Sekmadienį, kovo 27 d. 21:00 val., teatro mylėtojai ir gerbėjai buvo kviečiami stebėti „Auksinių scenos kryžių“ transliaciją tiesiogiai iš Nacionalinio Kauno dramos teatro. „Yra posakis: kai ginklai žvanga, mūzos tyli, bet čia jos netyli“, – sakė vienas iš renginio vedėjų dainininkas Vidas Bareikis.
Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius 2021 metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus. Konkurso laureatams įteikti atminimo ženklai „Auksiniai scenos kryžiai“, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“.
„Šiandien „Auksiniai scenos kryžiai“ teikiami scenoje, kuri, kaip ir kitos scenos Kaune, šiemet yra kultūros sostinės scena, čia turime ginti europietiškas vertybes. Puikiai žinome, kad sukrėtimai daug atima, bet ir tampa galimybe aktyviau kurti laisvą pasaulį“, – kalbėjo kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.
Profesionaliojo scenos meno premijų steigėja Kultūros ministerija patikėjo prestižinį renginį organizuoti Europos kultūros sostine šiais metais tituluojamo Kauno teatrams: Valstybiniam lėlių teatrui (KVLT), Nacionaliniam Kauno dramos teatrui (NKDT) ir Valstybiniam muzikiniam teatrui (KVMT).
Renginio režisierius – KVLT aktorius, laidų ir renginių vedėjas, spektaklių ir kino filmų režisierius Andrius Žiurauskas, dailininkė – VDA dėstytoja, įvairiuose teatruose Lietuvoje ir užsienyje spektakliams scenografijas kurianti Giedrė Brazytė.
„Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją vedė gerai žinomų aktorių poros: Vidas Bareikis ir Marius Repšys, Gintarė Latvėnaitė ir Kirilas Glušajevas, Goda Petkutė ir Arnas Ašmonas, Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys, Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius, Viktorija Streiča ir Kęstutis Jakštas, Ugnė Žirgulė ir Ridas Žirgulis, Toma Vaškevičiūtė ir Gytis Ivanauskas.
„Šiomis dienomis man sukasi galvoje ta mintis. Yra posakis „kai ginklai žvanga, mūzos tyli“, bet čia netyli“, – sako V. Bareikis.
Šioje, Nacionalinio Kauno dramos teatro, scenoje ir įvyko jo ir Mariaus Repšio debiutas – vaidino „lavonėlius“. M. Repšys kartą scenoje užmigo ir „lavonas prisikėlė“, kai jam ant kojos piršto buvo dedamas numerėlis.
O ant scenos užlipęs R. Bagdzevičius irgi prisiminė savo debiutą šioje scenoje ir kvietė visus saugoti savo sąžinę, protą ir širdį.
Renginio dalyvius ir žiūrovus džiugino Monikos Liu, Linos Rastokaitės ir Jokūbo Bareikio, Daliaus Skamarako ir Sigito Mickio, Justino Kulikausko, Aistės Lasytės, Kauno muzikinio teatro ir Lėlių teatro aktorių ir atlikėjų pasirodymai, Jeronimo Miliaus, Karinos Krysko ir Manto Jankavičiaus pasirodymas.
Dalius Skamarakas ir Sigitas Mickis atliko dainą parodiją apie teatralus, teigiančius, kad apdovanojimai jiems nerūpi.
Kaip pažymėjo komisijos nariai, šiemet vertinti buvo pateiktas iki šiol didžiausias scenos darbų skaičius – 120, iš viso į „Auksinių scenos kryžių“ nominacijas išrinkta trisdešimt procentų pateiktų darbų. Nuo šiol ne sudaromi geriausiųjų trejetukai, o kiekvienoje kategorijoje išskiriama iki penkių pozicijų.
Pasak komisijos narių, sukurti darbai padiktuoja ir kategorijų pokyčius. Vietoje pernai sukurtos „Aktorių ansamblio“ nominacijos šiemet atsirado „Nepagrindinis vaidmuo“, o „Vaizdo projekcijų menininko“ nominaciją pakeitė kostiumų dailininkai. Į „Šokėjos / Šokėjo“ nominaciją pateko tik moterys kūrėjos, o „Jaunosios menininkės / Jaunojo menininko“ – tik vyrai.
