Paskutiniame balsavime Seimas nutarė, kad rašant pavardes oficialiuose dokumentuose bus galima naudoti w, x ir q raides. Už įstatymo priėmimą balsavo 82 parlamentarai, prieš buvo 37, susilaikė – 3.
Seimas prieš savaitę svarstymo metu pritarė, kad pirmajame paso puslapyje pavardes būtų galima rašyti su x, w ir q raidėmis. Tad antradienio balsavimas – lemiamas. Tiesa, vienybės šiuo klausimu nėra net ir valdančiųjų gretose, projekto nepalaiko ir dalis opozicijos.
Įstatymo pakeitimu Seimas pritarė, kad pavardes su x, w ir q raidėmis asmens dokumentuose galėtų įsirašyti ne lietuvių tautybės ir santuokas su kitataučiais sudarę Lietuvos piliečiai. Pavardžių rašybos klausimas Lietuvoje, anot Seimo narių, nesprendžiamas jau dešimtmečius.
Siūlė leisti ir daugiau ženklų
Grupė Seimo narių, priklausančių Lietuvos regionų frakcijai, pateikė siūlymą, kad dokumentuose būtų leidžiama naudoti ne tik minėtas tris raides, bet ir diaktrinius ženklus. Dalis valdančiųjų sakė ketinantys palaikyti tokį siūlymą, visgi Seimo pirmininkė teigė, kad tokio sprendimo priėmimas sukeltų nesklandumų.
„Tai tik iš dalies sprendžia problemą“, – paklausta, kodėl teikė pasiūlymą dėl diakritinių ženklų naudojimo, sakė parlamentarė Rita Tamašunienė.
Anot jos, jei lietuvė moteris ištekės, pavyzdžiui, už vyro vokiečio, kurio pavardėje yra diakritinių ženklų, jų pavardės dokumentuose bus rašomos skirtingai.
„Jeigu jau leidžiame ir sakome, kad Europos Sąjungoje turėtų taip būti, tai reikia parašyti. Sutikime, žmogaus santykį su valstybe nusako jo pilietybė, pats lietuviškas pasas ar kitas dokumentas, kad žmogus yra pilietis arba gyvena nuolat Lietuvoje, o ne vardo ir pavardės raidžių naudojimas.
Dabar tik iš dalies sprendžiama problema. Kalbant apie tautinę mažumą, šiuo atveju – lenkų tautinę mažumą, tai tikrai žmonės, ypač vyriškuose varduose, dažnai turi kietąją L su diaktriniu ženklu ir dėl to tikrai nedarkys antrą kartą savo pavardės, keisdami į tik lotyniškąją abėcėlę“, – komentavo R. Tamašunienė.
Be to, anot Seimo narės, reikia siekti, kad lietuvių, ypač vaikų, gimusių užsienyje ar praradusių Lietuvos pilietybę, asmens tapatybės dokumentuose, išduotuose užsienyje, lietuviški vardai ir pavardės taip pat būtų rašomi originalo kalba.
„Man atrodo, kad to turėtume siekti ir dėl to užregistruotas toks pasiūlymas“, – sakė Seimo narė.
Visgi bent kol kas sąlygų priimti tokį siūlymą nemato parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Registruotas pasiūlymas iš principo yra geras, tačiau tokiame vėlyvame etape jo registravimas, jei jam būtų pritarta, reikštų iš esmės projekto sustabdymą ilgam laikui, nes reikėtų peržiūrėti ir skiriamas lėšas, ir kitus dalykus. Tokia technine prasme tai yra labai vėlyvas etapas“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Seimas tokiam parlamentarų siūlymui nepritarė.
Pasak Seimo pirmininkės, priimdamas sprendimą dėl asmenvardžių rašymo su w, x ir q raidėmis, Seimas pasinaudojo galimybe parodyti, kad žmogaus vardas ir pavardė Lietuvoje gali būti rašomi tokie, kokius suteikė tėvai, kaip juos rašė protėviai.
„Tai labai svarbus žingsnis tiek žmogaus teisių prasme, tiek net ir saugumo politikos prasme, turint galvoje mūsų kaimynystes. Bet visų pirma, man atrodo, tai yra žmogaus orumo klausimas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Kalbai grėsmės nemato
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis kalbėjo, kad poreikis priimti sprendimą dėl asmenvardžių rašybos akivaizdus, nors siūlymo dėl diakritinių ženklų palaikyti neketino.
„Poreikį matau, nes tai liečia mūsų šalies gyventojus, mūsų piliečius, jų galimybę rašyti pavardę tokia kalba, kokia ji yra, ir tai tikrai neturi nieko bendro su grėsmėmis lietuvių kalbai.
Lietuvių kalbą reikia puoselėti kitaip, reikia daryti realius žingsnius, kad kalba būtų tyrinėjama, kad mūsų moksleiviai, baigę mokyklas, mokėtų taisyklingai rašyti, kalbėti, skaitytų lietuvių literatūrą“, – sakė S. Skvernelis.
Jis kalbėjo, kad tokiu sprendimu įteisinama tai, ką jau ne vienus metus daro teismai, nes jie jau ne kartą bylose yra priėmę sprendimą pavardes dokumentuose rašyti naudojant w, x ir q raides.
„Dangus negriūva, kaip kai kas bando pavaizduoti“, – teigė S. Skvernelis.
Kritikavo ir opozicija, ir valdantieji
Visgi įstatymo projektas sulaukė nemažai kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiosios daugumos atstovų. S. Skvernelio vadovaujamos frakcijos narė Rima Baškienė Seimo salėje teigė, kad toks balsavimas nuvils didelę dalį lietuvybę puoselėjančių žmonių.
„Norėdami spręsti individualias problemas ir norėdami jas iškelti aukščiau valstybinės kalbos, norėdami patikti arba įtikti kažkam, tiesiog einame su buldozeriu per pamatinę mūsų tautos vertybę – valstybinę kalbą“, – sakė R. Baškienė. Anot jos, Teisės departamentas pateikė nemažai pastabų dėl tokių pataisų.
Pataisas itin kritikavo konservatorius Audronius Ažubalis. Seimo salėje jis dėstė, kad tokios pataisos yra antivalstybinės ir paneigia konstitucinį kalbos statusą. Pasak jo, Sąjūdžio metais pagrindinis jedinstvininkų taikinys buvo valstybinė kalba.
„Jedinstvos mitingų Lietuvoje pagrindinis viešasis motyvas buvo pasipriešinti lietuvių kalbos valstybiniam statusui. <...> Kolegos, tie Seimo nariai, kurie šiandien balsuos už šį Konstitucijos 14 straipsnį paneigiantį įstatymą, nori ar nenori, atsistos greta Jedinstvos pasekėjų“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Teismai sprendimus priima jau seniai
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska kalbėjo, kad toks sprendimas yra ne vertybinis, o visiškai teisinis.
„Mes puikiausiai matome teismų sprendimuose – kiekvienoje byloje teismas kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, gauna jų nuomonę ir net tais atvejais, kai, pavyzdžiui, mišri šeima turi vaiką ir Kalbos komisija prieštarauja, kad vaiko vardas būtų rašomas originalo kalba, teismas leidžia.
Kiekviename sprendime teismas pažymi, kad taiso teisinę spragą ir atlieka įstatymų leidėjo valią. Iš esmės priima sprendimą ten, kur nėra teisinio ginčo. Mes ignoravome šitą problemą daugelį metų, <...> mes sprendžiame, ar mūsų piliečiai turėtų eiti į teismus, ar galėtų oriai pasinaudoti administracine procedūra“, – kalbėjo E. Dobrovolska.
