Nepaisant Lietuvoje išaugusio įvairių renginių skaičiaus ir jų masto, nemaloni realybės pusė kartais lieka nepastebėta. Paprastai organizatorių dėmesys sutelkiamas į šou ar estetiką, tačiau nepagalvojama, ar tikrai visi jausis saugūs, galės pakliūti ir mėgautis renginiu be kliūčių, rašoma Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos pranešime žiniasklaidai.
Kaip aiškios taisyklės ir pagarba visiems lankytojams bei lankytojoms padeda kurti geresnius renginius, pasakoja verslininkas Adomas Bukauskas ir organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja, sociologė Reda Jureliavičiūtė.
Verslininkas ir aktyvistas A. Bukauskas bei seksualinio smurto ir priekabiavimo prevencija besirūpinanti organizacija „Ribologija“ dalyvaus diskusijoje „Įtraukus renginys: nuo fizinės erdvės iki saugios patirties“ Metinėje Įvairovės chartijos konferencijoje „kiekvieno(s) reikalas“ gegužės 19 d. Diskusijoje bus aptariama, kaip organizuoti darbo renginius (įvairias šventes, mokymus, susitikimus, pietus ar net festivalius), kuriuose visi žmonės jaustųsi įtraukti, galėtų lygiavertiškai dalyvauti.
Tam reikia apgalvoti įvairias renginio detales, pavyzdžiui, siūlomą maistą, programą, vertimą į lietuvių gestų ar užsienio kalbas. Šiandien pašnekovai dalinasi, apie ką svarbu pagalvoti, kad renginys būtų fiziškai prieinamas turintiems judėjimo negalią ir kiek įmanoma saugesnis.
Pritaikymas – žemo lygio
A. Bukauskas pasakoja, kad nors renginių lankytojai ir personalas būna paslaugūs ir geranoriški judantiems vežimėliu, jis pasigenda organizatorių pasiruošimo ir pastangų. „Nesusigaudymas, sukimasis iš situacijos, atsiprašinėjimai – tokia dažniausiai mano patirtis su renginiais“, – dalijasi jis.

Dalis renginių judėjimo negalią turintiems žmonėms nėra prieinami dėl nepritaikytos infrastruktūros, pavyzdžiui, laiptelių prie įėjimo ar nepasiekiamo antro aukšto.
„Mano kelionė į renginį pirmiausia prasideda „Google Maps“, kur žiūriu, kaip atrodo pastato įėjimas, prieigos. Deja, čia dažniausiai ji ir baigiasi“, – pasakoja A. Bukauskas. Pašnekovas pabrėžia, kad pačios nepritaikytos erdvės – tik dalis paveikslo, nepatogumų dažnai kelia ir informacijos trūkumas.
„Tai nesunku išspręsti. Šiais laikais kiekvienas renginys, net reivas miško pakraštyje turi „Facebook“ puslapį, interneto svetainę. Tikrai nesudėtinga ten įtraukti skiltį apie prieinamumą, kad ir vieną eilutę, kurioje būtų nurodyta, kad renginys – nepritaikytas. Taip būtų daug paprasčiau nuspręsti, ar apskritai pirkti bilietus, planuoti savo apsilankymą“, – aiškina A. Bukauskas. Prieinamumo informaciją nurodyti privaloma ir pagal Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą, įsigaliojusį pernai.
Pašnekovas pasakoja, kad lankantis renginiuose taip pat labai svarbu žinoti, kur yra pritaikytos automobilių stovėjimo vietos, kokios galimybės nuvykti viešuoju transportu, kaip judėti renginio erdvėje, ar pritaikyti tualetai.
Pagalvoti, kaip renginį stebės judantys vežimėliu, labai svarbu ir stovimuose renginiuose – antraip už bilietą sumokėjęs žmogus vietoje scenos matys žiūrovų nugaras. Tai išspręsti taip pat įmanoma – parinkus tinkamą vietą ar įrengus laikiną platformą. „Paprastai rengėjai argumentuoja, kad tai kainuoja ir neatsiperka, nes žmonės su negalia renginyje nesilanko. Noriu paklausti, kaip jie turėtų lankytis, jei renginys nėra pritaikytas?“ – stebisi Adomas.