Konkursui pateiktus darbus vertino Margarita Alper (komisijos pirmininkė), Silvija Čižaitė-Rudokienė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Jevgenija Šermeniova, Janina Stankevičienė, Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė.
Šiemet „Auksinių scenos kryžių“ komisija paskelbė nominantus 15-oje apdovanojimų kategorijų. Taip pat per ceremoniją paaiškėjo Padėkos premijos ir atminimo ženklo „Boriso Dauguviečio auskaras“ laureatai bei asociacijos LATGA įsteigto garbės ženklo „Ad Astra“ laimėtojas.
„Mes atstovaujame beveik 6 tūkst. autorių, daug iš jų dirba teatre. Pagal 2021 metų duomenis matome, kad geriausiai savo kūrybą įdarbino rašytojas, kurį galima pavadinti ir dramaturgu, Rimantas Kmita“, – kalbėjo LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
„Keista stovėti scenoje, kai jau mėnuo, kai vyksta karas. Bet kuo daugiau vaikščiosime į spektaklius, pirksime knygas, išlaikysime rutiną, tuo būsime stipresni“, – teigė R. Kmita.
Tylos minute buvo pagerbti teatro bendruomenės nariai, kurie mirė 2021–2022 metais: aktorė Aldona Jodkaitė, aktorė Janina Karnišova (Sebeckytė), tenoras Vitalijus Muravjovas, režisierius ir aktorius Povilas Gaidys, aktorius Jonas Naujokas, režisierių asistentas Titas Varnas, režisierių asistentas Mindaugas Jusčius, aktorius Juozas Rygertas, baleto pedagogė, choreografė Jolanta Vymerytė, sopranas Janina (Jonė) Ragaišytė-Latušinskienė, kompozitorius Bronius Kutavičius, operos solistė Irena Jasiūnaitė, baleto artistė Ada Tumalevičiūtė-Nasvytienė, operos solistė Laima Šalučkaitė, baleto artistė Lili Navickytė-Ramanauskienė, choreografas Vaclovas Sasnauskas, choreografas Eduardas Marys, baleto artistas, pedagogas Raimondas Minderis.
Aktorius Darius Meškauskas pacitavo Čechovą, paskui savo vaidmens iš „Irano konferencijos“ žodžius – „svarbu, kad forma atitiktų turinį“. Atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“ įteiktas spektaklio „Endurance“ kūrybinei grupei: Konstantinui Kosovecui, Maximilianui Oprishkai ir Arvydui Buinauskui.
Padėkos premija už viso gyvenimo nuopelnus skirta Jonui Jurašui. „Tikroji kūryba – šviesos siekis tamsią valandą, toks buvo ir mano kredo. Likite kūrybingi, laisvi ir nepriklausomi“, – laiške rašė J. Jurašas.
Nominantų sąrašas (laureatai paryškinami):
REŽISŪRA
Agata DUDA-GRACZ už spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras);
Tomi JANEŽIČ už spektaklį „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras). Režisierius visada sakė: „Pasitikėkite manimi, aš žinau, ką darau.“
Grzegorz JARZYNA už spektaklį „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
Elmārs SEŅKOVS už spektaklį „Varovai“ (Klaipėdos dramos teatras);
Gintaras VARNAS už spektaklį „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“).
MOTERS VAIDMUO
Ilona KVIETKUTĖ už Sonios vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Indrė PATKAUSKAITĖ už Jelenos Andrejevnos vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
Nelė SAVIČENKO už Lolos vaidmenį spektaklyje „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
Aistė ZABOTKAITĖ už Majos vaidmenį spektaklyje „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
VYRO VAIDMUO
Andrius BIALOBŽESKIS už Vyto vaidmenį spektaklyje „Detoksikacija“ (Oskaro Koršunovo teatras);
Darius MEŠKAUSKAS už Luko vaidmenį spektaklyje „Varovai“ (Klaipėdos dramos teatras);
Martynas NEDZINSKAS už Astrovo vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras). „Žinau, kad su manimi sunku, bet kol kas aš nesikeisiu“, – dėkodamas žmonai sakė jis. Jo dukra visiems linkėjo laimės ir ramybės, o sūnus sakė, kad šią vasarą jis su draugu išskrenda į kosmosą.
