Tvarkyti namus, ruošti valgius, dengti stalą – Kūčių dieną tenka suktis nuo ryto iki vakaro, sako televizijos laidų vedėja, humanitarinių mokslų daktarė, etnomuzikologė Loreta Sungailienė. Šventinė vakarienė jos šeimos namuose neįsivaizduojama be tradicinių žemaitiškų patiekalų: kanapinės druskos ir cibulynės. „Ją pagaminti yra mano vyro reikalas“, – šypsosi šeimos receptu pasidalijusi L. Sungailienė.
LRT.lt kviečia kartu laukti Kalėdų. Kasdien pasiūlysime idėjų, kaip papuošti namus ir eglę (ir pasipuošti patiems), paruošti švenčių stalą, ką nuveikti ir kaip sužadinti kalėdinę nuotaiką belaukiant švenčių ir kt. Savo šventinėmis rekomendacijomis dalysis ir žinomi žmonės bei LRT veidai: ką jie skaito, kokios muzikos klausosi, kokiomis staigmenomis džiugina save ir artimuosius per gražiausias metų šventes.
Prisiminimais sugrįžusi į vaikystę, L. Sungailienė pasakoja, kad su Kūčių tradicijomis susipažino jau tik praaugusi. Jei anuomet kas ir susėsdavo prie šventinės vakarienės stalo, tai darydavo tyliai, sako ji: „Pamenu, šventė labiau jausdavosi per Kalėdas, Naujuosius metus, tad ir laikas tarp šių švenčių tarsi buvo svarbesnis. Mano šeima į Kūčias drąsiau atsigręžė jau Sąjūdžio metu, atgavus nepriklausomybę.
Vyko kultūrinis atgimimas, mokyklose taip pat imta kalbėti etnokultūros temomis, tad būdama paauglė ėmiau sakyti, gal ir mums reikėtų susėsti prie Kūčių vakarienės. Mama prisiminė Kūčių patiekalų receptų iš savo vaikystės, dalį jų radome senose receptų knygose. Taip paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje į mūsų namus iš pogrindžio sugrįžo Kūčių šventės tradicija.“
Ir dabar Kūčių, Kalėdų su džiaugsmu laukia visa L. Sungailienės šeima. Kad šventės jau visai čia pat, išduoda namuose suspindusi eglutė – ją šeima puošia tik tada, kai iki Kalėdų lieka vos keletas dienų.
Televizijos laidų vedėja šypsosi, kad vaikams džiaugsmingiausias būna Kalėdų rytas, kai po egle laukia dovanos. Tiesa, šeimoje svarbi ir Kūčių vakarienė – jai pradedama ruoštis jau nuo ankstyvo ryto.
„Mūsų Kūčių vakarienė būna tarsi sakralinis, apeiginis susėdimas po gana aktyvios dienos. Tądien nuo pat ryto vyksta pasiruošimas: tvarkome namus, ruošiame valgius, dengiame stalą. Visą dieną plušu ir prie stalo paprastai prisėdu jau šiek tiek pavargusi, bet vis tiek nurimusi. Anksčiau pasiruošti Kūčioms neturiu galimybės – nors sakoma, kad Adventas yra rimties ir susikaupimo metas, tai yra ir biudžetinių metų pabaiga, tad darbe sukamės kaip išmanydami“, – sako L. Sungailienė.
Prie Kūčių vakarienės sėda visa šeima, prisijungia ir L. Sungailienės mama, anyta. Prieš pradedant ragauti dvylika patiekalų, vyriausias šeimos narys paskaito linkėjimą ir maldą, laužiamas kalėdaitis. Kūčių stalas televizijos laidų vedėjos namuose būna nuklotas moliniais indais ir tradiciniais patiekalais.
„Su dukra Liepa kepame kūčiukus su aguonomis. Kartais prisijungia ir sūnūs, nors šiaip tai yra mūsų, moterų, kuruojamas reikalas“, – šypteli L. Sungailienė. Mielinius kūčiukus ji mėgsta gaminti pagal „Beatos virtuvės“ receptą (jį galite rasti LRT Mediatekoje).
Taip pat skaitykite
Šalia kūčiukų būtinai tiekiamas ir aguonpienis. Jis, sako L. Sungailienė, ypač gelbsti tada, kai prie stalo susėda ir nemėgstantieji žuvies patiekalų. „Anksčiau Kūčias švęsdavome Alsėdžiuose pas mano vyro mamą. Anyta mums buvo prisakiusi, kad išmirkytas aguonas reikia permalti mažiausiai septynis kartus. Jeigu su aguonpieniu būdavo kažkas ne taip, ji išsyk suprasdavo klastą, kad aguonos buvo malamos mažiau kartų“, – juokiasi L. Sungailienė.
Ant Kūčių stalo ji taip pat tiekia spanguolių kisielių ir žuvies patiekalus: silkę su džiovintais grybais, svogūnais ir saulėgrąžomis, silkę pataluose su morkomis, svogūnais ir pomidorų pasta, taip pat žuvį, marinuotą su actu ir svogūnais.
„Kadangi Kūčių dieną nuo pat pusryčių nieko nevalgome, mat nėra kada, vakare jau norisi šilto maisto. Tad mano mama dažniausiai dar iškepa žuvį, pavyzdžiui, vaivorykštinį upėtakį ar karpį“, – dalijasi L. Sungailienė.
Jos šeimos namuose Kūčių vakarienė neapsieina ir be tradicinių žemaitiškų patiekalų: cibulynės ir kanapinės druskos. Paskrudintos ir sumaltos kanapių sėklos, pagardintos druska ir pipirais, valgomos su karštomis virtomis bulvėmis.
„Na, o prie bulvių ir kanapinės druskos būtinai ruošiame cibulynę. Ją pagaminti yra mano vyro reikalas – jeigu spėja, šios užduoties dažniausiai imasi jis“, – pasakoja L. Sungailienė ir dalijasi šeimos receptu.
Žemaitiška cibulynė pagal L. Sungailienės šeimos receptą
Reikės:
silkės,
svogūnų,
druskos, pipirų,
acto,
virinto vandens.
Gaminimas:
L. Sungailienė pasakoja, kad Kūčioms dažniausiai perka ne išdarinėtą, o visą silkę iš bačkos. Silkių filė naudoja mišrainėms, o likusias dalis: kaulus, galvas, uodegas ir kt. – cibulynei. Šias silkių dalis pirmiausia reikia gerai iškepti ant keptuvės. Būkite pasiruošę – po šio proceso greičiausiai teks vėdinti namus, šypsodamasi įspėja L. Sungailienė.
Iškeptą silkę užpilkite atvėsintu virintu vandeniu ir sudėkite pjaustytus svogūnus – šių pagailėti nereikėtų. Pagal skonį įberkite druskos, pipirų, įpilkite acto. Kad skoniai susigulėtų, cibulynę keletui valandų palikite pastovėti šaltai. Skanaukite su karštomis bulvėmis, pamirkytomis į kanapinę druską.
