Žurnalistė Edita Mildažytė ir jos sutuoktinis, menotyrininkas Saulius Pilinkus vienas kitą atrado praėję ne vieną likimo siųstą išbandymą, tačiau judviejų degančios akys, širdys ir smalsūs protai sujungė juos tvariai draugystei. Šiandien LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ pora džiaugiasi švęsdami jau aštuntas Kalėdas kartu.
E. Mildažytės ir S. Pilinkaus draugystė užsimezgė brandoje, išgyvenus nemažai patirčių, jau kūrus šeimas ir pakeitus ne vieną gyvenimo kryptį. E. Mildažytė prisipažįsta, jog susipažindama su Sauliumi ji vis dar gyveno gedule.
„Gedulas trunka gerokai ilgiau nei metus, gal tik gedulo aštrumas praeina po metų. Sauliui esu dėkinga už tai, kad jis mane susitiko ne žaviausiame ir ne lengviausiame etape, bet gebėjo atsilaikyti. Saulius turi ypatingą savybę – ant jo gali kristi akmenys, bet jis stovės ir lauks“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako E. Mildažytė.
Šiandien Edita Saulių vadina tikru vėju – nesuvaldomu, kartais atsiskyrusiu nuo buities ar rutinos, bet žavinčiu ją savo smalsumu. Laidų vedėja pripažįsta, jog darbas kartu porai yra ir malonumas, ir išbandymas.
„Nėra naujiena, „Daiktų istorijų“ nebūtų, jei nebūtų Editos – kas mane geriau pažįsta. Tačiau, kai tau žmogus profesionalas pasiūlo – yra ir rezultatas.
Laida tikrai nebūtų tokia, jei ne Saulius. Sauliaus sugebėjimas kažką išknisti iki kvailumo yra neįtikėtinas. Jis penktą valandą ryto ateina į lovą, visas sušalęs į kaulą, ir sako – visgi radau tas kronikas“, – pasakoja pora.
Tvirtas ir laiko patikrintas tandemas
Menotyrininko ir žurnalistės tandemas – tvirtas ir laiko patikrintas, tačiau Saulius sako vis dar giliai įsižeidžiantis, jei viešumoje apie Editą išgirsta netiesą ar ji tampa apkalbų įkaite.
„Su ja gyventi yra ir gerai, ir blogai dėl to, jog tam tikra prasme tu degraduoji – nebelieka daugybės funkcijų. Ji buityje sutvarko visus reikalus, nuoširdžiai tavimi pasirūpina, dalija patarimus. Aš niekada nebuvau vaikas, visada turėjau vietą lentynoje, bet ji greitai apie ją primena“, – teigia S. Pilinkus.
Edita ir Saulius pažįstami ne vieną dešimtį – abu sukosi tame pačiame kultūros kontekste, dalyvavo bendruose projektuose ir renginiuose. Tačiau judviejų draugystė užsimezgė Izraelyje.
„Aš važiavau su Mykolu, praėjus gal trims savaitėm po Ginto mirties, mes važiavome melstis. Mus priėmė ambasadorius, nuėjome vakarienės, vėliau ambasadorius dar kvietė mus kokteilių, bet man nepatiko, kaip jis kalbėjo, todėl aš atsakiau – eisiu su Sauliumi.
Mes esame kalbėję ir prieš tai, vedę renginių kartu, jis net yra vedęs renginį su Mykolu, bet pirmą kartą tada pasišnekėjome apie asmeninius gyvenimus, mūsų abiejų gyvenimuose vyko labai dideli pokyčiai“, – sako žurnalistė.
S. Pilinkaus darbai ambasadoje ėjo į pabaigą. Nežinia dėl ateities jam kėlė daug nerimo, tuometis Editos pasiūlymas tapti redaktoriumi jam pasirodė labai žavus. Šis sprendimas lemtingu tapo abiem.
„Vyras vėjas man buvo naujas žanras, nes buvau pripratusi prie vyro globėjo, bet iššūkis buvo įdomus. Jis niekada nenuvilia, aš jam buvau labai dėkinga po garsiosios istorijos areštinėje (...), taip pat mačiau, kiek daug kartelių jis peršoka ir dar gali peršokti“, – teigia E. Mildažytė.
Šeimos tradicijos nesikeičia
Per pastaruosius aštuonerius metus judviejų gyvenime pasikeitė nemažai dalykų, jų draugystė brendo. Tačiau vienas dalykas, anot Editos, nekito – šeimos tradicijos.
„Mūsų tvarka tokia: traukiame lapelius, kam dovanosime dovaną ir tai yra švenčiausias ritualas. Aš Sauliaus vaikų seniai paklausiau, ar jie dalyvaus. Pasakė, kad dalyvaus ir nesudalyvavo – Saulius beveik buvo išvarytas iš namų.
Tradicija yra suformuojama per ilgą laiką, ją sugriauti yra labai lengva, o palaikyti sunku. Dabar mes turime labai aiškų švenčių ritualą. Per Kalėdas kepu dvi žąsis, keičiamės dovanėlėmis su specialia tvarka – nedalyvauti negalima. Vienais metais bandžiau žąsų nekepti, tai jos greit atsirado prie mano durų“, – pasakoja E. Mildažytė.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Emilija Balcerytė
