Po skaudaus ir netikėto Vilniaus „Ryto“ pralaimėjimo prieš Utenos „Juventus“ bei pasibaigusio sezono ekipos vyr. treneris Giedrius Žibėnas neslėpė nusivylimo ir ieškojo pralaimėjimo priežasčių.
LKL ketvirtfinalio serijos antrose rungtynėse „Rytas“ savų sirgalių akivaizdoje 95:101 (32:30, 24:20, 27:30, 12:21) pralaimėjo Utenos „Juventus“ klubui.
Uteniškiai seriją laimėjo 2-0 ir žengė į LKL pusfinalį. „Rytas“ į pusfinalį nepateko pirmą kartą nuo 1997 m.
Konferenciją po rungtynių „Ryto“ strategas G. Žibėnas pradėjo ilga prakalba. Treneris bandė paaiškinti pralaimėjimo priežastis – kalbėjo apie tai, jog komandai buvo sunku emociškai ir fiziškai atsistatyti po laimėto FIBA Čempionų lygos trofėjaus.
„Skaudu. Nėra čia ką slėpti – žaidėjai šiandien žaidė sąžiningai, bet emocijos yra tuščios, – kalbėjo G. Žibėnas. – Mums tai yra nauja patirtis – laimėti kažkokį titulą sezono metu. Tai aišku, davėme to šviežio oro varžovams pajausti ir Utenoje. Patys emociškai ir fiziškai buvome tušti. Nauja patirtis žaidėjams, klubui ir treneriams. Neslėpsiu, prieš ketvirtfinalį jaučiausi panašiai. Mačiau, kaip atrodė komanda. Per 10 dienų mes netapome prastais žaidėjais.
Dvi skirtingos komandos – viena su emocija kyla į viršų, kita eina žemyn. Galėjome laimėti tiek pirmas, tiek antras rungtynes. Lemiamu momentu šiandien įsijungė ir įtampa. Trys neforsuoti prarasti kamuoliai, kurie grąžino „Juventus“ į rungtynes ir tada jau buvo problemų. Vertinant visą sezoną – mes išlaikėme labai daug egzaminų. Pradedant nuo KMT, kur reikėjo pralaužti prakeiksmą patenkant į finalą. Nežaidėme pagrindine sudėtimi, bet patekome į finalą, gerai atrodėme pusfinalyje.
Čempionų lygoje išgyvenome daug rungtynių, kur atrodė, kad galėjome sugriūti. Tą egzaminą mes išlaikėme ir įsirašėme į istoriją – to niekas neatims. LKL reguliariajame sezone mes kažkur klupteldavome, bet taip atsitikdavo tada, kai turėjome didelių problemų su traumomis ir mes nebuvome tokia komanda, kuri visa galva pranašesnė už visas komandas, kad žaisdami be 2–3 žaidėjų galėtume laimėti bet kokiu atveju. Taip nebuvo. Čempionų lygoje didžiąją dalį rungtynių žaidėme pilna sudėtimi. Išlaikėme testą reguliariajame sezone, išlaikėme antrą poziciją, bet paskutinio egzamino mes neišlaikėme. Tą turime suprasti. Kaip klubas, kaip žaidėjai turime išmokti pamoką.
Gali kažkam nepatikti, bet žaidėjams jokių priekaištų – jie atidavė viską, ką galėjo. Reikia suprasti ir juos – laimėti, grįžti, švęsti yra reikalų. Jie stengėsi grįžti į tą formą. Galiu pabrėžti, kad mes neišleidome žaidėjų po Čempionų lygos finalo LKL. Vienintelė išimtis buvo – Speedy Smithas rungtynėse su „Nevėžiu“. Buvo ir daugiau traumuotų žaidėjų. Nereikia spekuliuoti, kad čia kažkas ilsisi. Žaidėjai žaidė per skausmus ir priekaištų jiems negali būti.“
– Kaip sekėsi valdyti komandą po pergalė FIBA čempionų lygoje?
– Mes viską matėme. Bandėme juos sužadinti. Tai yra atkrintamosios ir bandai paliesti tas ambicijas. Nieko kitaip nedarėme. Per 10 dienų kitokie treneriai netapome. Viskas čia yra iš emocinės pusės ir reikia suprasti žaidėjus. Kažkiek nesupratau sirgalių, kad jie nepadėkojo komandai, bet šitų dalykų mes nekontroliuojame.
– Matote, ką per tas 10 dienų buvo galima kitaip padaryti, kad turėtume kitokią situaciją šiandien?
– Dabar negaliu to atsakyti, reikia, kad mintys susigulėtų ir ta pamoka būtų išmokta teisingai.
– Rungtynėse praleistas 101 taškas. Lyderių duetas (Hassanas Diarra ir Maxwellas Lewisas) kartu sumetė 54 taškus. Kas nepavyko?
– Neturėjome nė vieno sunkiojo krašto pozicijos žaidėjo. Gyčiui Masiuliui nebuvo lengva „stumtis“ į tą poziciją ir gintis prieš Lewisą ar Luką Ulecką. Čia nėra jo reikalai.
Tas pats buvo ir su Martynu Paliukėnu. Nėra labai patogu žaisti taip, kaip mes visą sezoną žaidėme. Pirmose rungtynėse „Juventus“ spaudėsi baudos aikštelėje, buvo sunku užpulti, nes buvo daug nemetančių žaidėjų, šiandien pasistatėme Paliukėną po krepšiu labiau, Simas jau galėjo žaisti, Jerickas [Hardingas] sunkiai, bet jungiesi šiandien. Žaidėjams – tiktai pagarba.
– Kas neleido uždaryti rungtynių?
– Viso sezono LKL paveikslas buvo šitos rungtynės – kai tik patogiai pasijaučiame, esame nubausti. Nesame visa galva geresnė komanda, jeigu nesame pilnai emociškai užkrauti ir sveiki. Tai yra faktas.
– Ar šis pralaimėjimas yra skaudžiausias jūsų laiką „Ryte“?
– Šiandien taip. Vieną dieną ant rankų nešiojami, kitą dieną – žemai ant grindų. Tokia yra realybė ir tokią naują patirtį turime priimti.
– Ar jau spėjote pagalvoti apie ateitį Vilniuje?
– Jūs manęs to klausiate praėjus 20 minučių po rungtynių?
– Sirgaliai skandavo kažką, susijusio su žodžiu „gėda“. Ką galite pasakyti apie tai?
– Susilaikysiu nuo komentarų.
– Ar tokie pralaimėjimai kažką keičia žaidėjų ar trenerių gyvenimuose ar lieka tik didelis kartėlis?
– Nežinau, niekas nepakeis mūsų pasiektų rezultatų šį sezoną. Turėjome tris tikslus, du iš jų įgyvendinome. Per 6 metus „Ryte“ neatsimenu, kad būtume įgyvendinę 2 tikslus iš 3. Skaudus šis pralaimėjimas, bet nereikia paraštėse palikti „Juventus“, nes ta komanda šiuo metu yra pavojinga.
– Kas geriau – Čempionų lygos titulas ir pralaimėjimas LKL finale, ar žaidimas LKL finale, bet nelaimėta Čempionų lyga?
– Vienareikšmiškai – Čempionų lygos titulas. Visi esame ambicingi ir einame laimėti kiekvienas rungtynes, žaidėjai viską paliko, ką galėjo. Reikia pamatyti žaidėjų veidus, tada gal tos pagarbos jiems bus šiek tiek daugiau.
