Seime dirba, bet ir išeitinę gavo. Tokioje situacijoje atsidūrė Seimo narė Asta Kubilienė. Spalį neišrinkta politikė gavo nemažą išeitinę išmoką, tačiau vos mėnesį nedirbusi Seimo nare ji į parlamentą sugrįžo. Tiesa, išeitinės išmokos ji negali grąžinti, net jei ir labai norėtų.
Parlamentarė A. Kubilienė spalį vykusių Seimo rinkimų metu į parlamentą išrinkta nebuvo – ji buvo pirmoji, likusi, kaip sakoma, už brūkšnio. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui nusprendus atsisakyti mandato, A. Kubilienei vėl suteikta proga tapti parlamentare. Kadangi R. Karbauskis buvo rinktas pagal partijos sąrašą, o ne vienmandatėje apygardoje, naujų rinkimų rengti neprireikė ir A. Kubilienė automatiškai užėmė R. Karbauskio vietą.
Tačiau iškart po rinkimų, kai atrodė, kad A. Kubilienė vietos Seime iš tikrųjų neteko, jai, kaip ir kitiems neišrinktiems Seimo nariams, buvo išmokėta išeitinė išmoka. Kaip portalas LRT.lt sužinojo iš Seimo spaudos biuro, A. Kubilienei buvo išmokėta keturių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išmoka.
Kadangi A. Kubilienė dalį praėjusios kadencijos vadovavo Sveikatos reikalų komitetui, jos darbo užmokestis buvo didesnis nei kitų Seimo narių, neinančių tokių pareigų, ir siekė 3819,2 eurų iki mokesčių. Taigi, galima suskaičiuoti, kad A. Kubilienės gauta išeitinė išmoka siekė apie 15 tūkst. eurų „ant popieriaus“, į „rankas“ – apie 10 tūkst. eurų.
Ir nors A. Kubilienė į Seimą sugrįžo, grąžinti gautos išmokos ji negali, net jei ir norėtų. Kaip portalui LRT.lt teigė Seimo Spaudos biuro atstovai: „Pareigos grąžinti išeitinę išmoką, jeigu į Seimą patenkama ne nuo Seimo kadencijos pradžios kažkuriam partijos kolegai atsisakius ar netekus mandato, nėra.“
Anot Seimo Spaudos biuro atstovų, teisiškai Seimo kanceliarija negalėtų atgal priimti išmokėtų pinigų, nes pagal teisės aktus privalo išmokėti išeitinę išmoką. Tačiau, anot jų, kaip elgtis su gautais pinigais, kiekvienas Seimo narys sprendžia asmeniškai.
Nesupranta, kodėl taip yra
Pati A. Kubilienė portalui LRT.lt sakė nesuprantanti, kodėl 2005 metais buvo pakeistas Seimo statutas ir prievolės grąžinti išmoką atsidūrus tokioje situacijoje, atsisakyta. Mat iki to laiko, kaip sakė politikė, patekus į Seimą, kaip šįkart pateko ji, išeitines išmokas reikėdavo grąžinti.
„Labai sunku pasakyti. Čia, kiek žinau, 2005 buvo įregistruota ta pataisa ir tikriausiai niekas nesitikėjo, kaip ir aš nesitikėjau, kad taip greitai gali atsitikti. Matote, aš nežinau priežasčių, kodėl tai buvo pakeista. Reikėtų pasidomėti, nes 2004 metais tai reikėdavo grąžinti, o 2005 metais buvo pakeista, įdomu kodėl“, – kalbėjo parlamentarė.
Paklausta, ar galėtų grąžinti gautą išmoką, A. Kubilienė sakė abejojanti, ar tokia galimybė yra: „Aš labai abejoju. Kadangi esu dirbusi viešajame sektoriuje, puikiai žinau tuos buhalterinius dalykus, kai algų negalima skirti kanceliarinėms išlaidoms ir atvirkščiai. <...> Eilučių maišyti jokiu būdu negalima, yra tam tikri sprendimai, kaip yra tvarkomas įstaigos biudžetas, nesvarbu, kokia ji būtų, ar tai būtų Seimas, ar kita įstaiga. Neįsivaizduoju, kaip tai turėtų būti, juolab, kad statutas to nenumato.“
Galėtų mokėti kas mėnesį
Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma portalui LRT.lt sakė manantis, kad praktika, kai neperrinktam Seimo nariui yra iš karto išmokama didžiulė išeitinė išmoka, apskritai nėra teisinga. Pasak jo, geriau būtų, jei tiems parlamentarams, kurie nėra išrinkti dar vienai kadencijai, išeitinė išmoka būtų mokama kas mėnesį, iki kol jis susiranda darbą.
„Manau, kad logiškas sprendimas būtų, jeigu būtų panašiai, kaip valstybės tarnyboje, kai tokiais atvejais išmoka išmokama kas mėnesį, jeigu žmogus nesusiranda darbo. Sakykime, kolegė būtų gavusi šiuo atveju išmoką už vieną mėnesį, o toliau nebegautų, nes tapo Seimo nare.
Būtų galima koreguoti tuos dalykus, jeigu praeitą kadenciją nebūtų įšaldytas Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų įstatymas. Tų išeitinių prasmė ir yra paremti Seimo narį jo naujo darbo paieškose, kai po ketverių metų buvimo Seime neretai buvusios kvalifikacijos iš dalies prarandamos ir, apskritai, ne visada buvusiam politikui yra paprasta susirasti darbą“, – kalbėjo J. Razma.
Septintą kadenciją Seime dirbantis J. Razma sakė nepamenantis, ar anksčiau iš tikro reikėdavo tokias išmokas grąžinti ir jei reikėjo, kodėl tokios nuostatos buvo atsisakyta. Tačiau jis kalbėjo, kad tokioje situacijoje atsidūręs Seimo narys nesunkiai gali rasti sprendimą, kaip pasielgti su gauta išmoka, kurios negali grąžinti. Pavyzdžiui, paaukoti tuos pinigus labdarai.
„Jeigu mano, kad nepagrįstai tokia išmoka skirta, tą sumą gali skirti labdarai. Yra jautrių dalykų, kur verta paremti, Seimo narys gali tai padaryti“, – komentavo J. Razma.
Politikas sakė, kad šiuo metu laukiama, kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstys Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų įstatymą. Pasak J. Razmos, apsvarsčius šį įstatymą, būtų galima imtis spręsti ir išeitinių išmokų klausimus.
Portalas LRT.lt primena, kad po spalį vykusių rinkimų iš viso nebuvo perrinkti 60 Seimo narių. Visiems jiems skirtos išeitinės išmokos. Mažiausia išeitinė išmoka iki mokesčių siekė 6,8 tūkst. eurų, o didžiausia – 23,6 tūkst. eurų. Vidutinė neperrinktiems politikams skirta Seimo išmoka siekė 16,2 tūkst. eurų. Iš viso 2020 metais neišrinktų Seimo narių išeitinėms išmokoms skirta 1,5 mln. eurų.
