„Kultūra yra politikos šerdis ir valstybės pamatas, o ne dekoracija. Turime suprasti: prarasime kultūrą – galas ir valstybei“, – įsitikinęs Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos KIK Lietuva valdybos pirmininkas Algirdas Orantas. Jis teigia, kad kūrybiškumas šiandien nebėra tik estetinė kategorija ar laisvalaikio puošmena. Tai ir egzistencinis visuomenės bei valstybės atsparumo įrankis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kūrybiškumas taps svarbiausia tema ir 11-ąjame Nacionaliniame kultūros forume „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Gegužės 14 dieną forumas vyks Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete.
Kūrėjai, kultūros profesionalai ir tarptautiniai ekspertai forume ieškos atsakymų, kaip skirtingose šalyse veikia talentų ekosistemos. Kas jas stiprina? Kas riboja ir kokią vertę visuomenei jos kuria. Ar talentas – įgimta dovana, o gal – nuoseklaus darbo rezultatas?
Skaityti pranešimų ir dalyvauti diskusijose atvyksta lyderystės ir inovacijų ekspertas Christeris Windelov-Lidzelus, su „Cirque du Soleil“ dirbusi kūrybinės lyderystės praktikė Caitlan Maggs, švedų kompozitorius, dainų autorius ir autorinių teisių specialistas Alfonsas Karabuda.
Į natūralaus talento mitą kritiškai žvelgs mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, demaskuoti jį mėgins psichologė, lektorė Gintarė Buinickaitė. Forume vyks diskusijos apie ateities talentus, multitalento fenomeną ir kūrybiškumo vietą dirbtinio intelekto amžiuje.
Prieš forumą apie kūrybiškumą, talentus ir genijaus sąvoką su KIK Lietuva valdybos pirmininku Algirdu Orantu kalbėjosi Laisvė Radzevičienė.
– Apie kūrybiškumą šiandien, rodos, kalbama nepaprastai daug. Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
– Nes šiandien kūrybiškumas nebėra tik estetinė kategorija ar laisvalaikio puošmena – tai egzistencinis visuomenės ir valstybės atsparumo įrankis. Gyvename dvasinio nihilizmo ir agresyvios propagandos fone, kur viešoji erdvė nuodijama, o visuomenė sistemingai pratinama būti pasyvia, iš viršaus diriguojama mase. Kūrybiškumas tokioje aplinkoje veikia tarsi tiesioginė priešprieša šiam pavojingam sustingimui.
Tai gebėjimas kritiškai permąstyti tikrovę, kurti naujas prasmes ir rasti išeitis ten, kur standartiniai politiniai mechanizmai tiesiog beviltiškai stringa. Kai diskusijose ima dominuoti vulgarumas ir skaldymas, būtent kūrybinė vaizduotė tampa mūsų skydu prieš kultūrinę stagnaciją. Kalbėti apie tai šiandien reiškia kalbėti apie tai, kaip mes, kaip valstybė, sugebėsime save permąstyti ir išlikti autentiški spaudimo akivaizdoje.
– Nacionaliniame kultūros forume bus daug diskutuojama apie talentus, multitalentus, jų vietą šiandienos visuomenėje, iššūkius ir poreikius. Įdomu, koks yra jūsiškis talento apibrėžimas, juk daug su jais dirbate?
– Man talentas pirmiausia yra ne privilegija, o nepaprastai didelė atsakomybė. Tai specifinis jautrumas tiesai ir, svarbiausia, drąsa tą tiesą reikšti, net ir tada, kai nepatogu. Šiandienos visuomenėje talentas nebeturėtų būti laikomas tik BVP priedu ar ekonomikos paraštėse liekančiu reiškiniu. Talentas turi tapti valstybės ašimi.
Kūrybiniai sektoriai yra erdvė, kurioje kuriama aukšta pridėtinė vertė, tačiau talentai taip pat yra ir tie pilietiški lyderiai, kurių mums taip trūksta regionuose bei nacionalinėje politikoje. Savo pavyzdžiu jie konsoliduoja bendruomenę, moko mus bendrauti tarp kartų, neleidžia viešojoje erdvėje dominuoti nekompetencijai bei etikos dėsnių nepaisančiam politinių konfliktų kurstymui.
– Ar stebite, kaip kinta požiūris į kūrybiškumą globalioje kultūros rinkoje?