Dainius SVOBONAS už Pero Giunto vaidmenį spektaklyje „Peras Giuntas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
Sigitas ŠIDLAUSKAS už Donaldo vaidmenį spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net rudenį“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).
NEPAGRINDINIS VAIDMUO
Arvydas DAPŠYS už Serebriakovo vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
Eglė MIKULIONYTĖ už Osės ir Sagų liejiko vaidmenis spektaklyje „Peras Giuntas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
Toma VAŠKEVIČIŪTĖ už Ditos ir Ditos-Marijos vaidmenis spektaklyje „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). „Laisvė ir kūrybinis džiaugsmas man asocijuojasi su tuo vaidmeniu. Mariau Ivaškevičiau, sapnuok gerus sapnus, nes tavo sapnai pildosi. Dėkoju Oskarui Koršunovui, kuris leido man augti su vaidmenimis jo spektakliuose. Švęskime teatrą, galimybę būti kartu ir būti laisvi“, – kalbėjo T. Vaškevičiūtė.
SCENOGRAFIJA
Agata DUDA-GRACZ už scenografiją spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras);
Branko HOJNIK už scenografiją spektakliui „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
Lili IZSÁK už scenografiją spektakliui „Peras Giuntas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
Fabien LÉDÉ už scenografiją spektakliui „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Vytautas NARBUTAS už scenografiją spektakliui „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“)
KOSTIUMAI
Anna AXER-FIJALKOWSKA už kostiumus spektakliui „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
Dainius BENDIKAS už kostiumus spektakliui „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
Agata DUDA-GRACZ už kostiumus spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras);
Marina SREMAC už kostiumus spektakliui „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).
Juozas STATKEVIČIUS už kostiumus spektakliui „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“).
ŠVIESOS
Arvydas BUINAUSKAS už šviesas spektakliui „Endurance“ (Menų spaustuvė);
Katarzyna ŁUSZCZYK už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras). „Tai yra komandos darbas, mano darbas geras tiek, kiek gera mano komanda. Per šokiruojantį karą mes neturime likti nuošalyje. Bet mes turime tęsti kūrybą“, – sakė K. Łuszczyk.
Aleksandr PROWALIŃSKI už šviesas spektakliui „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
MUZIKA
Zita BRUŽAITĖ už operą „Guliverio kelionės“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Dominykas DIGIMAS už muziką spektakliui „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“). „G. Varnas prašė muzikos spektakliui „kaip „Eurovizijos“ 17-a vieta ir žemiau. Išėjo gal geriau“, – džiaugėsi kompozitorius.
Žibuoklė MARTINAITYTĖ už muziką muzikos ir judesio instaliacijai „Salos“ (Šeiko šokio teatras);
Agnė MATULEVIČIŪTĖ už muziką spektakliui „me two / Savoj Krūvoj“ (Urbanistinio šokio teatras „Low Air“);
Maximilianas OPRISHKA už muziką spektakliui „Endurance“ (Menų spaustuvė).
SOLISTĖ
Gabrielė BUKINĖ už Violetos Valeri vaidmenį operoje „Traviata“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Lina DAMBRAUSKAITĖ už Sofi vaidmenį operoje „Rožės kavalierius“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Mari vaidmenį operoje „Pulko duktė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras). L. Dambrauskaitė teigė, kad abu personažai visa širdimi kovojo už meilę.
Jelena KORDIĆ už Oktaviano vaidmenį operoje „Rožės kavalierius“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
SOLISTAS
Egidijus BAVIKINAS už Alfredo Žermono vaidmenį operoje „Traviata“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
Edgaras MONTVIDAS už Alfredo Žermono vaidmenį operoje „Traviata“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Laureatas dėkojo LNOBT už istorinę „Traviatą“ ir pakvietė kovoti su ginklu – menu – prieš bailumą, agresiją, netoleranciją. „Svarbiausia, kad virš mūsų visų būtų taikus dangus“, – sakė jis.
