduolinės valstybės savo ginklus nukreipė į Baltarusijos teritoriją. Atitinkamai jis rizikuoja baltarusių gyvybėmis. Be to, jis neturi jokios kontrolės dėl branduolinio ginklo, kuris potencialiai gali būti šalies teritorijoje, naudojimo. Sprendimą dėl branduolinio ginklo panaudojimo priims Kremlius, todėl šioje situacijoje jis atrodo kaip naudingas idiotas, į pavojų statantis daugelio baltarusių gyvybes.
– Po kelias savaites trukusių įspėjimų apie galimą naują ataką iš Baltarusijos teritorijos Ukraina stiprino saugumo priemones su šia šalimi besiribojančiuose regionuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas ruošia atsakus į visus įmanomus priešo veiksmų variantus – jei rusai iš tiesų išdrįs išplėsti savo agresiją. Kaip manote, kokios reakcijos ši žinutė sulauks Minske?
– Baltarusija niekada nebuvo taip pasiruošusi karui, kaip dabar. Per pastaruosius ketverius metus Lukašenka karinį biudžetą padidino penkis kartus, jis siekia 5 mlrd. Baltarusijos rublių (apie 1,575 mlrd. eurų – BNS) – tai sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Žinoma, tai nėra itin didelė suma, nes Baltarusijos ekonomika nėra didelė, tačiau penkiagubas karinių išlaidų augimas daro įspūdį. Palei sienos perimetrą statoma vadinamoji „Chrenino linija“ (kariniai įtvirtinimai – BNS): Smurgainių, Valkavisko rajonuose ji jau pastatyta, Bresto srityje taip pat planuojama, kad ši „Chrenino linija“ atsiras visame sienos perimetre – su Latvija, Lietuva, Lenkija ir Ukraina.
Nenutrūksta kariuomenės pratybos: šiais metais tai jau antrosios pratybos – pirmosios vyko nuo gruodžio iki kovo pabaigos, o dabar vyko branduolinės pratybos, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių, lėktuvai ir strateginių raketų pajėgos. Padidintas karinių apygardų skaičius, sukurta Pietų operatyvinė vadovybė Gomelio srityje prie sienos su Ukraina. Planuojama padidinti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas iki 85 tūkst. žmonių, iš kurių 50 proc. planuojama perkelti į kontraktinę tarnybą. Atsargos karių, karininkų ir eilinių mobilizacinis rezervas sudaro 289 tūkst. žmonių, teritorinė gynyba – 150 tūkst. žmonių. Nuolatos vykdomos teritorinės gynybos pratybos, net rajonų valdžios lygiu perkamos neperšaunamos liemenės.
Vykdomi priedangų patikrinimai – Minske patikrinta 5 tūkst. priedangų. Nuolat vykdomi oro pavojaus patikrinimai. Pakeista mobilizacijos sistema – dabar įvedama skaitmeninė mobilizacija, į kariuomenę galima pašaukti SMS žinutėmis. Galima šaukti kalinius iš kalėjimų pagal Rusijos pavyzdį. Karo metui pritaikoma medicinos sistema, pirmą kartą išduotos instrukcijos, kaip reaguoti gavus tam tikrą kiekį sužeistųjų.
Taip pat pakeisti teisės aktai: 2022 metais Baltarusija nustojo būti neutrali ir nebranduolinė valstybė. Pakeista karinė doktrina, kuri suteikia Lukašenkos režimui teisę suduoti prevencinius smūgius pasienio valstybių teritorijoms šiais pagrindais: pirma – jei prie Baltarusijos sienos telkiama didelė užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų grupė; antra – jei užsienio valstybės teritorijoje paskelbta mobilizacija; ir trečia – dėl kitų priežasčių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, o tai reiškia: bet kokiu pagrindu gali būti suduotas prevencinis smūgis valstybės teritorijai.
