Džiaugtis lietuviška literatūra ir suteikti jai naujas formas jau septintus metus kvietė iniciatyva „Knyga + Kinas“. Glaudesnį ryšį tarp lietuvių rašytojų ir kino kūrėjų skatinantis projektas paskelbė šių metų knygos ekranizacijos opciono (pasirinkimo sandorio – LRT.lt) laimėtojus – jiems įteiktas Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas prizas, rašoma Vilniaus kino biuro ir fondo pranešime žiniasklaidai.
Šiemet daugiausiai komisijos balsų opciono konkurse surinko Akvilės Kavaliauskaitės romanas „Jausmai“. Kūrinio ekranizacijos teises įsigijo prodiuseriai Greta Akcijonaitė, Aurimas Pukevičius kartu su kūrybine komanda – režisieriumi Domu Petroniu ir scenarijaus autore Saule Bliuvaite.
„Jausmai“ – tai istorija apie žmogaus vidines paieškas, suaugimą ir bandymą suprasti save bei savo santykį su aplinka. Kūrinyje atsiskleidžia jaunos kartos patirtys, formuotos laikotarpiu tarp dviejų epochų – ekonominės krizės, emigracijos ir besikeičiančio pasaulio fone.
Planuojama, kad ekranizacija išlaikys intymų ir autentišką pasakojimo toną, o istorija bus plėtojama per kelias laiko linijas ir skirtingas erdves, siekiant atskleisti personažų vidinius išgyvenimus bei jų santykius.
„Tai, kas priklausė nuo manęs, jau padariau – parašiau knygą. Jokios atsakomybės manęs neslegia – jaučiu tik džiaugsmą, kad „Jausmai“ gyvi ir įkvepia kitus kurti“, – sako rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė.
Autorė pripažįsta, kad kūrinio temos išlieka itin aktualios: „Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad žmogus iš prasmės pernelyg daug tikisi. Laimingi esame tada, kai apie tai mažiausiai galvojame.“
Kalbėdama apie kūrybinę laisvę, A. Kavaliauskaitė pabrėžia: „Nėra pasaulyje dviejų žmonių, kurie matytų dalykus identiškai, bet režisierius „Jausmus“ perskaitė labai panašiai, kaip aš juos parašiau. Visa kita – smulkmenos.“
Apie būsimo filmo kryptį kalba ir režisierius Domas Petronis. Pasak jo, rašant scenarijų, kartais jau sunku atskirti, kur baigiasi originalas ir prasideda paties kūrėjo interpretacija. Svarbiausia – išlikti autentiškam: „Jeigu pradedi kurti bandydamas kažkam įtikti, filmas tampa netikras. Svarbu išlikti ištikimam sau – tik tada atsiranda ryšys su žiūrovu.“
Kūrėjas tikisi, kad filmas leis žiūrovams atpažinti save: „Man būtų didžiausia sėkmė, jei žiūrovas išsineštų susitapatinimą – su tuo laiku, su personažais, su savo paties patirtimis.“
Filme ryškiai atsiskleis skirtingų erdvių kontrastai: „Vilnius – pilnas judesio, 2008–2009 m. krizės, pokyčių, o Norvegijos sala – tyli, beveik sustingusi. Šios priešpriešos leidžia dar stipriau pamatyti personažų vidinius procesus.“
Projektą „Knyga + Kinas“ įgyvendinti Lietuvoje sumanyta dar 2019 m., siekiant glaudesnio ryšio tarp kino ir literatūros pasaulių. Specialiai suburtos komisijos išrenkami kinematografiškiausi lietuvių autorių kūriniai kasmet kino bendruomenei pristatomi Vilniaus knygų mugės metu.
Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas prizas skiriamas lietuvių kino gamybos kompanijai pasirinktos knygos ekranizacijos opcionui įsigyti, taip skatinant naujų lietuviškų kino projektų vystymą.
Projektą „Knyga + Kinas“ organizuoja prodiuserinė kompanija „Fralita Films“ kartu su Vilniaus kino biuru, asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