Albert PESENDORFER už barono Ochso vaidmenį operoje „Rožės kavalierius“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Mindaugas ZIMKUS už Dr. S. vaidmenį neurologinėje operoje „Vyras, kuris palaikė savo žmoną skrybėle“ (Kosmos Theatre).
ŠOKIS
Greta GRINEVIČIŪTĖ ir Agnietė LISIČKINAITĖ už šokio ekskursiją „Einu pirkti pieno“ („Be kompanijos“);
Vytis JANKAUSKAS už spektaklį „Nematomas šokis“ (Vyčio Jankausko šokio teatras);
Karine PONTIES už spektaklį „Prarasti / Namai toli nuo namų“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
Mantas STABAČINSKAS už choreografiją ir judesį spektakliams „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“), „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), „Šventė“ (Oskaro Koršunovo teatras). Gintarė Masteikaitė, atsiimdama M. Stabačinsko apdovanojimą, pasidalijo jo ir savo pačios džiaugsmu, kad teatras įsileido šokį.
ŠOKĖJA / ŠOKĖJAS
Agnietė LISIČKINAITĖ už šokio vyksmą „Hands up“ („Be kompanijos“);
Natsuho MATSUMOTO už vaidmenį spektaklyje „Prarasti / Namai toli nuo namų“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
Vilma PITRINAITĖ už spektaklį „Tai ne tavo sapnas“ („Šokančio ruonio kompanija“). „Tikiu, kad menas – ritualas prieš bejėgiškumą ir jis vienija visus, kas priima jį į savo širdį“, – kalbėjo laureatė.
Julija STANKEVIČIŪTĖ už Pirmosios moters vaidmenį balete „Šventasis pavasaris“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
Giedrė SUBOTINAITĖ už vaidmenis spektakliuose „Maži stebuklai pagal vaikus“, „Metų laikai“, „Miškas“ (šokio teatras „Dansema“).
JAUNOJI MENININKĖ / JAUNASIS MENININKAS
Operos solistas Kšištof BONDARENKO už Dr. P. vaidmenį neurologinėje operoje „Vyras, kuris palaikė savo žmoną skrybėle“ (Kosmos Theatre);
Režisierius Naubertas JASINSKAS už spektaklį „bowel“ (Kauno miesto kamerinis teatras). Laureatas džiaugėsi, kad komanda ir teatras susikalbėjo ir liko suprasti: „Linkiu mūsų bendruomenei daugiau lankyti kolegų darbus – instaliacijas, spektaklius ir kitus kūrinius“.
Kompozitorius Mantvydas PRANULIS už patyriminės šiuolaikinės operos „S`Anatomia“ sukūrimą (Kosmos Theatre ir Kauno miesto kamerinis teatras);
Aktorius Matas SIGLIUKAS už Džono vaidmenį spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“).
SPEKTAKLIS VAIKAMS IR JAUNIMUI
„EMILIŲ EMILIS“ (spektaklis 8–12 metų vaikams, Nacionalinis Kauno dramos teatras);
„ME TWO / SAVOJ KRŪVOJ“ (šokio spektaklis vyresniems nei 12 metų vaikams, urbanistinio šokio teatras „Low Air“). Komanda kvietė daugiau kalbėti ir kalbėtis su artimaisiais ir teatre, dažniau sakyti „atsiprašau“. Vienas narių pasirodė su anties kauke.
„MIŠKAS“ (interaktyvus šokio spektaklis 6–18 mėnesių kūdikiams, šokio teatras „Dansema“);
OBJEKTŲ IR LĖLIŲ TEATRO SPEKTAKLIS
„BURBULIUKO MEILĖ“ (Stalo teatras);
„DEBESYS“ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
„DIEVŲ MIŠKAS“ (Kauno valstybinis lėlių teatras). „Nors Sruoga rašė šmaikščiai, bet patikėkite, ten nebuvo linksma“, – kalbėjo laureatai.
„KAVOS MALŪNĖLIS“ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
„LIZDAS“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).
