Kur norėtumėte susitikti save jauną ir apie ką perspėtumėte, ko paklaustumėte? Į šį klausimą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Išpažinimai“ su ašaromis akyse Arūnas Sakalauskas atsakė: „Norėčiau nuo daug ko apsaugoti“. Nepaisant to, aktorius mano, kad šiandien yra laimingas žmogus, susitaikęs su savo nuklydimais ir palikęs juos praeityje.
„Žiūrėdavau, kaip vaikai vaidina, ir galvodavau, kad aš galiu geriau. Pasakodavau savo pusbroliams ir pusseserėms apie išgalvotą personažą Ričardą, kuris plaukdavo plaustu upe, susitikdavo su kažkokiais keliautojais, kuriuos jis parplukdydavo, vėliau plaustas suduždavo ir taip toliau – be sustojimo...
Dabar Ričardas liko vaikystėje. Ateina laikas, kai viską tenka palikti“, – pasakoja A. Sakalauskas.
Ilgą patirtį scenoje sukaupęs aktorius prisipažįsta, jog tikrieji vaidmenys įsikūnija ne taip lengvai, o kartais jų per visą karjerą gali suskaičiuoti vos ant vienos plaštakos pirštų.
„Yra tokių vaidmenų, kur jauti, kad padarei, iš tikrųjų padarei. Kaip amžinąjį atilsį Eimuntas Nekrošius klausdavo: po kiek vaidmenų gali pasirašyti? Aš paskaičiavau – po penkiais, jis atsakė tokį pat skaičių. O patinka, nepatinka, sudėtingas vaidmuo ar nesudėtingas, čia jau kitas klausimas“, – teigia aktorius.
Pasak jo, kartais pavykdavo taip susitapatinti su atliekamu personažu, jog eidavo su juo atlikti buitinių ir kasdienių reikalų. Kitaip tariant, personažas puikiai tikdavo ir kurį laiką Arūno nepaleisdavo.
„Jis tobulas. Be priekaištų. Sukurtas toks personažas, kuris ateina į tave ir tu gali eiti gatve, į parduotuvę, kalbėti jo balsu. Paskui turi jį paleisti. Tada vėl eini tu, vėl Sakalauskas eina. To reikėtų kiekvieną kartą, bet taip nepavyksta ir visa tai yra normalu“, – aiškina aktorius.
Tačiau Arūno gyvenime buvo ne tik karjeros pergalių, bet ir nuopolių. Aktorius sirgo alkoholizmu, tačiau sugebėjo atsitiesti ir rasti kelia į normalią kasdienybę.
„Mano pomėgis gerti buvo tik viena sunki gyvenimo dalis. Reikia norėti ir pripažinti, jog tai yra problema. Baisumas tame, kad tu negali žmogaus įtikinti. Atsimenu save, sakydavau: viską žinau, aš pats. Bet pats tu nieko nepadarysi, kol neturėsi noro“, – pasakoja aktorius.
A. Sakalausko teigimu, tai nebuvo sunkiausias gyvenimo etapas, esą tokių yra buvę ir daugiau, tačiau šis buvo išskirtinis tuo, kad užtruko tol, kol pavyko pripažinti – problema egzistuoja ne tik aplinkinių kalbose, bet ir jo viduje. Atsirado ir padedančiųjų.
„Manau, kad žmogui reikalingas tikėjimas bet kuo. Mes šiame gyvenime pakelti visko tiesiog negalime. Mus laiko tik tikėjimas, jog ateis diena, kurios visi laukiame“, – sako aktorius.
Paklaustas apie tikėjimo ir religijos sąsają, Arūnas neslepia, jog yra tikintis žmogus, o atsakymų Biblijoje ieško kiekvieną dieną, net būdamas viešbučio kambaryje.
„Biblija yra išminties knyga, ten yra aprašytas beveik kiekvienas atvejis, su kuriuo žmogus susitinka šiame gyvenime, tiesiog reikia mokėti skaityti“, – samprotauja A. Sakalauskas.
Visas pokalbis – laidos „Išpažinimai“ įraše.
