Kultūra

2020.10.22 05:30

Giedrė Žickytė – apie brangiausią dokumentinį „Šuolį“ ir norą atrasti Ameriką, nors įgula prašosi namo

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.10.22 05:30

„Šuolio“ autorė Giedrė Žickytė spėja sukūrusi patį brangiausią dokumentinį filmą Lietuvos kino istorijoje. Labiausiai jo biudžetą išaugino archyviniai JAV televizijų kadrai, kainuojantys pasakiškus pinigus. 

2020-ieji G. Žickytei – išskirtiniai: kasdienybę, kaip ir kiekvienam mūsų, jaukusi pandemija, kraustymasis gyventi į Maskvą, kur jos vyras diplomatas Eitvydas Bajarūnas pradėjo eiti LR ambasadoriaus Rusijoje pareigas. Na, dar 2020-aisiais įsigijo augintinį. Bet užvis svarbiau ne šuo, o – „Šuolis“.

Taip pat skaitykite

Spalio 9-ąją jis tapo geriausiu Varšuvos kino festivalio dokumentiniu filmu. Puikiai jam dabar sekasi ir Romoje, konkursinėje festivalio „Festa del Cinema di Roma“ programoje. Šiemet apsilpus Kanams, į Amžinąjį miestą suvažiavo kino platintojai iš viso pasaulio. G. Žickytė LRT.lt neskuba atvirauti, tačiau iš šypsenos ir kelių užuominų galima suprasti – susidomėjimas „Šuoliu“ didžiulis.

Mariaus Eidukonio pokalbis su Giedre Žickyte:


Mažas žmogus ir supergalios

Lapkritį filmas persikels už Atlanto, bus rodomas Niujorko dokumentinių filmų festivalyje DOC NYC. Nereikia nė minėti, kad JAV kino auditorija yra vienas svarbesnių G. Žickytės siunčiamos žinutės adresatų.

Juk „Šuolis“ pasakoja laisvės simboliu 1970 metais tapusio lietuvio jūreivio Simo Kudirkos istoriją, kai šis mėgino pabėgti iš Sovietų Sąjungos į JAV. Peršokęs iš sovietinio žvejybos laivo „Sovetskaja Litva“ į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“, vyras pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal, tik prieš tai rusų sumuštas amerikiečių jūrininkų akivaizdoje.

Incidentas sulaukė milžiniškos tarptautinės reakcijos, visoje Amerikoje kilo demonstracijos už Simą ir Baltijos šalių nepriklausomybę. Galiausiai Vladimiro kalėjime uždaryto S. Kudirkos likimą turėjo spręsti abiejų didžiųjų valstybių – SSRS ir JAV vadovai.

Žickytės tema

Prieš septynerius metus S. Kudirkos šuolį G. Žickytei priminė Los Andžele gyvenantis kino prodiuseris Marius Vilūnas. Buvo įsitikinęs, kad po filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011) Simo istorija – ne kurio kito, o G. Žickytės tema.

„Šuolį“ ji kūrė 5 metus. „Kaip visada atsitinka – ilgiau, nei iš pradžių manai užtruksianti. Kino režisierius yra lyg Kristupas Kolumbas – vis dar nori atrasti Ameriką, kai visa įgula jau nori namo“, – juokiasi G. Žickytė.

Filmą ji sako „montavusi ir vėl iš naujo permontavusi“. Laiką tirpdė ir daugybė derinimų. Tarkime, JAV pakrančių apsauga tik po pusantrų metų davė leidimus filmuoti jų kateryje „Vigilant“.

„Kai užlipau ant laivo denio, buvau gatava jį išbučiuoti“, – juokiasi režisierė. Anot jos, kateryje nufilmuota viena labiausiai jaudinančių filmo scenų su S. Kudirka.

Kai šis pirmą kartą jai atvėrė savo namo duris, G. Žickytė teigia nė neįsivaizdavusi, kad su juo jai teks keliauti po visas JAV. Mat tuo metu S. Kudirkos žmona Genutė labai sirgo, vyras stengėsi nė valandėlei nepalikti jos vienos.

Ne ką trumpiau užtruko Henry J. Kissingerio (g. 1923) filmavimo derinimas. Vienas įtakingiausių to laiko tarptautinės politikos veikėjų, Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JAV valstybės sekretorius ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, net ir sulaukęs tokio garbaus amžiaus, sunkiai atranda laisvesnio laiko savo dienotvarkėje.

Plaukiojantis sovietų kalėjimas

S. Kudirkos istorija, G. Žickytės manymu, užgavo Amerikos lietuvių skaudulį dėl 20 amžiuje taip nelemtai susiklosčiusių Lietuvos istorijos aplinkybių. Gal net palietė pasąmonėje glūdintį kaltės jausmą. Būtent tai, režisierės manymu, juos paskatino itin aktyviai protestuoti prieš lietuvių jūreivio grąžinimą sovietams, išeiti į gatves.

„Aš laisvas, man pavyko ištrūkti, o mano tėvynainiai liko nelaisvėje, anapus geležinės uždangos“, – išeivių akstiną įvardijo režisierė.

Tačiau, anot Giedrės, į gatves lietuvių išeivija išėjo ne tik dėl Simo, bet dėl visų sovietų imperijos pavergtų tautų. Ir jos filmas telkiasi ne į Simo biografiją. Ne, lietuvis iškyla kaip simbolis, atskleidžiantis Šaltojo karo istoriją, susipriešinimą.

S. Kudirkos žygdarbį, anot G. Žickytės, paskatino baisios neteisybės jausmas. 20 metų jis dirbo sovietų laivyne, tačiau jam neleista įsigyti „užsienio paso“. O jo neturėdamas jūrininkas negalėjo išsilaipinti kitų šalių uostuose. Su juo į jūrą ėjusiams vyrams tai buvo leidžiama. Kaip sako pats S. Kudirka, 20 metų jis „kalėjo sovietiniame laive“.

Nekantrauja parodyti Lietuvoje

G. Žickytė svarsto sukūrusi patį brangiausią dokumentinį filmą Lietuvos kino istorijoje. Labiausiai biudžetą išaugino archyviniai JAV televizijų kadrai, kainuojantys milžiniškus pinigus.

„NBC ar ABC kainos yra nesuvokiamos protu. Kai reikėjo planuoti filmo biudžetą ir nurodyti, kiek kainuos archyvai, driokstelėjau fantastinę sumą. Ir apsirikau vos keliais tūkstančiais“, – juokiasi pašnekovė.

Lietuvoje „Šuolį“ ketinanti parodyti 2021-ųjų pradžioje. Jei savų korekcijų nepadarys pandemija. „Labai trokštu pasidalyti šiuo filmu su Lietuvos žiūrovais. Jis sukurtas taip, kad didžiausias įspūdis patiriamas žiūrint dideliame ekrane. Tad bus, kaip bus“, – sako G. Žickytė.