„Nei gydytojai, nei aš pats nesuprantu, kodėl esu gyvas“, – portalui LRT.lt sako Aurelijus Bambalas, kurio gyvenimas apsivertė aukštyn kojom po lemtingo įvykio. Kraupi avarija Rusijoje, vos nenusinešusi vyro gyvybės, paskatino jį pradėti statyti ilgaamžius namus.
Ekologija besirūpinantis vyras stengiasi sukurti kuo mažiau šiukšlių, o sau namą pasistatė iš statybinių atliekų ir sutaupydamas, ir padėdamas gamtai. Vyras atviras – dabar jis stengiasi gyventi taip, kad dalintųsi tuo, ką moka ir turi, su kitais ir niekam nepadarytų žalos.
– Į statybų verslą pasukote po nelaimingo atsitikimo, kas tada nutiko?
– Važiavome su draugais į Rusiją pažvejoti ir įvyko avarija. Skridome gal 100 metrų, nusiritome nuo skardžio, atsidūrėme ligoninėje. Tada prasidėjo kitoks gyvenimas. Man buvo diagnozuota aukščiausio laipsnio kontuzija.
Šiuo metu galva sukinėjasi ant varžto. Dabar esu kitoks žmogus, man įdomu gyventi, o anksčiau norėjosi daug švęsti. Gyvenau taip pat, kaip didžioji dauguma žmonių. Dabar darau kitaip – nevartoju alkoholio, mėsos beveik nevalgau, stengiuosi dalintis su žmonėmis tuo, ką moku, suteikti naudos nepridarydamas žalos.
– Kokios buvo gydytojų prognozės dėl ateities?
– Rusijoje man tiesiai pasakė, kad mirsiu, paguldė į mirtininkų palatą, davė morfijaus. Aš buvau apdraustas gyvybės draudimu, nors iki tol niekada jo neturėjau. Draudimo įmonė atsiuntė specialius automobilius, nes sraigtasparnio neįleido į Rusiją. Jais atskirai mane su sulaužytu stuburu, o draugus – su kitu parvežė į Lietuvą. Čia gydytojai kažkaip dėliojo ir sudėliojo po gabaliuką.
Po avarijos buvau darbingas 25 proc., tai reiškia, dar ne „daržovė“, bet netoli. Draugas liko paralyžiuotas, bet tikiu, kad po kurio laiko mes dar išeisime kartu pasivaikščioti.
– Kiek pastangų ir laiko prireikė atgauti sveikatą?
– Dabar man 44-eri, bet jaučiuosi geriau negu prieš tą kelionę. Savo 30-metį sutikau ligoninėje, gulėdamas lovoje. Po 4 mėnesių jau pats vaikščiojau ir gimusį sūnų iš ligoninės išsinešiau ant rankų. Tai buvo virtinė stebuklų. Niekas, net aš pats, nesupranta, kodėl esu gyvas.
– Jums atliktos operacijos netrukdo dirbti šioje srityje?
– Tuo metu turėjau vieną įmonę, šiuo metu turiu jų daug. Taip pat auginame 3 vaikus, prižiūrime du didelius ūkius, nemažai žemės. Manau, tai yra puikiausias atsakymas į jūsų klausimą.
– Jūsų namas – išskirtinis, tokį sugalvojote taupydamas ar galvodamas apie ekologiją?
– Dėl abiejų priežasčių. Esu augęs kaime, kur nuolat matydavau, kaip daiktai ne išmetami, o naudojami keletą kartų skirtingoms paskirtims. Nusprendžiau sumažinti išlaidas namui, pirkdamas tokius pat gerus daiktus, bet už dešimtis kartų mažesnę kainą. Taip ir pasistačiau namą iš šiukšlių, kurios yra 5–10 kartų geresnės už parduotuvėje pirktas medžiagas.
Tarkime, mano namo pamatai yra iš tiltams skirto betono. Jis gamyklų perkamas dideliais kiekiais, o likučių nebėra kur dėti. Kadangi išpilti negali, gamykloje supila jį į formas, kurias vėliau pigiai parduoda.
– Esate sakęs, kad pagal A++ kategoriją statomi namai nėra ekologiški, kodėl?
– Daug bendrauju su įvairiais profesoriais ir specialistais, jie jau seniai sako, jog šiems namams pastatyti išskiriama daugiau energijos, negu vėliau sutaupoma juose gyvenant. Latviai yra atlikę ES finansuojamus tyrimus, kurie tai įrodo. Deja, apie tai mažai kalbama, nes namų statyba – pelningas verslas. Deja, šiuo atveju ekologijos nėra. Kai kurios medžiagos apskritai nėra naudotinos statyboje.
– Kaip susikurti būstą, kurį nesunku adaptuoti pasikeitus poreikiams?
– Pirmiausia reikėtų žinoti, kad architektai suprojektuoja namus pagal įvairias aplinkybes, kurios niekada nesikeis, tarkime, saulės kilimo ir leidimosi kryptį. Pasitaiko, kad žmonės surašo architektams savo didžiausias svajones apie namą, bet jos neretai nėra praktiškos. Pavyzdžiui, adaptuoti mūsų pastatytą namą galima labai nesunkiai ir pigiai keičiant mano anksčiau išvardintas namo dalis.
– Jei žmogus nusprendžia namą statytis pats, ką svarbiausia žinoti ir apgalvoti prieš statybas?
– Nesu linkęs mokyti žmonių, bet galiu pasidalinti savo patirtimi. Su žmona statėmės namą su fantastiškais architektais. Bet iš pradžių nesuvokėme, ko norime, tad antro aukšto sienas teko griauti gal tris kartus. Manau, kad šiuo požiūriu galima pasimokyti iš skandinavų, kurie pasitiki profesionalais ir nekiša savo trigrašio.
Mūsų norus aiškiai parodo architektūrinė tvarka Vilniuje. Skandinavijoje ar, tarkime, Prancūzijoje tokio skirtingumo namų nerasite. Mano manymu, klaidinga yra po dešimtmečio viską griauti ir daryti iš naujo. Be kita ko, tai – didžiulis resursų švaistymas. Statytis namą reikėtų apgalvojus, kas jums yra gyvenimo kokybė.
Šiais laikais daugelis mąsto tik apie namų šildymą, tačiau mažai galvojama apie kitus dalykus, kurie erzina namuose, t. y. kaimynų keliamas triukšmas ir kvapai. Todėl reikėtų pagalvoti apie izoliaciją, kuri yra svarbiausia ir garantuoja kokybišką gyvenimą savo namuose.
– Kur galima sutaupyti daugiausia, o kur nevertėtų?
– Sutaupyti pirmiausia galima nedarant nesąmonių. Susirašyti savo poreikius su visa šeima ir susikurti namą gyventi, o ne svajonėms. Aš pats sau pasistačiau 217 kvadratinių metrų namą kitiems sakydamas, kad optimaliausias variantas yra 80 kvadratinių metrų. Tai dabar turiu 3 nenaudojamus kambarius, kurie virsta šiukšlynu. O už juos mokėjome ir tebemokame lygiai tiek pat, kiek ir už efektyviausiai naudojamą plotą. Taupyti reikėtų darant tik tai, ko reikia visai šeimai.
