Moksleivių laukia nemažai permainų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rengia vidurinio ugdymo sistemos pertvarką, vadinamąjį trijų žingsnių planą, kaip moksleiviams geriau pasirengti egzaminams. Žinių patikrinimai kas ketverius metus taptų privalomi, pažymiai keičiant mokyklas būtų perkeliami, o prastai besimokantys mokytųsi daugiau. Tokius pokyčius ekspertai ir kritikuoja, ir palaiko, tačiau pabrėžia, kad reikėtų aiškių kriterijų.
2020 metų matematikos egzaminas linksniuojamas iki šiol. Tada jo neišlaikė trečdalis jį laikiusių abiturientų. Šiemet matematikos neįveikė jau mažiau moksleivių, tačiau kad situacija gerėtų iš esmės, ŠMSM ruošiasi keisti tvarką.
Be to, ministerija siūlo, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas būtų išlaikę bent 3 valstybinius egzaminus: lietuvių, matematikos ir laisvai pasirinktą.
Įžvelgia pavojų
Pasirengimas brandos egzaminams, pagal siūlomą tvarką, prasidėtų gerokai anksčiau – iki šiol neprivalomus ketvirtų ir aštuntų klasių žinių patikrinimus turėtų laikyti visi.
„Pasižiūrėti, kokios spragos po ketverių metų ketvirtoje ar aštuntoje klasėje, yra tiesiog per retai, turėtų būti sukurta sistema, kuri išgaudytų po semestro ar semestro eigoje“, – aiškino Kauno technologijos universiteto fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad jei vaikas keistų mokyklą, jo pažymiai būtų perkeliami – kad nauji mokytojai matytų spragas. Pasirodžiusieji prasčiau mokytųsi daugiau.
„Svarstome, kad būtų teikiamos papildomos konsultacijos, įvedus privalomus tarpinius atsiskaitymus, kurie būtų vykdomi kompiuterizuotai – visiems vienodi“, – kalbėjo J. Šugždinienė.
Kiek papildomos mokytojų valandos kainuotų, ministerija dar skaičiuoja.
Matematikos mokytojas Leonas Narkevičius pritaria privalomiems patikrinimams, bet siūlo, kad į dešimtos klasės patikrinimus jau būtų žiūrima rimčiau.
“Tiems, kurie neišlaiko 10 klasėje patikrinimo, neleisti eiti į 11 klasę. Ko eiti, jei neišlaikei lietuvių ar matematikos? Ką tu planuoji veikti 11 klasėje?“, – svarstė matematikos mokytojas L. Narkevičius.
Ministerija grįžta ir prie kaupiamojo balo idėjos.
„Diskutuojame apie tai, kad galėtų atsirasti kaupiamasis balas. Pažanga vertinama nuolat, ne tik dvyliktoje klasėje egzaminų metu“, – sakė ministrė.
Taip pat skaitykite
Nors tam pritaria, A. Lašas įžvelgia pavojų.
„Būtų galima svarstyti ir tokį, ir tokį variantą, be abejo, logiškiau atrodo, kai yra kaupiamasis balas. Problema iškyla, kai skirtingos mokyklos, skirtingi mokytojai labai skirtingai vertina moksleivius. Matome per egzaminus, kad yra didelių skirtumų“, – kalbėjo A. Lašas.
Kad privalu nustatyti aiškius kriterijus, pabrėžia ir profesorė Vilija Targamadzė.
„Čia turi būti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos reikėtų vertinti. Kaupiamasis balas vis tiek turės savo sudėtyje ir egzaminus“, – pabrėžė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkė Vilija Targamadzė.
Vaikas pradėtų uoliau mokytis
„Mes, matematikos mokytojai, neprieštaraujame, kad mokinių pasiekimai būtų tiriami kad ir kasmet. Jeigu planuojama testus padaryti privalomus, o mokyklos domisi jų rezultatais ir juos naudoja, mokiniui tai naudinga, tai rimta pagalba“, – LRT.lt sakė matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė.
