„Kai kas bėga maratoną, o aš bėgu gyvenimo maratoną, džiaugdamasi, kad galiu ką nors parodyti Lietuvai“, – portalui LRT.lt sako spalio 19 d. 71-ąjį gimtadienį mininti muzikologė, laidų vedėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Zita Kelmickaitė. Nuo pat ryto ją užplūdo originalios dovanos ir skambučiai. Visi it susitarę jubiliatei linki sveikatos, bet ji atšauna: „Noriu pasakyti, kad aš dar nesiruošiu sirgti.“
Vėlyvą gimimo dienos rytą Z. Kelmickaitė atsiliepia ne iš kur kitur, o tiesiai iš darbų suktinio. „Užuot sėdėjusi prie vaišėmis nukrauto stalo, sėdžiu tarp dviejų gražių jaunų žmonių Sapiegų parke, nes čia montuojame laidą.
Tiesa, vaišių gavau jau nuo pat ankstyvo ryto. Redaktorė padovanojo man šimtalapį, o mūsų kavinukės darbuotojos, pažadėjusios įteikti gėlių, atnešė įdarytą keptą vištą, papuoštą ridikėlių lapais, kurie atrodė kaip rožių žiedai. Tai buvo pačios originaliausios dovanos!
Vaišėmis pasidalinau, o dabar sėdu prie darbo. 8 valandas padirbėsiu, o tada bėgsiu toliau žiūrėti, ką reikės padaryti rytoj“, – gimimo dienos ryto akimirkomis dalijosi Z. Kelmickaitė.
Nežinia, ar kam nors yra pavykę ją užtikti ramiai sėdinčią vienoje vietoje. Z. Kelmickaitė tik šypteli: „Kai kas bėga maratoną, o aš bėgu gyvenimo maratoną, džiaugdamasi, kad galiu ką nors parodyti Lietuvai: žmones, kurie gražiai gyvena, džiaugiasi vaikais, dainuoja ar dar ką daro. Tai yra mano gyvenimo, žmonių maratonas.“
Šiandien nuo pat ryto Z. Kelmickaitės telefonas netyla – skambina, rašo norintys pasveikinti. Tiesa, jubiliatė sako: visi it susitarę linki vieno ir to paties – sveikatos.
„Tai dabar galvoju, ar aš pradėjau raišti, ar blogai atrodyti, kad visi kažkaip panūdo linkėti sveikatos. Galvoju, kodėl niekas nesako: „Klausyk, štai tau kortelė, važiuok į kokią Graikiją, Turkiją ar Egiptą!“ Ne – linki sveikatos. Ir dar tokiu liūdnu balsu! Tai noriu pasakyti, kad aš dar nesiruošiu sirgti“, – užtikrintai sako Z. Kelmickaitė.
Na, o per gyvenimą ji sako keliaujanti su mintimi, kad jei tik nori – viską gali iškęsti. „Nereikia būti įnoringam – į gyvenimą reikia žvelgti su šypsniu. Na ir kas, jei šiandien nepasisekė, gal rytoj pasiseks.
Sakyčiau, kad vis tik yra tas meilės skiepas, kuris žmogų gali pradžiuginti, pratęsti jo gyvybę. Tad mylėkime vienas kitą ir, žinokite, viskas bus gerai“, – atsisveikindama palinki Z. Kelmickaitė.