– Kūrybiškumas šiandien jau galutinai tapo strateginiu konkurencingumo įrankiu. Globali rinka vertina ne tik techniškai tvarkingą produktą, bet autentiškumą, kilmės istoriją ir vertybinį krūvį. Dizainas ir kūrybinės industrijos nebėra tik estetinis sluoksnis – tai strateginis būdas spręsti sudėtingas socialines, ekologines ir ekonomines problemas.
Sakyčiau, kad Lietuvai tai - didžiulė galimybė. Mes neabejotinai galime iš pigios darbo jėgos šalies galutinai transformuotis į aukštos kūrybinės vertės valstybę. Tik taip paprastai tai neįvyks. Tam reikia integruoti kūrybines industrijas į ilgalaikę valstybės perspektyvą, suprantant, kad investicija į dizainą ar meninį tyrimą yra investicija į šalies tarptautinį konkurencingumą ir saugumą.
– Kaip manote, ko šiandien labiausiai trūksta jauniesiems kūrėjams? Galimybių, kurias galėtų suteikti politikai ir visuomenė? Finansavimo? Mentorystės? O gal – tiesiog drąsos?
– Talento ir drąsos jauniems žmonėms tikrai netrūksta – tai įrodė jų aktyvus įsitraukimas į pilietinius protestus ir iniciatyvas. Jiems trūksta bendrystės erdvių ir institucinio užnugario. Išskirčiau tris dalykus, kurių jaunieji pasigenda. Tikros mentorystės. Ne formalios, o praktinio patirties perdavimo iš tų, kuriuos vadiname kultūros autoritetais. Finansinio tvarumo. Ir todėl kalbame apie Privatų neliečiamąjį kultūros fondą.
Jaunasis kūrėjas neturi būti priklausomas nuo to, ar jo vertybės sutampa su tuo metu valdžioje esančios partijos nuostatomis. Galiausiai - sisteminio pasitikėjimo. Jaunas žmogus turi jausti, kad jo kūryba yra strateginė valstybės dalis, o ne tiesiog eilutė paramos gavėjų sąraše, į kurią žiūrima kaip į išmaldą.
– Ar dabartinė švietimo sistema Lietuvoje atpažįsta kūrybiškumą ir talentus? Ar juos skatina?
– Atvirai sakant, vis dar per stipriai jaučiame dirigavimo iš viršaus ir standartizavimo inerciją. Švietimo sistemai desperatiškai trūksta lankstumo atpažinti vaikus ir jaunuolius, kurie netelpa į rėmus, kurie mąsto plačiau, peržengia linijinio mąstymo ribas.
Mes siekiame, kad pilietinis švietimas ir kultūrinė vaizduotė taptų ne proginėse programose įrašyta papildoma veikla, o ugdymo pamatu. Talentai turi būti ne tik atpažįstami testais, bet ir įgalinami per gyvąją mentorystę. Jiems reikia suteikti įrankius ne tik prisitaikyti prie esamos sistemos, bet drąsą patiems kurti savo ir valstybės ateitį. Jei švietimas neugdys kūrėjo, jis ugdys tik vykdytoją, o vykdytojai krizės akimirką pirmieji pasiduoda manipuliacijoms.
– Ar kultūros lauke šiandien vis dar egzistuoja genijaus mitas?
– Šis mitas išgyvena įdomią transformaciją. Pamažu tolstame nuo 19 amžiaus romantiškojo įvaizdžio: atsiskyręs genijaus kenčia bokšte. Šiandienos genijus labiau primena jungiantį kūrėją. Tai žmogus, kuris ne tik meistriškai valdo savo amatą, bet ir geba aplink save suburti horizontalius ryšius, sukurti gyvybingą bendruomenę, kaip tai daro Kultūros asamblėja, ir inicijuoti realų pokytį.
Mitas apie vienišą kūrėją užleidžia vietą kolektyviniam intelektui ir bendradarbystei, tačiau asmeninis meistriškumas bei moralinis autoritetas išlieka pamatu, ant kurio laikosi kultūros autonomija. Jei nebūtų individualaus talento ugnies, nebūtų ir ko jungti. Tačiau neturint bendruomenės, pilkųjų konjunktūrų toji ugnis šiandien greitai užgesinama.
Nacionalinis kultūros festivalis – gegužės 14 dieną, nuo 11 valandos, Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete. Forumo organizatorius – Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