Šiuo metu iš Lukašenkos lūpų girdime militaristinę retoriką: balandžio 1-ąją, sukvietęs generolus ir įvairių karinių dalinių bei padalinių vadus, jis tiesiai pasakė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui Pavelui Muraveikai, kad ruošiamasi karui, ir kalbėjo apie tai, kad karas greičiausiai atrodys kaip diversinių-žvalgybos grupių siuntimas į Baltarusijos teritoriją. Po susitikimo Kremliuje su Putinu gegužės 8–9 dienomis, Lukašenka, kalbėdamas baltarusiams gegužės 9-osios renginiuose, sakė, kad aplink mus vieni priešai – tai esesininkai, banderininkai, lietuvių miško broliai. Ir net pareiškė, kad iš Šiaulių reikia pasiimti ten palaidotus tarybinius karius. Kaip jis planuoja juos pasiimti – naudodamas karinę jėgą?
Gegužės 11-ąją jis sušaukė posėdį dėl karinio-pramoninio komplekso plėtros, kuriame dalyvavo premjeras, Saugumo Tarybos valstybės sekretorius, gynybos ministras, Generalinio štabo viršininkas, tada jis pareiškė, kad artimiausiu metu Baltarusijos teritorija gali tapti karo veiksmų teatru. Vėliau jis pasikvietė gynybos ministrą (Viktarą – BNS) Chreniną ir vėl pareiškė: „mes ruošiamės karui, vykdysime tikslinę ginkluotųjų pajėgų mobilizaciją, nes mums reikia ruoštis karui, duok Dieve, kad jis neįvyktų“. Ką reiškia „duok Dieve“? Tai reiškia – jis tikisi Dievo pagalbos, tikisi atsitiktinumo. Visa tai – militaristinė retorika.
Tai nereiškia, kad Lukašenka savarankiškai pajėgus vykdyti agresyvius veiksmus prieš bet kurią valstybę. Jis gali destabilizuoti situaciją pasienyje, naudodamas hibridines atakas prieš kaimynines valstybes, ką jaučia ir Lietuva, bet savarankiškiems agresyviems veiksmams jis nėra pajėgus, nes supranta, kad jei į Baltarusiją pradės važiuoti karių karstai, tai gali sudrebinti jo sukurtos sistemos stabilumą. Vienintelis variantas, kada Lukašenka galės dalyvauti kare – tai tada, kai Baltarusijos teritorijoje pasirodys Rusijos ginkluotosios pajėgos, o „Baltarusijos balkonas“ turi strateginę karinę reikšmę Rusijai. Ir štai čia Lukašenka gali užtikrinti infrastruktūrą, logistiką, užnugario aprūpinimą, net galbūt atiduoti dalį specialiųjų operacijų pajėgų karių Rusijos agresijai paremti.
Šiandien nematome Rusijos kariuomenės Baltarusijos teritorijoje. Taip, Rusijoje paskelbta mobilizacija, kai kuriais Ukrainos žvalgybos duomenimis, jei į Baltarusiją atvyks 100 tūkst. karių, tada grėsmės čia išaugs. Todėl šiandien tai atrodo veikiau kaip informacinė propagandinė specialioji operacija, kurios tikslas – priversti ES spausti Ukrainą sutikti su Kyjivui nenaudingomis sąlygomis ir sudaryti susitarimą sutinkant su nenaudingomis teritorinėmis bei kitomis nuolaidomis. Lukašenka taip pat siekia, kad šios derybos vyktų Minske, kad įvyktų „Minskas-3“.
– Užsiminėte apie hibridines atakas, pastaruoju metu Baltijos šalyse bei Suomijoje vis dažniau fiksuojami dronų incidentai. Rusija kaltina Baltijos šalis, neva šios leidžia Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje, dar ketvirtadienį Vilnius pramanais pavadino Minsko kaltinimus apie iš Lietuvos praėjusios savaitės pabaigoje į Baltarusiją įskridusį ukrainietišką droną. Kiek pavojingas šis kuriamas naratyvas?
– Tai yra situacijos eskalavimo kampanijos dalis. Tai nėra atsitiktiniai dronai, tai tikslingi veiksmai, nukreipti į tai, kad būtų destabilizuota situacija ES. Turime suprasti, kad strateginis Rusijos ir Lukašenkos tikslas yra destabilizuoti ES, o perspektyvoje – sugriauti Bendriją kaip vientisą darinį. Šiuo metu naudojami įvairūs metodai: tai dronų siuntimas, tai migrantai, tai branduolinės pratybos, tai įprastų ginkluotųjų pajėgų pratybos, situacijos destabilizavimas pasienyje, rimta informacinė propagandinė kampanija. Visa tai – kompleksas veiksmų, nukreiptų tiek prieš atskiras ES nares, tiek prieš visą Bendriją.
