„Mano tėtis sode rado negyvą paukštį, panašų į kėkštą. Jis buvo su žiedu ant kojos, ant to žiedo nurodytas Prahos muziejus. Ar reikėtų kam nors apie tai pranešti?“ – teiraujasi Sigita.
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintaras Malmiga paaiškino, kad radus negyvą sužieduotą paukštį išties reikėtų apie tai pranešti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, kuris Lietuvoje kaupia tokio tipo informaciją. Patogiausia tai padaryti užpildžius internete esančią formą, kurią rasite čia.
Pasak G. Malmigos, pranešti apie pastebėtą paukštį verta ne tik tada, kai jis randamas negyvas, bet ir tuomet, kai fotoaparatu, monokliu ar žiūronais pavyksta užfiksuoti ant tupinčio ar skrendančio paukščio žiedo esantį unikalų numerį. Tai padaryti lengviau, jei paukštis didesnis (pavyzdžiui, gulbė, žąsis, gandras, kiras) – tada ir žiedas bei unikalus numeris būna didesnis. Yra entuziastų, kurie mielai fiksuoja tokius duomenis ir juos perduoda specialistams.
Mokslininkams tokio pobūdžio pranešimai suteikia daugiau informacijos apie paukščius, jų migracijos kelius, populiacijos kaitą, žūties vietas ir priežastis bei padeda apibendrinti duomenis.
„Gali būti skirtingi projektai, atsakantys į skirtingus klausimus. Pavyzdžiui, šiuo metu bendradarbiaudami su švedais tyrinėjame didžiąsias krakšles, perinčias nendrynuose. Sužieduojame visus perinčius individus metaliniais bei plastikiniais spalvotais žiedais, todėl pažįstame kiekvieną individą. Tyrimams naudojame ir informaciją, kurią pateikė žmonės, kai mūsų sužieduotus paukščius aptiko kitose vietose. Projektas vykdomas jau daugiau nei 40 metų, tad iš sukauptų duomenų galima nemažai pasakyti – kiek individas gyvena, koks jo perėjimo sėkmingumas, migracijos laikas, kaip sekasi šiai populiacijai, kaip ji kinta (dažnesni atvejai, kai populiacija mažėja)“, – aiškino G. Malmiga.
Lietuvoje daugiausia paukščių sužieduojama Ventės rago ornitologijos stotyje, per metus jų skaičius gali priartėti net prie 100 tūkst. Tiesa, vėliau specialistai gauna informacijos tik apie nedidelę tų paukščių dalį, o kiti lieka neaptikti.
Šiais laikais yra ir galimybė paukščių kelią stebėti, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, tokiomis kaip GPS siųstuvai. Tačiau toks būdas brangus, vienas siųstuvas kainuoja per 1 000 Eur, o žieduoti paukščius – gana pigus ir jau daugelį metų taikomas metodas.
Ornitologai neretai sulaukia klausimo, ar žiedas paukščiui nekenkia, galbūt jam nepatogu. Dr. G. Malmiga patikino, kad ne – žiedo svoris sudaro tik itin mažą dalį paukščio kūno masės ir gyventi jam nekliudo. Didžiausios sparnuočių nykimo priežastys yra tinkamų buveinių mažėjimas, daugiausiai dėl žemės ūkio poveikio, taip pat daug jų sugauna plėšrūnai, nemažai žūsta atsitrenkę į įvairius objektus.