Ji pabrėžė, kad kol kas iki galo neaiškus pats tarpinių patikrinimų modelis. Pedagogė įsitikinusi, kad turėtų būti įtraukiami ir metiniai pažymiai, taip vertinimas būtų visapusiškesnis.
„Tačiau mokinys, kuris jau penktoje šeštoje klasėje pajunta, kad pažymį uždirbti nelengva, pradeda rimtai dirbti ir kokioje septintoje aštuntoje jis gali žymiai pagerinti savo pasiekimus“, – kalbėjo R. Rudalevičienė.
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė mano, kad kaupiamasis balas, jei būtų įvestas viduriniame ugdyme, leistų geriau pasiruošti tam, kas vadinama branda.
Ji palaiko ir privalomus ketvirtokų bei aštuntokų nacionalinius patikrinimus.
„Matyčiau privalumą, kad galėtume laiku pastebėti, kur ir kaip galime vaikui padėti. Pažangos stebėjimas nuo ankstyvo amžiaus tikrai yra svarbus. Vaikai yra labai skirtingi. Tikiu, kad kiekvienas vaikas yra talentingas, tik klausimas, ar tai sugebame pastebėti. Tad privalomumo nereikėtų bijoti, nes tai būtų daroma dėl paties vaiko“, – kalbėjo S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Siūlo diskutuoti apie privalomą egzaminą baigiant mokyklą
Matematikos mokytojų asociacija, pasak R. Rudalevičienės, pritaria privalomam matematikos egzaminui stojant į aukštąją mokyklą. Taip pat pedagogų bendruomenė palaiko ir privalomą egzaminą baigiant bendrojo ugdymo mokyklą, siekiant atestato, o ne tik stojant į aukštąsias mokyklas.
„Matematikos mokytojų asociacija svarstė jau senokai. Buvo klausiama asociacijos nuomonės. Pritarėme egzaminų skaičiui ir tam, kad matematikos egzaminas būtų privalomas. Tiek baigiant mokyklą, tiek stojant į aukštąją mokyklą. Tik tas egzaminas turėtų būti labiau pritaikomas mokiniams.
Besimokantieji bendruoju kursu neturėtų eiti į valstybinį egzaminą. Jiems turėtų egzaminas būti iš bendrojo kurso programos“, – kalbėjo R. Rudalevičienė.
Iki šiol laikytasi nuostatos, kad matematikos egzaminas nėra būtinas stojant į menų studijų programas.
„Bet asmeniškai aš manau, kad matematika reikalinga kiekvienam žmogui“, – sakė R. Rudalevičienė.
Lietuvos švietimo taryba yra išsakiusi ir savo požiūrį dėl privalomo matematikos egzamino. S.Mačiukaitė-Žvinienė sako, kad matematikos egzaminas galėtų būti privalomas ne tik stojant į universitetą ar kolegiją, bet ir siekiant atestato.
„Mes apskritai manome, kad reikėtų atskirti du dalykus, suprasti, kad vidurinio ugdymo programos baigimas, brandos atestato įgijimas ir stojimas į aukštąsias mokyklas yra du skirtingi procesai. Mano asmenine nuomone, matematinis raštingumas kiekvienam žmogui yra labai svarbus. Kalbant apie pokyčius, kurie vyksta visame pasaulyje, padrąsinčiau visus pradėti diskusiją apie tai, kad matematika, kaip baigiamasis egzaminas, yra reikalinga, kai kalbame apie mokyklos baigimą, o ne tik tuo atveju, kai stoji į aukštąją mokyklą.
Tyrimai rodo, kad matematinis raštingumas padeda lengviau integruotis į darbo rinką ir orientuotis pokyčiuose. Tai būtina, kai kalbame apie visuomenės brandą“, – kalbėjo S. Mačiukaitė-Žvinienė.
