Jungtinėje Karalystėje užaugusi, Londone įsikūrusi Viltė Fuller maždaug prieš mėnesį pristatė britams giros skonį. Ji sako mačiusi, koks populiarus kefyras, todėl buvo smalsu, ar tokios sėkmės galėtų susilaukti ir jos mėgstamas gėrimas iš vaikystės vasarų Lietuvoje. „Man lietuviškos vasaros reiškia girą, kefyrą ir žvejybą Plateliuose“, – šypsosi Viltė. Lietuvė įkūrė savo prekių ženklą, kurį pavadino savo Sibiro katės vardu.
Išvyko vaikystėje
Viltė į Jungtinę Karalystę, Kentą, su mama, britu patėviu ir mažuoju broliu persikėlė, kai jai tebuvo septyneri. Lietuvė prisimena, kad vos atvykusi į Jungtinę Karalystę angliškai galėjo pasakyti tik keletą žodžių, bet mokykloje greitai įvaldė naują kalbą. Namuose Viltės mama stengėsi, kad dukra ir toliau mokytųsi lietuviškai. Visgi Viltė pripažįsta, kad kurį laiką nenorėjo niekam pasakoti apie savo kilmę.
„Kente, kur užaugau, Rytų Europos žmonės bendruomenėje nebuvo ypač mėgstami. Todėl daugelį metų gėdijausi savo kilmės. Mus laikė rytų europiečiais, atvykusiais atimti britų darbo vietų, arba nusikaltėliais. Tokias etiketes mums klijavo britų dešiniosios pakraipos žiniasklaida“, – portalui LRT.lt pasakoja lietuvė.
Studijoms Viltė pasirinko Glazgą, o po jų, norėdama siekti menininkės karjeros, persikėlė į Londoną. Anot pašnekovės, būdama vyresnė ir palikusi Kentą ji ėmė vis labiau didžiuotis savo lietuviškumu.
„Šiuose didesniuose miestuose gyventojai daug tolerantiškesni ir labiau domisi žmonėmis iš skirtingų šalių bei kultūrų. Todėl man patinka gyventi Londone – daugiakultūriškumas daro jį tokį įdomų ir tolerantišką“, – mintimis dalijasi Viltė.
Pati mėgusi girą, nusprendė jos pasiūlyti ir britams
Kurį laiką Viltė buvo susitelkusi į meną, džiaugėsi galimybe keliauti ir savo darbus rodyti visame pasaulyje. Nors tai buvo įdomus laikotarpis, netrukus ji suprato, kad menininkės kelias prasilenkia su jos gyvenimo vizija.
„Pradėjau ieškoti kitų kūrybinių kelių, kuriais galėčiau eiti. Tokių, kurie suteiktų man daugiau kontrolės karjeros ir pragyvenimo atžvilgiu“, – sako pašnekovė.
Idėja apie giros gamybą Viltės galvoje sukosi maždaug dešimtmetį. Ji pati vaikystėje labai mėgo šį gėrimą. Kadangi Anglijoje giros nebuvo, vasarodama Lietuvoje Viltė atsigriebdavo.
„Man lietuviškos vasaros reiškia girą, kefyrą ir žvejybą Plateliuose. Kai mūsų kaimyniniame miestelyje Jungtinėje Karalystėje atsidarė lietuviškų prekių parduotuvė, aš ir mano jaunesnysis brolis pirkdavome milžiniškus giros butelius“, – juokiasi pašnekovė.
Jai buvo smalsu, ar gira galėtų Jungtinėje Karalystėje susilaukti tiek dėmesio, kiek čia išpopuliarėjęs kefyras. Kadangi laisvu metu Viltė jau seniai mėgo fermentuoti – pati gamindavo kimčius, vandens kefyrą ir kombučią, – mintis pradėti giros verslą jai neatrodė pernelyg beprotiška.
„Pasakiau vyrui apie savo sumanymą ir drauge degustavome giras. Nuvykau į lietuvišką prekybos centrą Londone „Lituanica“, kur nupirkau apie 20 skardinių įvairios giros. Nė vienos iš jų skonis man nepatiko, be to, jose buvo gausu cukraus sirupo arba jos tiesiog buvo saldžios.
Norėjau sukurti ką nors labiau gaivinančio, rūgštesnio ir tokio, kas primintų namie gaminamą girą. Juokais pradėjome savo sukurtą gėrimą vadinti „Kombučios pussesere iš Rytų Europos“, – sako Viltė.
Iš pradžių sunkiai sekėsi rasti fermentuotoją, kuris galėtų pagaminti norimą produktą. Dėl to beveik metus lietuvė buvo atsisakiusi savo sumanymo. Bet tą akimirką, kai nusprendė atsitraukti nuo meninės veiklos, ryžosi padaryti viską, kad giros idėja virstų realybe.