Lukašenka čia turi savo labai primityvius, aiškius ir tiksliai nuspėjamus tikslus: šantažo, grasinimų Lietuvai, Latvijai, Lenkijai metodais jis bando priversti šias valstybes pradėti derybas su juo. Aš, kaip diplomatas, kaip ambasadorius, tikiuosi, kad mūsų partneriai nepasiduos Lukašenkos – faktiško Putino tarno – šantažui ir nenusileis dėl savo griežtos politikos Lukašenkos atžvilgiu.
Lukašenka supranta tik jėgos kalbą. Baltarusijoje dabar yra makroekonominių problemų: ekonomikos stagnacija, pramonės nuosmukis, katastrofiškas apdirbamosios pramonės kritimas, dalinis Rusijos rinkos praradimas, įvertinus tai, kad Rusijoje taip pat yra ekonomikos stagnacija, dabar reikia stiprinti spaudimą Lukašenkai.
– Kalbant apie spaudimą... Neseniai Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys uždarame valdančiųjų socialdemokratų posėdyje užsiminė apie atsirandantį JAV spaudimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Kokia būtų jūsų žinutė šiuo klausimu?
– Mes žinome apie tai, kad JAV bando užtikrinti logistiką kalio trąšų tiekimui. Mūsų duomenimis, JAV ir Lukašenka faktiškai sukirto rankomis dėl sandorio sudarymo įsigyjant Nežinskio kalio kasybos ir sodrinimo kombinatą. Sandorio suma, kurią praėjusiais metais nurodė pats Lukašenka, – maždaug 3,3 mlrd. JAV dolerių (apie 2,84 mlrd. eurų – BNS). Tai sudaro apie 20 proc. Jungtinių Valstijų rinkos poreikio.
Jungtinės Valstijos nori diversifikuoti kalio trąšų tiekimą, nes 50 proc. tiekiama iš Kanados. O mes žinome, kad JAV ir Kanados santykiuose esama tam tikrų sunkumų. Tačiau tam, kad šis sandoris būtų galutinai pasirašytas, būtina užtikrinti logistiką. Todėl, kiek suprantame, dabar Jungtinės Valstijos bando pasiekti, kad Lietuva, galbūt Latvija, Lenkija ir Ukraina pakeistų savo poziciją dėl kalio trąšų tranzito per šių valstybių teritorijas.
Reikia atkreipti dėmesį, kad 2025-ųjų gruodį, kai buvo išduotos bendrosios licencijos (Baltarusijos kalio trąšų gamybos milžinei – BNS) „Belaruskalij“ ir Baltarusijos kalio kompanijai, taip pat buvo išduota bendroji licencija kalio trąšų tiekimui Ukrainos įmonei „Agrorozkvit“. 2026 metų kovą sankcijos jau buvo visiškai panaikintos tiek Baltarusijos kalio kompanijai, tiek įmonei „Agrorozkvit“. Ir mes iškart supratome, kad kalbama apie galimus JAV bandymus įkalbėti Ukrainą užtikrinti kalio tranzitą per Juodąją jūrą.
Kodėl? Todėl, kad mes suprantame, jog net ir pasiekus, kad Lietuva panaikintų nacionalines sankcijas, galioja ES ribojamosios sankcijos, kurios neleidžia finansuoti, pirkti ir užtikrinti kalio trąšų tranzito per Lietuvos teritoriją. Mes prašome savo partnerių laikytis šios pozicijos, nes šie pinigai bus skirti Baltarusijos militarizacijai, agresijos prieš Ukrainą palaikymui ir represijoms Baltarusijoje. Ir čia klausimas ne apie pinigus, čia saugumo klausimas. Ir tai yra prioritetas.
– Pakalbėkime apie ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo europarlamentaro D. Žalimo vadovautame „Teisės ir demokratijos centre“. Jūs išplatinote savo poziciją, kurioje kaltinimus vadinate koordinuota informacine kampanija, ar galėtumėte paaiškinti, kodėl taip manote?
