Prieš 10 metų skrandžio vėžiu sergantis 30-metis buvo retenybė, o dabar gydytojai nebenustemba pamatę tokį pacientą, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako onkologas Rimantas Baušys. Skrandžio vėžys taikosi į vis jaunesnius, o šios diagnozės simptomai – nespecifiniai, todėl žmonės į juos nekreipia dėmesio. Taip nutiko ir Vidmantui, dvejus metus jautusiam tiesiog refliuksą.
„34-erių Vidmantas visuomet save laikė gimusiu po laiminga žvaigžde. Svajonės pildėsi viena po kitos, sekėsi ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Jis turėjo gražią šeimą, sveiką sūnų, bet tada išgirdo diagnozę. Maždaug po dviejų mėnesių vyras pateko į hospisą, kur po savaitės mirė“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Šiandien jo jau nebėra, tačiau laidos „Klauskite daktaro“ studijoje viešėjusi Vidmanto žmona Aira sutiko pasidalyti netikėtos vyro ligos istorija – juk taip gali nutikti kiekvienam.
Aira sako, kad jos sutuoktinis buvo labai pozityvus, labai linksmas, aktyvus, visiems padėdavo. Atmintyje jis jai toks ir išliko.
Vidmantas 2–3 metus jautė refliuksą, bet išgėrus vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą, pagerėdavo. Daugiau jokių simptomų, susijusių su virškinimu, vyras nejautė. Aira tikina, kad nebuvo taip, jog Vidmantas nuolat prastai maitinosi, tačiau retkarčiais paragaudavo ir rūkyto, ir greito maisto. Pavalgęs kartais jausdavo sunkumo jausmą. Kad situacija ypač rimta, šeima suprato Vidmantui atlikus endoskopiją.
„Pirmiausia gydytojas pamatė opą ir sakė: aš sunkiai prie jos galiu prieiti, nes ji vis apsidengia kažkokiomis gleivėmis, įtarčiau, kad tai skrandžio vėžys, bet negaliu to diagnozuoti, reikia išsamesnių tyrimų. Kiek atsimenu iš išrašo, opa buvo apie dviejų centimetrų dydžio“, – kalba pašnekovė.
Anot A. Unikausko, tai didelė opa. Apie vyro diagnozę Aira sužinojo per savo gimimo dieną. Tuo metu ji buvo namuose, o vyras išvažiavo pasidaryti tyrimų.
„Jis grįžo su gėlėmis, pasveikino mane su gimtadieniu ir sako: aš nežinau, kaip pasakyti, bet man įtaria skrandžio vėžį. Aišku, abudu iš karto apsiverkėme. Atrodo, tuo metu nori rėkti. Kai esi jaunas, niekada negalvoji apie tokius dalykus. Aišku, kažkur buvome apie tai girdėję, bet pirma reakcija – tavo smegenys atmeta visą informaciją, tu tiesiog nenori priimti tokios žinios“, – prisiminimais dalijasi Aira.
Skrandžio vėžys yra labai agresyvi liga, apie jos vystymosi greitį daug duomenų nėra, tačiau buvo stebėti žmonės, negalėję būti gydomi. Skrandžio vėžys iš pirmos stadijos į trečią išsivystė per porą metų.
R. Baušys
Po savaitės buvo gautas ir biopsijos atsakymas. Per tą laiką moteris perskaitė daugybę įvairiausių mokslinių straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis, tad numanė, kad tai nebus pirma ar antra stadija, jeigu jau pilve kaupiasi skysčiai. Tai greičiausiai jau metastazės, o jeigu yra nors viena metastazė, stadija jau ketvirta. Metastazių buvo aptikta pilvaplėvėje, židinių buvo rasta ir plaučiuose. Ir kasa, ir kepenys veikė gerai, geri buvo ir kraujo tyrimai.
Vidmantui buvo skirtas chemoterapijų ciklas. Vieną chemoterapiją jis ištvėrė, kentė šalutinius poveikius, kaip vėmimą, pykinimą, šleikštulį. Jam buvo siūlyta ir operacija, tačiau tam reikėjo pereiti keturias chemoterapijas. Deja, prasidėjus antrai nutrūko žarnyno peristaltika ir chemoterapija buvo nutraukta. Iš didelių vilčių pasveikti liko tik šukės – mylimąjį paguldžius į ligoninę Aira suprato, kas laukia. Kad tikrai viskas, ji suvokė sulaukusi žinios, jog vyras perkeliamas į hospisą.
„Jis dar buvo sąmoningas, bet, aišku, sunkiai šnekėjo, labai sunku būdavo suprasti, ką jis šneka. Dar paskambinęs jis klausdavo, ar tikrai nieko nebegalima padaryti“, – su ašaromis akyse sako Aira.
Kad tėčio daugiau niekada nebepamatys, sūnus dar nesupranta, tiesiog dar yra per mažas. Airai atmintin įstrigo ir paskutinis atsisveikinimas su mylimuoju.
„Dieną prieš mirtį jam atliko paskutinę punkciją. Gydytojas, kuris tai atliko, paskambino ir sakė: atvažiuokite atsisveikinti, nes tai greičiausiai jo paskutinės valandos. Tuo metu buvau darbe. Kai tai pasakė, nesupratau, kas su manimi vyksta, neatsimenu to laikotarpio, kol važiavau iki hospiso, nežinau, kaip nuvažiavau per ašaras.
