Kilus lietuvių kalbos mokytojų, o ir platesnės švietimo bendruomenės pasipiktinimui, kad iš vidurinio ugdymo programos projekto privalomų autorių sąrašo išbraukti keturi užsienio literatūros klasikai, savo nuomonę išsakė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Nepatvirtinsiu lietuvių kalbos ir literatūros programos, tol kol nebus pasiektas sutarimas su bendruomene – programa privalo būti šiuolaikiška ir projektuojanti ateitį“, – paaiškino ji.
„Visiškai nepriimtina, kad 11–12 klasių programoje tarp privalomų kūrinių nėra nė vieno užsienio autorių kūrinio. Pasaulinė literatūra yra neatsiejama visapusiškos asmenybės raidos dalis, todėl turime užtikrinti, kad ji nenunyks. Paprašiau išsamaus rengėjų paaiškinimo, kodėl buvo pasirinkta tokia logika. Sprendimas bus priimtas tada, kai bus pasiektas sutarimas. Jeigu reikės, darbą pradėsime iš naujo“, – pabrėžė ministrė.
Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projekte tarp privalomų autorių nebeliko Williamo Shakespeare`o, Johanno Wolfgango Goethe`ės, Albert`o Camus, Franzo Kafkos. Šie kūrėjai perkelti į rekomenduojamųjų sąrašą. O kaip privalomi lieka tik lietuvių literatūros kūrėjai.
Kaip sako lietuvių kalbos mokytojai, tai ne tik mėgstami mokinių, bet ir plečiantys literatūrinį akiratį rašytojai, tad vienuoliktokams ir dvyliktokams, patvirtinus tokį projektą, būtų daroma didelė žala.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), kuri yra atsakinga už bendrojo ugdymo programas, jų atnaujinimą, paaiškino, kad konkrečių autorių pasirinkimą programos rengėjai siūlo palikti kiekvieno mokytojo nuožiūrai, nes, kaip rašoma komentare, vienas mokytojas šalia J. Biliūno skaito Kafką, kitas – Dostojevskį.
Taip pat skaitykite
NŠA paaiškino, kad bendrojo ugdymo projektas dar gali keistis. Visuotinės literatūros autoriai, kūriniai yra pateikti aptarti lituanistų bendruomenei iki gruodžio 15 d., sakė NŠA atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
NŠA: ignoruoti visuotinės literatūros nepavyks
Nacionalinė švietimo agentūra pateikė tokį paaiškinimą:
„Rengdama Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos projektą rengėjų grupė sutarė, kad programa negali būti chaotiškas lietuvių ir visuotinės literatūros mišinys, todėl atnaujindama programą pasirinko remtis šiais principais: 1) literatūros programos ašis – chronologiškai pateikiama lietuvių literatūra; 2) kūrinių atrinkimo principai: estetinė ir etinė dorovinė vertė, kultūrinė vertė, asmenybinė (asmens ugdymo) vertė, gyvenimo vaizdavimo (temų, problemų) ir literatūros (rūšių, žanrų, pasakojimo būdų) įvairovė; 3) pateikiami siūlomi analizės aspektai, nurodomos sąsajos su šiuolaikine lietuvių ir pasaulio literatūra.
Lietuvos mokinys pirmiausia mokosi lietuvių literatūros. Lietuvių kalbos ir literatūros programos projekte III–IV gimnazijoms klasėms iš viso yra siūlomi 24 privalomi lietuvių autoriai bendrajam kursui ir 30 – išplėstiniam kursui. Gali būti, kad šie skaičiai dar keisis po diskusijų su lituanistų bendruomene, t. y. kai kurie autoriai gali būti perkelti iš privalomų į rekomenduojamų pasirinkti kontekstinių autorių sąrašą, kuriame šiuo metu yra ir 15 siūlomų visuotinės literatūros autorių.
Nuogąstavimas, kad esą neprivaloma visuotinė literatūra nebus skaitoma, yra be pagrindo, nes programos esmė – kompetencijomis grįstas ugdymas. Todėl visų pirma analizuotini pasiekimai ir jais vadovaujantis skaitoma programos turinio dalis.
Literatūros ir kultūros pažinimo pasiekimai III–IV gimnazijos klasėms nurodo, kad mokinys: analizuoja ir lygina programoje pateiktus ir pasirinktus lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius kaip kultūros ir istorinio laiko ženklus, aptaria kūrinio ryšius su kitais lietuvių ir visuotinės literatūros kūriniais, nagrinėdamas lietuvių ir Europos literatūrą ją sieja su platesniais kultūros kontekstais. Taigi ignoruoti visuotinės literatūros nepavyks. Tik konkrečių autorių pasirinkimą programos rengėjai siūlo palikti kiekvieno mokytojo nuožiūrai, nes vienas mokytojas šalia J. Biliūno skaito Kafką, kitas – Dostojevskį.
Atviras rekomenduojamos kontekstinės literatūros sąrašas (daug kur nurodyta ar kt. kūrinys/autorius) skatintų mokytoją labiau pasikliauti savo išsilavinimu, kūrybiškumu ir simpatija jam artimai literatūrai, nes jokia programa negali užtikrinti, kad mokiniai bus sudominti literatūra, jei pats mokytojas stokos asmeninės motyvacijos.
Žinoma, laisvė rinktis reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir didesnės atsakomybės – koks kontekstas aktualus konkrečioje klasėje, kaip jį aktualizuoti? Juk programoje rekomenduojamas ne vien visuotinės literatūros kontekstas, bet ir nagrinėjamų autorių egodokumentika (memuarai, dienoraščiai, autobiografijos) bei publicistika, kurios perteikia istorines realijas, supažindina su kultūros idėjomis ir kūrėjų asmenybėmis, tokiu būdu literatūrą priartina prie gyvenimo ir parodo, kad literatūra ne tik atspindi visuomenę, bet ir daro jai įtaką.
Programos projektas pateiktas aptarti lituanistų bendruomenei. Po aptarimo bus svarstoma, kas būtų tikslingiau: ar palikti visuotinę literatūrą kontekstinės literatūros sąraše, ar sutarti, kurie visuotinės literatūros autoriai / kūriniai yra privalomi nagrinėti III–IV gimnazijos klasėse, ar nurodyti privalomų pasirinkti visuotinės literatūros autorių skaičių (kaip yra Tarptautinio bakalaureato mokyklose), kai kiekvienas mokytojas gali rinktis kontekstinius autorius atsižvelgdamas į mokyklos kryptį, savo darbo metodus, galimybes ir mokinių interesus.
Konstruktyvių pasiūlymų visam programos projektui Nacionalinė švietimo agentūra laukia iki gruodžio 15 d.“
