Nesusimokėję už automobilio stovėjimą Vilniuje, randate kontrolieriaus už valytuvo užkištą geltoną lapelį su raginimu per savaitę susimokėti „rinkliavą už nesumokėtą rinkliavą“. Pavyzdžiui, mėlynojoje zonoje dienos rinkliava siekia 96 eurus. Bet jei per nustatytą terminą nesumokate, tuomet jau tai bus laikoma administraciniu nusižengimu. Tik bauda už minėtą nusižengimą pirmą kartą – nuo 20 iki 40 eurų. Vairuotojai stebisi tokia nelogiška tvarka ir svarsto – ar apskritai tai teisėta?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nesusimokėjus už parkavimą JUDU vietoje baudos per 7 dienas siūlo susimokėti „rinkliavą už nesumokėtą rinkliavą“. Vėliau bauda administruojama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
- JUDU „rinkliava už nesumokėtą rinkliavą“, priklausomai nuo stovėjimo zonos, gali būti kelis kartus didesnė nei bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
- Anot teisininko, administracinis nusižengimas patenka į asmens baustumo istoriją, o tai gali turėti reikšmės ateityje, todėl daugelis renkasi sumokėti didesnę JUDU rinkliavą.
- Vairuotojai, manantys, kad permokėjo už JUDU rinkliavą, gali bandyti ieškoti teisybės teisiniu keliu, nors tai būtų sudėtinga.
Stebisi lupikavimu iš vairuotojų
Vieni už automobilio stovėjimą nemoka specialiai, kiti kartais tiesiog pamiršta. Vis dėlto situacija, kai už valytuvo randate geltoną pranešimo lapelį, nes nesumokėjote už automobilio stovėjimą, gali ištikti kiekvieną. Tačiau pastarosiomis savaitėmis tarp vairuotojų užvirė diskusija, ar Vilniuje taikoma nuobaudų už nesumokėtą parkavimą tvarka yra logiška.
Štai vilnietis Karolis atkreipė dėmesį, kad JUDU už rinkliavos pažeidimus taiko gerokai aukštesnius tarifus, nei iš tikrųjų „kainuoja“ bauda.
„Pavyzdžiui, JUDU nustatyta „rinkliava už rinkliavos pažeidimus“ (sviestas sviestuotas) raudonojoje zonoje – 35 eurai, mėlynojoje zonoje – net 96 eurai. Gaunate ryškų geltoną lapelį, keliantį gėdos jausmą ir skubinantį per nustatytą terminą sumokėti rinkliavą. Pasak JUDU atstovo šias rinkliavas iškart apmoka 70 proc. gavusiųjų pranešimus. Kas nutinka rinkliavos nesumokėjus?“ – klausė Karolis.
Kaip tęsė jis, nesumokėjus rinkliavos (geltonojo lapelio) per 168 valandas (7 dienas), duomenys keliauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri jau skiria tikrąją baudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Pagal šio kodekso 418 straipsnį, vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 20 iki 40 eurų. Tiesa, neretai vairuotojams pirmą kartą taikoma pusė minimalios baudos, jei jie neturi galiojančių kitų nuobaudų. Taigi bauda gali siekti ir 10 eurų.
„Taigi tikroji bauda gali būti 20 eurų, tačiau net ir pirmą kartą nusižengusius JUDU skatina nedelsiant susimokėti 96 eurus už pažeidimą mėlynojoje zonoje arba 35 eurų rinkliavą už pažeidimą raudonojoje zonoje. Rezultatas toks: už pažeidimą paskubėję sumokėti JUDU rinkliavą, o ne administracinę baudą, permokėti galite iki 76 eurų. Iš tikrųjų daugeliui mūsų turbūt negaila papildomai investuoti į savo miesto gerovę ir geresnį susisiekimą, tačiau padiskutuokime – ar tokie JUDU veikimo būdai yra etiški?“ – klausė Karolis.
Galimybė išvengti administracinės atsakomybės
Pati JUDU geltonojo lapelio, įteikiamo už neapmokėtą automobilio stovėjimą, nevadina bauda. Anot savivaldybės įmonės, tai yra „dienos rinkliava“. Kaip teigė JUDU Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius, dienos rinkliava yra galimybė situaciją išspręsti greičiau ir paprasčiau, nepradedant administracinio nusižengimo procedūros.
„Jei nustatyto dydžio dienos rinkliava sumokama per 7 kalendorines dienas, pažeidimas laikomas išspręstu ir asmeniui nėra taikoma administracinė atsakomybė“, – LRT.lt kalbėjo D. Dirginčius.