Kai įėjau, jis miegojo, jam buvo suleisti raminamieji. Matai iš veido, iš išraiškos, kad jam tikrai likę kelios valandos, nors aš iki tol nebuvau mačiusi tokio dalyko. Tiesiog pabuvau, jis labai prastai jautėsi, kai atsikėlė, tik vėmė. Pats atsisėsti nebegalėjo, nebešnekėjo. Ir viskas – kitą rytą paskambino, kad mirė“, – pasakoja moteris.
Nustačius anksti išgydoma didžioji dauguma pacientų
Sergamumas skrandžio vėžiu Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Sergančiųjų šia liga sparčiai daugėja tarp jaunų žmonių. Kodėl? Ar įmanoma tam užbėgti už akių? Nacionalinio vėžio instituto pilvo chirurgas, onkologas Rimantas Baušys pažymi: kiekvienam vėžio diagnozė labai netikėta, tačiau itin verta įsiklausyti į Vidmanto istoriją.
„Simptomai, dėl kurių reikėtų sunerimti, vargino jau ne vienus metus, savalaikė diagnostika galbūt išgelbėtų ne vieną gyvybę. Skrandžio vėžys yra labai agresyvi liga, apie jos vystymosi greitį daug duomenų nėra, tačiau yra keletas studijų, atliktų Japonijoje, kur buvo stebėti žmonės, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėję būti gydomi nuo skrandžio vėžio. Skrandžio vėžys iš pirmos stadijos į trečią išsivystė per porą metų“, – kalba jis.
Deja, per pirmą stadiją pacientas dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tuo labiau, kad skrandžio vėžys neturi jokių specifinių simptomų, visi simptomai yra nespecifiniai, todėl žmonės į juos nekreipia dėmesio.
„Tai ir pilnumo jausmas pavalgius, rėmens ėdimas – visa tai gali būti ir skrandžio vėžio požymiai. Jeigu jie nepraeina per porą savaičių arba kartojasi kiekvieną mėnesį, reikalauja gydymo vaistais, pacientas privalėtų kreiptis į gydytoją, turėtų būti atlikti tyrimai, kad nustatytume skrandžio vėžį kaip įmanoma anksčiau“, – perspėja R. Baušys.
Visame pasaulyje ankstyvo skrandžio vėžio gydymo rezultatai yra puikūs, pasveiksta apie 90 proc. pacientų. Jeigu skrandžio vėžys nustatomas ankstyvosiose stadijose, pasveiksta didžioji dauguma pacientų. Deja, bet metastazavusio ketvirtos stadijos skrandžio vėžio gydymo rezultatai ypač blogi, tikimybės pasveikti beveik nėra.
Jeigu norime sumažinti skrandžio vėžio atsiradimo riziką, kasdien turime suvalgyti 160 gramų vaisių ir daržovių. Tą įrodė pastaruoju metu publikuotos dvi olandų ir anglų studijos.
R. Baušys
„Pagrindinis skrandžio vėžio gydymas yra chirurginis, nuo skrandžio vėžio be operacijos nėra išgydytas nei vienas pacientas, tačiau norėčiau pabrėžti, kad chirurginis gydymas, kaip vienintelis skrandžio vėžio gydymo metodas, taikomas tik esant ankstyvų stadijų skrandžio vėžiui. Visais kitais atvejais prie chirurginio gydymo būtina taikyti chemoterapiją, kai kuriais išimtiniais atvejais – radioterapiją“, – pasakoja chirurgas.
Jis atkreipia dėmesį, kad labai svarbus metastazių skaičius limfiniuose mazguose. Kuo daugiau pakenkta limfinių mazgų, tuo prognozė prastesnė. Vidmanto atveju jau buvo metastazių ne tik limfiniuose mazguose, bet ir pilvaplėvėje, plaučiuose, dėl to vėžys buvo laikomas ketvirtos stadijos, o tikimybė pasveikti buvo beveik lygi nuliui.
Svarbu pabrėžti, kad Vidmantui tebuvo 34-eri. Anot onkologo, sergamumo skrandžio vėžiu kreivė šoka aukštyn sulaukus 60–65 metų, tačiau serga ir jaunesni pacientai. Prieš 10–15 metų skrandžio vėžiu sergantis 30-metis buvo retenybė, bet dabar gydytojai nebenustemba pamatę tokį pacientą. Kodėl taip yra? Ar tai gali būti susiję su pasikeitusia žmonių mityba?
„Mityba yra vienas iš rizikos faktorių vystytis skrandžio vėžiui. Besaikis konservuotų, t. y. sūdytų, rūkytų, produktų vartojimas, nutukimas – tai rizikos veiksniai, kurie lemia ir skrandžio vėžio vystymąsi. Be abejo, reikėtų vengti žalingų produktų, o jeigu norime sumažinti skrandžio vėžio atsiradimo riziką, kasdien turime suvalgyti 160 gramų vaisių ir daržovių. Tą įrodė pastaruoju metu publikuotos dvi olandų ir anglų studijos“, – sako R. Baušys.
Visos ligos bus mažiau baisios, jeigu apie jas sužinosite kuo anksčiau. Tai galioja bet kuriai ligai, ypač skrandžio vėžio atveju, todėl neatidėkite sveikatos patikrinimų vasarai, kitiems metams ar atostogoms – darykite tai nuolat, reguliariai ir galbūt laiminga žvaigždė jūsų rankose pabus ilgėliau, teigia A. Unikauskas.
Plačiau – kovo 26 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
