Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje į parlamentarų klausimus atsakinėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė užsiminė, kad artimiausiu metu bus pradėtos platesnės konsultacijos dėl rengiamos naujos vidurinio ugdymo koncepcijos.
Vienas iš pagrindinių ministerijos planų dėl vidurinio ugdymo, pasak jos, yra siekis atsisakyti daugelio dalykų skirstymo į išplėstinį (A) ir bendrąjį (B) kursus. Taip pat planuojama keisti ir brandos egzaminų tvarką.
„Turbūt svarbiausias šio naujo modelio dalykas – kad bus žymiai daugiau dėmesio skiriama tarpiniams vertinimams ir atsisakoma momentinio pamatavimo egzaminų. Keičiasi sistema“, – komiteto posėdyje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Pasak jos, ketinama atsisakyti daugelio dalykų programų skirstymo į lygius.
„Taip pat bus atsisakoma A ir B lygių. Liktų tik lietuvių kalbos ir matematikos bendrasis kursas“, – aiškino ministrė.
„O kitų dalykų atsisakytume lygių, nes manome, kad mokydamiesi turėtume susitelkti į dalyką ir tai neturėtų būti koks nors žemesnis ar aukštesnis lygis“, – sakė J. Šiugždinienė.
Ji kol kas nedetalizavo planuojamų pokyčių, tačiau užsiminė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu metu pradės diskusijas su visomis suinteresuotomis pusėmis.
„Modelis yra pasiūlytas. Turėsime turbūt ir mes galimybių detaliau padiskutuoti šiuo klausimu, pradėsime platesnes konsultacijas“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Ji sakė, kad apie brandos egzaminų tvarką kol kas nekalbama, tačiau siekiama įvesti kaupiamąjį vertinimą ir tarpinius vertinimus viduriniame ugdyme.
Tarpiniai atsiskaitymai, anot ministrės, būtų ne tik dėl kontrolės, bet ir siekiant, kad mokiniai įgytų žinių ir geriau pasirengtų brandos egzaminams.
„O ne tam, kad tik išlaikytų egzaminus“, – pabrėžė ministrė.
Numatoma pokyčių ir jaunesniems mokiniams. J. Šiugždinienė sakė, kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomi.
„Šiandien jie yra neprivalomi ir labai didelės išvados galbūt nedaromos, tai norisi, kad mokiniams būtų teikiama pagalba ir parama laikant tuos egzaminus. Norėtųsi, kad rastųsi papildoma parama mokiniams pasirengti ateinantiems brandos egzaminams. Taigi pažanga vertinama nuolat, ne tik dvyliktoje klasėje per egzaminus“, – kalbėjo ministrė.
Išvardijo svarbiausias permainas
Kaip skelbia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, planuojama, kad 𝐧𝐮𝐨 𝟐𝟎𝟐𝟒 𝐦. 𝐯𝐢𝐬𝐢 𝐬𝐭𝐨𝐣𝐚𝐧𝐭𝐢𝐞𝐣𝐢 𝐢̨ 𝐚𝐮𝐤𝐬̌𝐭𝐚̨𝐬𝐢𝐚𝐬 𝐦𝐨𝐤𝐲𝐤𝐥𝐚𝐬 𝐭𝐮𝐫𝐞̇𝐭𝐮̨ 𝐛𝐮̄𝐭𝐢 𝐢𝐬̌𝐥𝐚𝐢𝐤𝐞̨ 𝐛𝐞𝐧𝐭 𝟑 𝐯𝐚𝐥𝐬𝐭𝐲𝐛𝐢𝐧𝐢𝐮𝐬 𝐛𝐫𝐚𝐧𝐝𝐨𝐬 𝐞𝐠𝐳𝐚𝐦𝐢𝐧𝐮𝐬: 𝐥𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐢𝐮̨ 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐨𝐬 𝐢𝐫 𝐥𝐢𝐭𝐞𝐫𝐚𝐭𝐮̄𝐫𝐨𝐬, 𝐦𝐚𝐭𝐞𝐦𝐚𝐭𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐢𝐫 𝐥𝐚𝐢𝐬𝐯𝐚𝐢 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐫𝐢𝐧𝐤𝐭𝐚̨.
Dabar trys egzaminai privalomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas vietas, tuo metu į nefinansuojamas studijas stojantieji gali būti išlaikę tik vieną egzaminą.
Ji išvardijo svarbiausius žingsnius, kad mokiniai geriau pasirengtų matematikos egzaminui:
„𝟏. 𝐍𝐚𝐜𝐢𝐨𝐧𝐚𝐥𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐦𝐨𝐤𝐢𝐧𝐢𝐮̨ 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐞𝐤𝐢𝐦𝐮̨ 𝐩𝐚𝐭𝐢𝐤𝐫𝐢𝐧𝐢𝐦𝐚𝐬 – 𝐩𝐫𝐢𝐯𝐚𝐥𝐨𝐦𝐚𝐬, 𝐫𝐞𝐳𝐮𝐥𝐭𝐚𝐭𝐚𝐢 𝐞𝐢𝐧𝐚 𝐩𝐚𝐬𝐤𝐮𝐢 𝐯𝐚𝐢𝐤𝐚̨.
