Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Kaip Lietuvai reaguoti į tokį akibrokštą ir ar apskritai reikia į tokius veiksmus kreipti dėmesį?
Vidaus politikos, o ne diplomatijos įvykis
LRT.lt kalbinto Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Maksimo Miltos teigimu, į tokį pasakymą reikėtų reaguoti įvertinant, jog jį išsakė ne itin aukšto rango pareigūnas.
„Kai nutinka tokio pobūdžio įvykiai, reikia reaguoti proporcingai. Jei ką nors tokio pasakytų ministras Sergejus Lavrovas arba pats Vladimiras Putinas, be abejonės, reikėtų sunerimti“, – sakė jis.
M. Milta pabrėžė, kad J. Fiodorovas Dūmoje yra jau bene trisdešimt metų, tačiau per tą laiką parengė tik 68 įstatymų projektus, tai daug pasako apie jo veiklą.
„Tai banali, nuspėjama asmenybė, vienas iš kelių šimtų Dūmos deputatų. Registruojant tokio pobūdžio pataisas jis pirmiausia parodo savo potencialą vidaus politikoje. Vertinčiau tai ne kaip užsienio politikos žingsnį, bet kaip žingsnį Rusijos vidaus politikoje“, – sakė M. Milta.
Jis atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje jau privertė Rusiją valdančius politikus pasiskirstyti galios pozicijas iš naujo. Gali būti, kad taip ruošiamasi ir rudenį vyksiantiems vietos rinkimams.
Siūlo nekreipti dėmesio
Linas Linkevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, LRT.lt sakė, kad panašūs Rusijos pareigūnų pasisakymai dažni, tačiau oficialiais kanalais jis su tokiomis Lietuvai grasinančiomis žinutėmis nėra susidūręs.
„Yra tokių politikų, kuriems vieta zoologijos sode, o ne politikoje. Desperaciniai išpuoliai rodo, kad argumentai pasibaigė: diskusijoje liko tik pyktis, neapykanta“, – sakė jis.
Pasak buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo, užmojai atšaukti Lietuvos nepriklausomybę teisiniu požiūriu yra niekiniai.
„Tokie dalykai, kaip šalies pripažinimas, negali būti atšaukti. <...> Teisiškai tokie dalykai būtų niekiniai, jie tiesiog negaliotų“, – sakė L. Linkevičius.
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Justino Žilinsko teigimu, tokio dalyko, kaip valstybės nepriklausomybės atšaukimas, teisėje negali būti.
„Tai yra visiška nesąmonė, nes tas sprendimas buvo priimtas Sovietų Sąjungos. Kai Rusija nori, ji sako, kad yra ne Sovietų Sąjunga“, – atkreipė dėmesį jis.
Pasak profesoriaus, geriausia į tokį pareiškimą nereaguoti visai.
„Apie tai neverta kalbėti, tai yra dėmesio atitraukimas nuo rimtų dalykų“, – sakė J. Žilinskas.
Mato revanšizmo grįžimą
Invazijos į Ukrainą metu iš Rusijos pareigūnų tenka išgirsti ne vieną pareiškimą, kad Rusija turi teisę ne tik į Ukrainą, bet ir esą turi pamokyti Europos valstybes, kliūva Baltijos šalims, taip pat ir Vokietijai.
M. Milta sutinka, kad tokie pasisakymai – ne atsitiktiniai ir turi simbolinį krūvį.
„Tai revanšizmo išraiška: Rusija yra išskirtinė valstybė, nes per 20 a. sugebėjo subyrėti du kartus <...> Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje neįvyko visapusiško supratimo, koks Rusijos indėlis naikinant, ištremiant tautas, darant nusikaltimus, kuriuos vykdė sovietų valdžia. Natūralu, kad ši istorinė trauma iškreipia sąmonę, skatina revanšizmą, siekį atkurti įtakos sferą“, – kalbėjo jis.
Karo metu dažnai svarstoma, esą Rusijos tikslas šiandien – atkurti buvusią Sovietų Sąjungą. Tačiau M. Milta primena, kad tikrieji Kremliaus kėslai siekia daug toliau – norima daryti įtaką Rytų Europai, Balkanams. Pastarieji dažnai vadinami artimi Rusijai dėl religinių priežasčių.
„Dažniausiai kalbame, kad Putinas siekia atkurti imperiją, kad jis lyg Petras Pirmasis. Tačiau Rusijos įtakos zenitas buvo sovietmečiu po Antrojo pasaulinio karo, niekada po to Rusijos įtaka nebuvo tokia plati. Mąstoma ne tik apie įtakos teritorijas, bet ir apie valstybes, pavaldžias Maskvai, pavyzdžiui, Varšuvos bloko šalis.Rusijos imperiniame mąstyme sąveikauja, atrodo, visiškos priešingybės: viena vertus, sovietinės santvarkos agresyvus būdas, valdysena, o kita vertus, krikščionybė ir tradicija“, – pažymi M. Milta.
LRT.lt primena, kad Dūmos deputato parengtame įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras savo pasiūlymą grindžia tuo, kad po šalies Konstitucijos pataisų Rusijos Federacija buvo pripažinta teisine SSRS teisių perėmėja jos teritorijoje.
Jis taip pat pažymėjo, kad 1991 m. kovo mėn. Sovietų Sąjungoje buvo surengtas referendumas, kurio metu gyventojai pasisakė už SSRS kaip vienos valstybės išsaugojimą.
Tačiau tų pačių metų rugsėjį pirmajame SSRS Valstybės Tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, buvo priimtas SSRS Valstybės Tarybos nutarimas Nr. GS-1 „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“.
J. Fiodorovas tvirtina, kad šis dekretas buvo neteisėtas, nes jį priėmė antikonstitucinis organas ir jis pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius.
„Lietuvos Respublika nesurengė referendumo dėl išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams spręsti“, – rašoma aiškinamajame rašte.
