Vaistiniai augalai gali raminti, gerinti virškinimą, malšinti skausmus ir turėti daug kitų naudų jūsų sveikatai. Ne vaistai, o vaistažolės turėtų būti pirmoji pagalba sunegalavus, tad itin verta pasisodinti vaistinių augalų darželį. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ žolininkė Giedrė Radzevičiūtė įvardijo vaistažolių 10-uką, kaip jas daiginti, sodinti, skinti, džiovinti ir vartoti.
Ar girdėjote tokį posakį, kad roges žiemai reikia ruošti vasarą? Dabar pats laikas susirūpinti, kokių vaistažolių reikėtų turėti savo namų vaistinėlėje. Ką sėti ir sodinti darže, kad gera sveikata džiugintų visus metus? Į pagalbą laidos vedėja prof. Jurgita Plisienė pasikvietė žolininkę, edukatorę G. Radzevičiūtę.
Pirmoji vaistinė yra miškuose ir pievose, bet yra vaistinė ir darže – dalis augalų natūraliai gamtoje neauga, tad jų reikia užsiauginti, sako ji. Žolininkė atkreipia dėmesį – yra skirtumas, kur sėsite vaistažoles: ant palangės ar darže.
„Vazonėlyje augalas nespėja užaugti ir tapti gydomuoju, nesukaupia tiek veikliųjų medžiagų, todėl jam paaugus ant palangės reikia pereiti į žemę, kur turtingas dirvožemis, yra maistinių medžiagų, kad taptų vaistiniu augalu“, – pažymi ji.
Anot G. Radzevičiūtės, vaistiniai augalai yra pirmoji vaistinė namuose. Vaistiniai augalai gali raminti, gerinti virškinimą, tausoti nervų sistemą – daryti žmogaus kūne visa tai, kas atrodytų sudėtinga, bet iš tikrųjų sveikatintis su augalais yra labai paprasta.
10 vaistinių augalų, kuriuos vertėtų pasisėti
1. Vaistinė ramunėlė
Pasaulyje tai labai plačiai vartojama vaistažolė, veikianti spazmolitiškai, galinti padėti jaučiant pilvo spazmus, taip pat raminančiai, priešuždegimiškai.
„Ramunėlė sėjama rudenį, todėl jau turėjo būti pasėta, bet visgi ankstyvą pavasarį galima taip pat pasisėti“, – pasakoja žolininkė.
2. Šalavijas
Naudingasis šalavijas labai gerai veikia bet kokio pobūdžio uždegimus, pradedant skrandžio ir baigiant pūslės, stabdo mikrobų dauginimąsi. Vienmečiai augalai kaip šalavijas sėjami maždaug kovo mėnesį.
3. Raudonėlis
„Jis auga natūraliai gamtoje, bet mes galime jį auginti ir namuose. Jį reikia sėti pavasarį, jis yra daugiametis. Jeigu dabar pasisėsite, turėsite trejus ketverius metus“, – teigia G. Radzevičiūtė.
4. Medetka
Uždegimus padeda įveikti ir medetka, tai taip pat labai stipriai priešuždegimiškai veikiantis augalas, kaip ir šalavijas. Beje, medetka turi ir antivėžinį poveikį. Iš medetkų galima gaminti arbatas, voneles kūnui. Tai irgi vienmetis augalas, sėjamas pavasarį.
5. Bazilikas
Baziliką, kaip prieskonį, mėgsta žmonės, dievinantys italų virtuvę. Bazilikas turi ir gydomųjų savybių: veikia tonizuojančiai, stabdo mikrobų dauginimąsi.
6. Mėta, melisa
„Visi ją puikiai žinome – vadinama šaltmėte. Ją pasisėję turėsite daugelį metų. Mėta yra tas augalas, kuris sustiprina kito augalo savybes arbatoje, taigi įdėti po lapelį mėtos į kitas arbatas yra labai naudinga. Melisa atstato centrinę nervų sistemą“, – pasakoja G. Radzevičiūtė.
7. Pipirmėtė
Tai hibridinis augalas, išvestas 17 a. Anglijoje. Kaip ir mėta, pipirmėtė tinka ne visiems. „Pipirmėtė nepakelia rūgštingumo skrandyje, o mėta gali tai šiek tiek pakelti. Be to, mėtą galima vartoti tuomet, kai yra kosulys, o pipirmėtė labiau virškinimo, nervų sistemoms“, – kalba pašnekovė.
8. Pelynas
Nors labai kartus, tai pirmoji pagalba susidūrus su virškinimo problemomis. Anot žolininkės, pelynas tikriausiai labiausiai nykstantis augalas natūraliose pievose, tad siūloma jį sėti ir auginti.
„Jis dvimetis arba daugiametis. Pirmiausia jis naikina kirminus, gerina virškinimą, yra ir natūralus antibiotikas. Jis sutvarko labai daug mūsų virškinimo problemų“, – vardija laidos viešnia.
9. Juozažolė
Juozažolė, arba vaistinis isopas, tvarko mūsų kraujagysles ir labai gerai padeda atsikratyti kosulio. Juozažolių arbata gali būti vartojama kaip pirmoji pagalba peršalus, o šalia jos galėtų atsistoti ir raudonėlis su ramunėle.
10. Katžolė
Katžolė, kaip ir mėta, melisa, ramunėlė, padės nusiraminti. Šis aromatingas augalas, G. Radzevičiūtės teigimu, tinka net kūdikiams nuo spazmų.
Pasisodinti vaistažolių labai paprasta – nusipirkite substrato ir sodinkite. Jos sėjamos vienodai, o jei sėklos labai smulkios, tai žolininkė pataria jų žemėmis net ir nebeužpilti, tiesiog suspausti į žemę. Dideles sėklas reikėtų apdėti žemėmis.
„Svarbu palaikyti temperatūrą, kad būtų šilta, prižiūrėti drėgmę. Paprastai sako: šiemet nedygo. Nedygo todėl, kad nebuvo šilumos arba per mažai drėgmės. Kol dygsta, reikia laikyti saulėje uždengus agroplėvele“, – pasakoja edukatorė.
Sėkloms sudygus daigai perkeliami į dirvą. Tinkamiausias laikas skinti vaistinius augalus, kai jie pradeda žydėti. Pavyzdžiui, ramunėles reikia skinti tada, kai užauga geltonos galvelės. Tada ramunėlė jau būna sukaupusi daug vertingų aliejų. „Visiems augalams reikalinga saulė. Jeigu saulės nėra, tai nėra maitinimo, nėra eterinių aliejų“, – priduria pašnekovė.
Kai nuskinate vaistažoles, metas džiovinti. G. Radzevičiūtė pažymi, kad džiovinimui palangė netinkama, reikia džiovinti nesaulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje. Jei jau džiovinate ant palangės, turi būti užtrauktos užuolaidos ir atidarytos orlaidės.
Paprastai džiovinimui kerpama 15 centimetrų augalo nuo viršaus. Žolininkė sako, kad įprastai skinami tik ramunėlių žiedeliai, bet dabar jau įrodyta, kad sąnarių skausmą ir uždegimą gydo kaip tik ramunėlių stiebai.
Kai kurios arbatos ne tik užplikomos, bet ir verdamos. Užplikytus vaistinius augalus reikėtų vartoti po 15–20 minučių.
Dar mūsų senoliai žinojo, kad vaistažolėmis galima sustiprinti imunitetą, palengvinti įvairių ligų simptomus, greičiau pasveikti, tad J. Plisienė ragina: nepatingėkite susikurti natūralią vaistinėlę patys.
Daugiau patarimų – balandžio 9 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