„Galiausiai radome nuostabų fermentuotoją, kuris gamintų mums pagrindą, o tada žingsnis po žingsnio ėmėme dirbti su pakuote ir sandėliavimu“, – aiškina pašnekovė.
Siūlo tris skonius
Pasak Viltės, giros gaminimas reikalauja daug darbo, bet ši veikla kol kas teikia jai didžiulį pasitenkinimą.
„Sukurti receptą buvo sunkiausia dalis, bet kai atradome reikiamas dalis, viskas greitai stojo į savo vėžias“, – sako pašnekovė.
Šiuo metu lietuvė siūlo paragauti trijų skonių giros. Pirmosios dvi – ruginės duonos giros, papildytos razinų arba vyšnių sultimis. Trečioji gira gaminama iš fermantuotų burokėlių ir tinkama žmonėms, kurie ieško gėrimų be glitimo.
„Po pasterizacijos į girą dedame probiotikų, kad jie būtų naudingi žarnyno sveikatai, o skonį suteikiame įvairiomis vaisių sultimis. Nenaudojame jokių dirbtinių aromatų ar saldiklių – tiesiog negaliu pakęsti stevijos. Sakyčiau, ruginė su razinomis yra artimiausia lietuviškai girai, bet ji lengvesnė ir ne tokia saldi. Kitos dvi – rūgštesnės“, – paaiškina Viltė.
Pavadinimu pagerbė savo katę
Pašnekovė pripažįsta – ji nesitikėjo, kad gira sulauks tokių palankių atsiliepimų, o ypač džiugina pakartotiniai užsakymai. Šiuo metu lietuvė ieško galimų giros variantų be glitimo ir svarsto kurti sezoninius skonius. Be to, ateityje Viltė ketina gaminti ir alkoholinę girą.
Verslu ji rūpinasi dviese su vyru. Turi partnerius, kurie atsakingi už gamybą, pakuotę ir užsakymų vykdymą.
„Kol kas savo girą parduodame tik internetu, nes pristatėme gėrimą tik praėjusį mėnesį. Bet kalbamės su įvairiomis mažmeninės prekybos ir restoranų erdvėmis, labai dėl to džiaugiuosi“, – komentuoja pašnekovė.
Viltė savo prekių ženklą pavadino „Spooky’s Kiosk“ – pagal savo Sibiro katę.
„Man patiko ir vizualinė idėja, kad mano katė pardavinėja mūsų girą kioske. Taip pat norėjau tokio pavadinimo, kuris tiktų ir kitiems produktams“, – sako lietuvė.
Jau dabar ji siūlo įsigyti ne tik giros, bet ir kepuraičių ar marškinėlių. Ant jų užrašyta „i love kvass but it‘s weird“ (liet. „mėgstu girą, bet tai keista“).
„Noriu sukurti ne tik gėrimą, bet ir visą „Spooky’s Kiosk“ pasaulį. Nusprendžiau, kad mano beisbolo kepurės bus panašaus stiliaus kaip senosios „Lehman Brothers“ prekės, o marškinėliai – šiek tiek kvaili, juokingi. Tai riboto tiražo prekės. Kai jos išparduodamos, kuriu naują dizainą“, – pasakoja Viltė.
Be kita ko, lietuvė pakliuvo į prestižinį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą, kuriuo kasmet įvertinami įtakingiausi ir inovatyviausi iki 30 metų verslininkai iš visos Europos. Pašnekovė apie tai sužinojo būdama povestuvinėje kelionėje. Visgi pati tokio įvertinimo sako per daug nesureikšminanti.
„Buvau ir nustebusi, ir sujaudinta dėl 14-metės Viltės, kuri svajojo užaugusi tapti verslininke. Pats sąrašas yra gana nereikšmingas dalykas ir man labai patinka memai apie jį, ypač turint omenyje, kiek žmonių iš šio sąrašo yra atsidūrę kalėjime ar sukčiavę. Manau, teisėjai turėjo gerą humoro jausmą, kad įtraukė į jį tokį žmogų, kaip aš“, – šypsosi lietuvė.
Svarsto grįžti į Lietuvą
Kalbėdama apie ryšį su Lietuva, Viltė pripažįsta, kad nepavyksta grįžti taip dažnai, kaip norėtų. Visgi šią vasarą gimtojoje Klaipėdoje ji pristatys savo pirmąją parodą Lietuvoje.
„Čia eksponuosiu savo paveikslus ir pristatysiu pirmąjį fotografijų leidinį, skirtą Baltijos šalių maistui ir gėrimams“, – sako Viltė.
Ji pasakoja pasiilgstanti tos Lietuvai būdingos švaros ir po vidurnakčio dirbančių barų. O ir mintys apie grįžimą gyventi į gimtąją šalį šmėsteli vis dažniau.
„Tikrai norėčiau toliau plėsti verslą ir pristatyti savo gėrimą Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse. Todėl manau, kad grįžti į Lietuvą būtų labai protingas žingsnis“, – sako Viltė.