Pašnekovo teigimu, nesusimokėjus už stovėjimą, taikomas visos dienos konkrečios zonos tarifas. Pavyzdžiui, nesusimokėjus už stovėjimą mėlynojoje zonoje, kur taikomas 4 Eur/val. tarifas ir apmokestinimas galioja visą parą, dienos rinkliavos dydis siekia 96 Eur (24 val. × 4 Eur). Raudonojoje zonoje dienos rinkliava siekia 35 Eur, geltonojoje – 12 Eur, žaliojoje ir baltojoje – po 5 Eur.
„Svarbu suprasti, kad administracinė bauda reiškia ne tik piniginę baudą. Toks pažeidimas yra fiksuojamas kaip administracinis nusižengimas, todėl vienus metus toks pat pažeidimas laikomas pakartotiniu, o ateityje gali būti taikomos didesnės baudos ar nebetaikomos tam tikros įstatyme numatytos lengvatos“, – sakė JUDU atstovas.
Savivaldybės turi teisę nustatyti savo tvarką
Paprašytas įvertinti tokią tvarką, advokatų kontoros WIDEN teisininkas Henrikas Kulnys LRT.lt teigė, kad savivaldybės turi teisę rinkti „rinkliavą už nesumokėtą rinkliavą“.
„Teismai bylose dėl „rinkliavos už nesumokėtą rinkliavą“ paprastai jų pagrįstumą aiškina Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, kuris įtvirtina savivaldybių teisę nustatyti vietinę rinkliavą. Ši teisės norma neriboja savivaldybių vietinių rinkliavų nustatymo procese, parenkant jų dydžius pagal konkrečią situaciją, mokėjimo būdus ir t. t.
Asmuo sumoka rinkliavą, atlygindamas už savivaldos institucijos suteiktą paslaugą – vietą viešojoje miesto erdvėje automobiliui statyti. Nesumokėjus rinkliavos, ji gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat gali būti skiriama administracinė nuobauda už normų nevykdymą arba netinkamą vykdymą“, – kalbėjo H. Kulnys.
Teisininkas pabrėžė, kad konkretus vietinės rinkliavos tarifas turi būti siejamas ir su teikiamos viešosios paslaugos verte, o skirtingi vietinės rinkliavos už tą pačią paslaugą tarifai gali būti nustatomi tik esant objektyvioms aplinkybėms, pateisinančioms šį skirtumą.
Ar verta nemokėti „rinkliavos už nesumokėtą rinkliavą“?
Į viešumą iškilus diskusijoms dėl JUDU taikomos tvarkos, vairuotojai ėmė svarstyti, ar verta nemokėti geltonajame lapelyje nurodytos rinkliavos sumos ir laukti septynias dienas, kol bauda bus paskirta administruoti Vilniaus miesto savivaldybei.
Visgi H. Kulnys pabrėžė, kad administracinis nusižengimas yra griežtesnė atsakomybė nei tik gautas geltonas lapelis už automobilio valytuvo su nurodymu sumokėti „rinkliavą už nesumokėtą rinkliavą“.
„Svarbu pabrėžti, kad administraciniai nusižengimai patenka į asmens baustumo istoriją, kuri gali turėti reikšmės siekiant tam tikrų darbo pareigų arba kitais atvejais, kai svarbu įvertinti asmens charakteristiką. Greičiausiai todėl daugelis ir renkasi mokėti „rinkliavą už nesumokėtą rinkliavą“, o ne laukia baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“, – aiškino ekspertas.
Teisininko nuomone, reikšmingas skirtumas dėl baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatytų rinkliavos sumų dydžių susidaro, nes Administracinių nusižengimų kodeksas turi būti taikomas visiems vienodai – čia galioja lygiateisiškumo principas.
„Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnyje numatytas sankcijos (baudos) dydis turėtų būti parenkamas pagal bendrą savivaldybių situaciją. Pavyzdžiui, remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos dokumentais, nurodoma, kad brangiausioje parkavimo zonoje vairuotojas, nesumokėjęs laiku už automobilio parkavimą, gali sumokėti 16 Eur rinkliavos sumą.
Jei toks vairuotojas nesumokėtų laiku rinkliavos ir būtų nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnį, tokiam vairuotojui sankcija galimai būtų griežtesnė“, – pavyzdį pateikė jis.
Anot advokatų kontoros WIDEN teisininko, jeigu vairuotojai paskubėjo susimokėti JUDU paskirtą rinkliavą ir dėl to jaučiasi permokėję, jie gali bandyti ieškoti teisybės teisiniu keliu.
„Tokią situaciją būtų sudėtinga vertinti be konkrečių bylos aplinkybių, tačiau tokia byla neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes toks vairuotojas faktiškai nepadarė jokio administracinio nusižengimo, todėl ir nebūtų ką skųsti. Galima pasakyti tik tiek, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“, – LRT.lt dėstė H. Kulnys.