Nors šiuo metu Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) 4 ir 8 klasėse nėra privalomi, juos laiko daugiau kaip 80 proc. mokinių. Dažnai po 4 ir 8 klasės mokinys keičia mokyklą ir mokytojas naujoje mokykloje neturi informacijos apie pasiekimus ar žinių ir kompetencijų spragas. Siekiame, kad visi mokiniai dalyvautų NMPP, o žinių patikrinimo rezultatai keliautų paskui vaiką. Tuomet mokiniui pakeitus mokyklą, mokytojas gautų pilną informaciją apie jo žinojimą, žinotų, ką reikia tobulinti. Mokyklos ir mokytojas galėtų matyti vaiko pažangą viso bendrojo ugdymo metu.
𝟐. 𝐏𝐚𝐩𝐢𝐥𝐝𝐨𝐦𝐚𝐬 𝐥𝐚𝐢𝐤𝐚𝐬 𝐬𝐩𝐫𝐚𝐠𝐨𝐦𝐬 𝐬̌𝐚𝐥𝐢𝐧𝐭𝐢.
Mokinių pažanga mokykloje sekama nuolat, tačiau norime suteikti papildomą pagalbą po 4 ir 8 klasių mokiniams, nepasiekiantiems patenkinamo pasiekimų lygmens. Svarstoma apie tikslines vasaros stovyklas ar papildomą mokymosi valandą 5 bei 9 klasių mokiniams, kurie susiduria su mokymosi sunkumais ar motyvacijos trūkumu.
𝟑. 𝐏𝐞𝐫𝐳̌𝐢𝐮̄𝐫𝐢𝐦𝐨𝐬 𝐮𝐠𝐝𝐲𝐦𝐨 𝐩𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐨𝐬
Esame subūrę ekspertų komandą, kuri peržiūri atnaujintos pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrosios programos projektą. Šiuo metu taip pat atnaujinama ir vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa. Naująsias programą ketinama patvirtinti 2022 metų vasarą, dar paliekant laiko paruošti metodinę medžiagą tiek mokiniams, tiek mokytojams.
Siekiame patobulinti sistemą, sudėti labai aiškius akcentus į nuolatinę mokinių pažangą ir gyvenimui reikalingų kompetencijų vystymą.
Atidaryti STEAM centrai taip pat sudarys galimybes stiprinti matematikos gebėjimus.“
Taip pat skaitykite
Baigiamąjį įvertinimą susikrautų per dvejus metus
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) yra pristačiusi savo siūlymus: dalį mokyklos baigiamojo įvertinimo mokiniai susikrautų per dvejus metus – trečioje ir ketvirtoje gimnazijos klasėje, o tuomet, būdami abiturientais, laikytų brandos egzaminus. Šitaip, įvedant kaupiamąjį vertinimą, keisti vertinimo sistemą siūlo NŠA.
Dviejose baigiamosiose klasėse būtų vykdomi tarpiniai mokinių žinių patikrinimai, jų rezultatai įkristų į baigiamąjį brandos krepšelį. Į tą patį aruodą nukeliautų ir brandos egzaminų rezultatai.
NŠA siūlymu, tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti 20–40 proc. baigiamojo įvertinimo. Būtų startuojama nuo trijų mokomųjų dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos – tarpinių pasiekimų vertinimo.
Siūloma, kad tarpiniai patikrinimai galėtų vykti po du kartus III ir IV gimnazijos klasėje arba iš viso tris kartus III–IV gimnazijos klasėje.
NŠA siūlo, kad atskirų mokomųjų dalykų kaupiamasis vertinimas mokiniams, pradėjusiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, būtų pradėtas taikyti nuo 2023–2024 mokslo metų. Kasmet mokomųjų dalykų, kuriems būtų taikomas kaupiamasis vertinimas, sąrašas plėstųsi.
Mažiausiai – penki egzaminai, brandos darbas – privalomas
Kaip jau anksčiau pristatydamas planuojamas bendrojo ugdymo pertvarkas yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, be lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminų, tektų laikyti mažiausiai dar tris egzaminus iš privalomai pasirenkamų dalykų.
Tad iš viso abiturientai laikytų mažiausiai penkis egzaminus, norėdami gauti atestatą. Daugiausia abiturientai galėtų laikyti septynis egzaminus.
Šiuo metu, kad baigtum mokyklą, pakanka išlaikyti du egzaminus.
Dar viena planuojama naujovė – brandos darbas taptų privalomas siekiant užbaigti vidurinio ugdymo programą. Pasak viceministro, naujoji sistema padėtų neriboti mokinio pasirinkimo laisvės, o vidurinio ugdymo apimtis turėtų sumažėti.
