Pats kūnas apie būklę jums pasakys daugiau nei „Google“, pažymi LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas ir siūlo namuose atlikti 5 itin paprastus testus. Tam tikru būdu atsisėdę ant žemės daugiau sužinosite apie savo kūno ilgaamžiškumą, o tris dienas pasimatavę temperatūrą galėsite įtarti skydliaukės sutrikimą.
Penkis paprastus sveikatos testus turėtų įsidėmėti visi. „Patikėkite, tai bus daug patikimesnė nuoroda į galimą ligą nei bet koks „Google“, – tikina daktaras.
Šiuos testus kiekvienas gali atlikti namuose ir taip galbūt užkirsti kelią iš tiesų rimtoms ir baisioms ligoms. Jas gali išduoti simptomai, apie kuriuos net nepagalvotumėte.
Lankstumo testas
Atsisėskite ant kilimėlio, įsitaisykite ir rankomis pasiekite savo kojų pirštus. Kam reikalingas toks testas? Jei įsivaizduojate, kad šis testas teparodo jūsų lankstumą, yra ne visai taip.
„Jeigu nepasiekiate kojų pirštų tokioje padėtyje, tai susiję su vidaus organų elastingumu, dar įdomiau, tai netgi susiję su aortos, kuri išeina iš širdies, lankstumu. Yra žinoma, kad jeigu aterosklerozė yra toli pažengusi, aorta yra aterosklerozuota, širdis nėra visiškai sveika, tokie žmonės negali pasiekti arba labai sunkiai tokiu būdu pasiekia kojų pirštus“, – aiškina A. Unikauskas.
Jeigu atsisėdęs ir ištiesęs kojas pirštų rankomis negali pasiekti visai jaunas žmogus, pavyzdžiui, 20-metis, jam reikėtų apskritai susirūpinti savo kūno būkle, bet jeigu to negali padaryti vyresnis nei 40 metų žmogus, reikėtų apsilankyti pas daktarą.
Jeigu negalite atskirti, kuriuo pieštuko galu liečiamos jūsų pėdos, vertėtų pasitikrinti.
Pieštuko testas
Antras testas – dar paprastesnis. Tai vadinamasis pieštuko testas. Užsiriškite akis ir paprašykite, kad kitas žmogus pieštuku priliestų jūsų nuogą pėdą. Liesti galima arba smailiuoju galu, arba trintuku, o tiriamasis turi pasakyti, kuriuo galu buvo priliesta. Testą atlikite su abiem pėdomis. Šis testas svarbus dėl to, kad dažnai sergant diabetu sumažėja pėdų jautrumas dėl pažeistų pėdų nervų. „Jeigu negalite atskirti, kuriuo pieštuko galu liečiamos jūsų pėdos, vertėtų tiesiog pasitikrinti“, – pataria profesorius.
Žinoma, jei nejausti kurios nors pėdos dalies turite priežastį, pavyzdžiui, traumą, toje vietoje testo neatlikite.
Ištvermės testas
„Lipkite laiptais aukštyn ir žemyn dainuodami kokią dainelę. Nedaug pavargti lipant būtų normalu, nes vienu metu ir lipama, ir dainuojama, bet, pavyzdžiui, jei krūtinėje, už krūtinkaulio atsirastų skausmas arba pradėtų trūkti oro, suimtų dusulys, iš tikrųjų reikia kreiptis į medikus“, – perspėja A. Unikauskas.
Temperatūros testas
Ketvirtas testas skirtas tiems, kurie jaučiasi apsunkę, neturi nuotaikos arba negali atsikratyti papildomų kilogramų.
„Apie mūsų organizmą iš temperatūros galima sužinoti labai daug, o ją daugiausia reguliuoja skydliaukė. Aišku, turime suprasti, jeigu turite skydliaukės problemų, galite pajusti pačius įvairiausius simptomus, ne vien temperatūrą: jūs keistai jaučiatės, neturite energijos, nuotaikos, pasikeičia medžiagų apykaita, apetitas, net smegenų darbas, todėl nustatyti skydliaukės problemas labai sudėtinga. Tyrimai rodo, kad 60 proc. žmonių, turinčių skydliaukės bėdų, to net nežino“, – pasakoja medikas.
Atlikus šį testą galima įtarti, kad skydliaukės veikla sutrikusi. Svarbiausia žinoti tinkamiausią paros metą, kada tikrinti kūno temperatūrą.
„Testą reikia atlikti ryte tik atsibudus. Tik pabundate, atsikeliate ir tris dienas iš eilės matuojate savo kūno temperatūrą. Idealiu atveju ji turėtų būti 36,5–36,8 laipsnio. Jei jūsų temperatūra yra ties žemiausia riba arba dar žemesnė, jau reikėtų sunerimti.
Skydliaukė gali būti priežastis, kodėl jūs jaučiate nuovargį arba kodėl jums nekrenta, net didėja svoris.
Temperatūra mažėja, kai lėtėja skydliaukė, bet turime suprasti, kad šie testai ligos nediagnozuos, bet tikrai gali nukreipti tinkama linkme. Skydliaukė gali būti priežastis, kodėl jūs jaučiate nuovargį arba kodėl jums nekrenta, net didėja svoris“, – aiškina laidos vedėjas.
Ilgaamžiškumo testas
Ilgaamžiškumo testas atliekamas taip: atsistojus sukryžiuojamos kojos ir niekur nesiremiant atsisėdama ant žemės, tai padarius niekur nesiremiant atsistojama. Pabandykite kiekvienas – suprasite, ar jūsų kūnas dar sveikas, ar jam viskas gerai. Tai paprastas testas sužinoti apie kūno ilgaamžiškumą.
„Kuo tvirtesnis jūsų kūnas, tuo lengviau atlikti šį testą, tuo geresnė jūsų fizinė būklė. Idealiu atveju atsistoti reikia niekur nesilaikant, nesiremiant rankomis, tačiau jeigu manote, kad svyruojate per daug, treniruokitės, mankštinkitės, judėkite – tai jūsų ilgaamžiškumo paslaptis. Ateis diena, tą galėsite lengvai padaryti netraumuodami kelių raiščių“, – pasakoja A. Unikauskas.
Kartais signalą apie rimtą negalavimą gali pasiųsti paprastas testas – nepraleiskite savo organizmo jums siunčiamų ženklų.
Plačiau – balandžio 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