Finansinis argumentas, anot pašnekovo, yra netinkamas ir žeminantis asmenis su negalia. Juo dažnai dangstomas elgesys, neatitinkantis reglamentavimo ar gerosios praktikos. „Kiekviena renginio vieta atitinka aibę reikalavimų: vėdinimo, apsaugos ir t. t. O pritaikymas kažkodėl laikomas neprivalomu: noriu – laikausi teisės aktų, noriu – ne. Deja, situaciją labiausiai padeda keisti skundai ir sankcijos“, – apgailestauja Adomas.
Saugus renginys nėra sėkmės dalykas
Tam, kad renginį sudarytų ne tik tinkama erdvė, bet ir saugi patirtis, reikalingas pasiruošimas ir tinkamas procesų valdymas. Sociologė R. Jureliavičiūtė sako, kad proaktyvūs prevencijos žingsniai – organizatorių atsakomybė.
„Saugus renginys nėra tas, kuriame šįkart „nieko nenutiko“, – pabrėžia ji. Tam reikalingas dėmesys prevencijai ir iš anksto apgalvota sistema. Toks pasiruošimas aktualus ir profesiniuose renginiuose bei organizacijų susibūrimuose, kuriuose pramogos trunka iki vėlumos, vartojamas alkoholis.
Renginiuose aplinka ir atmosfera nėra kasdieniška: esant minioje, daugiau galimybių pasislėpti, pramogaujant gali būti sunkiau atkreipti dėmesį į peržengtas asmenines ribas, apsvaigę žmonės tampa labiau pažeidžiami. Dėl to, kad renginys būtų saugus, labai svarbi aiški komunikacija apie tai, koks elgesys, pvz., konkretūs priekabiavimo veiksmai, nėra priimtini, kur kreiptis, kai reikia pagalbos, ir kokių priemonių bus imtasi, jei šios taisyklės laužomos.

„Tokia informacija lankytojams ir lankytojoms turi būti pateikiama suprantamai, o ne paslėpta nuostatuose smulkiu šriftu. Kartais žinutės susiaurinamos iki simbolinių šūkių ar plakatų, kurie nesuteikia aiškumo, jų nelydi realūs veiksmai“, – pasakoja R. Jureliavičiūtė.
Tinkamai reaguoti į įvairias renginiuose iškylančias situacijas turėtų juose dirbantis personalas. Pašnekovė pastebi, kad Lietuvoje šiems darbuotojams ir darbuotojoms dažnai nevykdomi reikalingi mokymai. Juose turėtų būti nurodoma, kaip pagal paruoštą reagavimo kelią imtis veiksmų užtikrinant lankytojų saugumą čia ir dabar, atpažinti netinkamą elgesį bei nekaltinti nukentėjusių.
„Spaudimas organizatoriams prisiimti atsakomybę didėja, taip pat ir dėl to, kad šiandien daugiau kalbama apie ribas, jaunesnės kartos geriau supranta, kas yra sutikimas“, – pasakoja ekspertė. Sutikimas, anglų kalba vadinamas consent, padeda suprasti ir iškomunikuoti, ar tai, kas vyksta, visoms pusėms yra priimtina. Renginiuose pastebėję nepageidaujamą elgesį, prisilietimus, asmeninės erdvės pažeidimą, sureaguoti turėtų ir aplinkiniai. Dažnai taip nenutinka dėl psichologinio efekto, kai aplink esant daugiau žmonių tikimasi, jog kažką padarys kiti.
„Tokiose situacijose užtenka tiesiog įsikišti, kad ir paklausiant, ar viskas tvarkoje, ir, nukreipus dėmesį, kviesti personalą. Padeda paprasti ryžtingi veiksmai, kad žala būtų sumažinta, tam neprivalome tapti herojais ir herojėmis“, – sako R. Jureliavičiūtė.
Lietuvos įvairovės chartijos asociacija įsteigta 2020 m. Jos tikslas – įgalinti organizacijas užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje ir skatinti organizacijų atvirumą ir socialinę atsakomybę. Įvairovės Chartijos veikia 27 ES valstybėse.