– Poną Žalimą pažįstu dar nuo 2021 metų, o bendradarbiauti su „Teisės ir demokratijos centru“ pradėjome 2023-iaisiais, vykdydami projektą, susijusį su Lukašenkos patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus žmoniškumui prieš Baltarusijos tautą. Mūsų bendradarbiavimas buvo labai veiksmingas, jis leido mums – Liaudies antikrizinei valdybai, kuriai aš vadovauju, bei „Teisės ir demokratijos centrui“ – parengti bendrą teisinę strategiją dėl galimybės pasinaudoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) mechanizmais, siekiant patraukti Lukašenką atsakomybėn už šimtų tūkstančių baltarusių deportaciją ir privertimą išvykti iš šalies. Šią teisinę strategiją rengė tiek mūsų Liaudies antikrizinės valdybos teisininkai, tiek ponas Žalimas, į pagalbą pasitelkę kitų šalių ekspertus.
Jei nebūtume bendradarbiavę su pono Žalimo vadovaujamu centru, mums būtų kur kas sudėtingiau ir galbūt būtume sugaišę gerokai ilgiau rengdami strategiją. Esu dėkingas Lietuvos Vyriausybei, Lietuvos teisingumo ministerijai, jos parėmė šią teisinę iniciatyvą tarptautiniu lygiu ir 2024-ųjų rugsėjo 30-ąją, po mūsų bendro darbo su pono Žalimo centru, išsiuntė kreipimąsi į TBT prokuroro biurą. Ir štai, jau kovo 12 dieną TBT prokuroras pradėjo tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui Baltarusijoje.
– Oficialią poziciją išplatino ir buvęs Baltarusijos ambasadorius JAV Valerijus Cepkala bei opozicijos aktyvistas Dmitrijus Bolkunecas, suabejoję „Teisės ir demokratijos centro“ lėšų panaudojimo skaidrumu. Gal jums žinomi jų argumentai?
– Nežinau, ką kalba tie opozicijos atstovai, kurie kritikuoja poną Žalimą, aš galiu pateikti tik faktus, o faktai įrodo, kad šis darbas davė aiškų rezultatą. Nenorėčiau komentuoti jų motyvų, kodėl jie taip elgiasi, tegu tai lieka jų sąžinei.
Žinau, kad šiuo metu mano komanda ir aš, kaip Baltarusijos jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto, kuriam vadovauja Sviatlana Cichanouskaja, narys, sutelkiame dėmesį į tai, kad teisingumas laimėtų. Mums rūpi šalį turėję palikti šimtai tūkstančių baltarusių, režimo aukos, politiniai kaliniai – visa tai yra sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymai. Mes siekiame, kad Lukašenkai ir jo bendrininkams būtų išduotas arešto orderis.
Antroji kryptis, kuria užsiimame – tai ukrainiečių vaikų perkėlimas iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų į Baltarusiją. Mes pateikėme įrodymus, aš asmeniškai du kartus buvau susitikęs su TBT prokuroro pavaduotoju Hagoje, du kartus pateikėme pranešimus apie tai, kad į Baltarusijos teritoriją buvo perkelta mažiausiai 3,5 tūkst. ukrainiečių vaikų, įskaitant našlaičius. Mes sieksime, kad šiame procese, kuris jau oficialiai vyksta TBT, Lukašenkai būtų išduotas arešto orderis.
Trečioji kryptis – atsakomybė už agresiją specialiajame tribunole. Čia, kaip Koordinacinės tarybos delegacijos narys Europos Tarybos (ET) Parlamentinėje Asamblėjoje, pateikiau pataisą ET rezoliucijai, kad aukščiausioji Baltarusijos vadovybė yra atsakinga už agresijos akto prieš Ukrainą vykdymą. Kai tik bus sukurtas specialusis tribunolas – o tai jau patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras (Andrijus – BNS) Sybiha – specialiojo tribunolo prokuroro akiratyje bus ne tik (Rusijos prezidentas Vladimiras – BNS) Putinas, (buvęs Rusijos prezidentas ir V. Putino sąjungininkas Dmitrijus – BNS) Medvedevas, (Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus – BNS) Šoigu, (Rusijos kariuomenės vadas Valerijus – BNS) Gerasimovas, bet ir Lukašenka. Dirbame su tais žmonėmis, kurie tiki teisingumu ir mano, kad teisingumas nugalės represijų aukų interesų labui. Politinės intrigos manęs nedomino ir niekada nedomins.
– Dėkoju už pokalbį.
