Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas neseniai paskelbė, kad „Trumpo tarptautinės taikos ir klestėjimo kelio“ (angl. Trump Route for International Peace and Prosperity, TRIPP) projektas įžengė į įgyvendinimo etapą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Galimu proveržiu po dešimtmečius trukusio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto laikomu projektu siekiama per Armėnijos teritoriją sujungti Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevane, kartu įtraukiant šį maršrutą į platesnį Aziją su Europa jungiantį „Vidurio koridorių“.
Tačiau pasirinktas laikas gali pasirodyti esąs ne pats tinkamiausias.
Dėl tebevykstančio JAV ir Izraelio karo su Iranu kyla pavojus, kad Vašingtonas nebegalės įgyvendinti savo planų.
Analitinio centro „Carnegie Europe“ atstovas Tomas de Waalis „Radio Free Europe / Radio Liberty“ teigė, kad kol tęsiasi konfliktas, dislokuoti JAV personalą prie Irano sienos mokslinių tyrimų, saugumo ar priežiūros tikslais bus sudėtinga, todėl jau dabar kyla klausimų, kaip greitai šiame projekte pavyks pereiti nuo kalbų prie realių veiksmų.
– Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kas realiai galėtų sulėtinti arba sutrukdyti TRIPP įgyvendinimą artimiausiu metu?
– Pirmajame etape TRIPP sulaukė didelio palaikymo, o amerikiečiai aktyviai jį skatino. Sausį Vašingtone buvo pasirašytas svarbus susitarimas, po to į regioną atvyko J. D. Vance`as, pademonstruodamas rimtus ketinimus dvišaliuose santykiuose su abiem šalimis. Taigi dabar esame pasiekę įgyvendinimo etapą, ir manau, kad pagrindinės kliūtys jau iš esmės pašalintos.
Siekiama, kad geležinkelis būtų baigtas arba beveik baigtas iki 2028 m., kai baigsis antroji Donaldo Trumpo kadencija. Akivaizdu, kad tai yra politinis siekis.
Deja, karas Irane jau dabar kelia sunkumų dėl dviejų priežasčių. Pirma, bus sunku dislokuoti amerikiečius prie Irano sienos – kad jie atliktų tyrimus ar prižiūrėtų darbus. Kol tęsiasi konfliktas su Iranu, tai tiesiog pernelyg pavojinga.
Antra, norima, kad į TRIPP projektą būtų investuojamos privačios lėšos. Pradinis JAV įnašas sudaro apie 400 milijonų dolerių, tačiau norint didesnių sumų, reikalingos privačios investicijos. Bus sunkiau pritraukti investuotojus į projektą, kuris yra tiesiog kitoje upės pusėje nuo Irano.
Daug kas priklausys nuo to, kaip klostysis konfliktas su Iranu, ir kuo ilgiau jis tęsis, tuo daugiau rasis žmonių, turinčių priešingą nuomonę... Praėjusią savaitę matėme tam tikrų susitaikymo tarp Baku ir Maskvos požymių, o tai, mano manymu, nėra atsitiktinumas, ir akivaizdu, kad Sakartvelas kol kas lieka pagrindiniu tranzito maršrutu. Galbūt taip pat nėra atsitiktinumas, kad [Azerbaidžano prezidentas Ilhamas] Alijevas neseniai lankėsi Sakartvele.
– Iranas nuo pat pradžių priešinosi TRIPP. Ką praktiškai Teheranas gali padaryti, kad sutrukdytų šiam projektui, ir ar vykstantis karas pakeitė jo įtaką ar norą imtis veiksmų?
– Mes matėme, kokį poveikį regionui turėjo netoli Nachičevanės oro uosto nukritęs dronas. Pakanka vienos ar dviejų raketų, kad susidarytų pavojaus įspūdis, o tai jau kelia problemų.
Įmanomi įvairūs situacijos Irane scenarijai: besitęsiantis konfliktas su Jungtinėmis Valstijomis, griežtos linijos šalininkų režimo išlikimas, nestabilumas ar net vidaus neramumai. Visi šie scenarijai sustiprins galimus nuogąstavimus dėl TRIPP.
– O kaip Rusija? Kokia šiuo metu yra Rusijos pozicija dėl TRIPP?
– Rusija atidžiai stebi kiekvieną akimirką ir stengiasi iš jos išspausti viską, kas įmanoma. Jei TRIPP bus įgyvendintas, Rusija norės juo pasinaudoti ir bendradarbiauti su amerikiečiais. Esu įsitikinęs, kad jie apie tai jau kalbasi.
Jei kiltų problemų, Rusija galėtų pasakyti: „Galite mumis pasitikėti, mūsų santykiai su Iranu yra geresni.“ Taigi Rusija svarsto visas galimybes.
– Pasirodė pranešimų, kad JAV dėmesys nuo TRIPP projekto krypsta į kitus dalykus, nes šalis yra užsiėmusi Irano klausimais. Ar manote, kad JAV įsipareigojimas šiam projektui silpsta?
– Ne, nemanau. Šis susitarimas yra labai svarbus D. Trumpo administracijai ir asmeniškai pačiam D. Trumpui. Jis pavadintas jo vardu, todėl yra prestižinis. JAV labai motyvuotos užtikrinti, kad jis veiktų.
– Kaip dėl finansavimo? Ar yra pavojus, kad TRIPP gali nesulaukti pakankamo finansavimo?
– Per pietinę Armėniją, nuo Siuniko iki Nachičevanės, einanti geležinkelio atkarpa yra vos 42 kilometrų ilgio. Tam reikalingas finansavimas gali būti gautas iš įvairių šaltinių: regioninių veikėjų, tokių kaip Azerbaidžanas ir Turkija, Persijos įlankos valstybių, JAV, ES ir tarptautinių bankų.
Kur kas daugiau problemų kelia kiti su TRIPP nesusiję projektai. Pavyzdžiui, Karso–Diludžo geležinkelio tiesimas galėtų kainuoti apie 2,5 mlrd. JAV dolerių, ir ši suma gali išaugti dėl kalnuoto reljefo ir neišvengiamo tunelių gręžimo. Taigi kyla tam tikrų abejonių, tačiau esu įsitikinęs, kad TRIPP geležinkeliui pavyks rasti finansavimą.
– Birželio 7 d. Armėnijoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose N. Pašinianas siekia būti perrinktas, nepaisant kelerių metų įtampos su Maskva ir vidaus kritikos dėl Kalnų Karabacho. Ar Vakarai daro pakankamai, kad prieš Armėnijos rinkimus užkirstų kelią galimai Rusijos įtakai?
– Manau, Vakarai daro pakankamai. Didžioji dalis darbo vyksta užkulisiuose, įskaitant Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų teikiamą saugumo paramą, kuri fiziškai saugo N. Pašinianą nuo galimo pavojaus.
Nemanau, kad Rusijos pastangos Armėnijoje galėtų būti labai sėkmingos. Tam, kad jos būtų veiksmingos, reikalinga stipri opozicija, su kuria būtų galima bendradarbiauti, o tokios iš tikrųjų nėra.
Azerbaidžanui taip pat kyla įdomus klausimas: ar jis pageidauja stiprios vadovybės Armėnijoje? Vieni sako, kad taip; kiti baiminasi, kad stipresnis N. Pašinianas taptų labiau nepriklausomas ir artimesnis Vakarams, o tai azerbaidžaniečiams keltų problemų.
Kaip bebūtų, labai nustebčiau, jei N. Pašinianas nepasiektų įtikinamos pergalės.
