Ar įmanoma keliaujant po Vilnių patirti Japonijos dvasią? Taip – jei žinai, kur ieškoti. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) sudarytas maršrutas kviečia pažinti ir pajusti Japoniją miesto erdvėse.
1. Tyrosios širdies japoniškas sodas „Sei Shin En“ (T. Kosciuškos g. 26, Vilnius)
Vilniuje įkurtas japoniškas sodas „Sei Shin En“ – tai ramybės erdvė, gimusi iš asmeninės iniciatyvos ir ilgamečio domėjimosi Japonijos kultūra. Sodas sukurtas laikantis pagrindinių japonų estetikos principų: paprastumo, sezoniškumo, harmonijos ir natūralaus santykio su aplinka. Sodas sukurtas pagal Lauros Popkytės Fukumoto projektą, inicijavus Daliai Dokšaitei ir konsultuojant meistrui Yasuo Kitayama.
2. Tarptautinė paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“ LNM Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius)
Parodoje išvysite iš Japonijos ir kitų šalių laikinai atgabentas istorines vertybes ir meno kūrinius. Sužinosite apie ainus – iš šiaurės Japonijos kilusią tautą, turinčią savitą kultūrą, kurioje net galima aptikti panašumų su lietuviais. Parodoje pristatoma ainų kultūra ir unikali Bronislovo Pilsudskio istorija. Sužinosite, kaip šis Švenčionių apskrityje gimęs žmogus buvo ištremtas už pasikėsinimą į carą ir netikėtai tapo vienu svarbiausių ainų tautos tyrėjų, kurio vardas Japonijoje puikiai žinomas ir šiandien.
3. Čijunės Sugiharos sakurų parkas (Upės g., Vilnius, šalia Neries krantinės)
Pavasarį ši vieta tampa viena gražiausių Vilniuje. Šimtai žydinčių sakurų sukuria trumpą, bet įspūdingą hanami patirtį – japonišką žiedų stebėjimo tradiciją. Geriausias laikas apsilankyti – balandžio pabaiga ar gegužės pradžia, kai žydėjimas pasiekia piką. Parkas skirtas atminti tūkstančius gyvybių išgelbėjusiam diplomatui Čijunei Sugiharai. Tai puiki aplinka sustoti, atrasti vidinę ramybę ir susitelkti į tai, kas svarbu.
4. Paminklas Japonijos diplomatui Čijunei Sugiharai (Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Holokausto ekspozicijos kiemelyje, Pamėnkalnio g. 12, Vilnius)
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kiemelyje 1992 m. liepos 28 d. buvo pastatytas paminklas, skirtas konsulo, žydų gelbėtojo Čijunės Sugiharos atminimui. Tai granito paminklas, vaizduojantis žmogaus figūrą, laikančią didžiulę naštą. Nors konsulas gyveno Kaune, paminklas stūkso Vilniuje, prie muziejaus, kuriame įrengta žydų bendruomenei skirta Holokausto ekspozicija. Paminklo įkūrimo iniciatorius – Emanuelis Zingeris, skulptorius – Goiči Kitagava, talkinamasis skulptorius – Vladas Vildžiūnas.
5. Užupio konstitucija japonų kalba (Paupio g. 3A, Vilnius)
Užupio respublika – unikali Vilniaus senamiesčio teritorija, kurioje glaudžiai persipina kultūrinis ir socialinis gyvenimas. Respublikos centre svarbią vietą užima Užupio konstitucija, sudaryta iš 41 straipsnio, kurie perteikia nestandartinį požiūrį į laisvę, kūrybą ir bendruomenę. Konstitucija išversta į daugelį kalbų, tarp jų – ir japonų, bei iškaldinta ant metalinių plokščių vienoje iš Užupio pagrindinių gatvių. Tai puiki vieta pažinčiai su kalbų skirtumais ir smagiai asmenukei veidrodinio kūrinio atspindyje.
6. Vilniaus japoniškas sodas (Linkmenų g. 2A, Vilnius)
Čia galima patirti skirtingus japoniškų sodų tipus: sausąjį sodą su akmenų ir skaldos kompozicijomis, simbolizuojančiomis vandenį, bei sausąją upę, kuri prasideda kalvoje ir „teka“ į ežerėlį. Sode svarbūs ir vandens elementai – kaskados, kurių tėkmė, tikima, nuplauna blogį, bei tvenkinys su Koi karpiais, simbolizuojančiais atkaklumą ir sėkmę.
Sode išsiskiria ir tiltai: raudonas arkinis tiltas, siejamas su transformacija ir vidiniu pokyčiu, bei kiti subtilūs perėjimai tarp erdvių. Pavasarį žydi sakurų alėja, vasarą vyrauja ramūs žalios spalvos tonai, rudenį sodas nusidažo ryškiomis spalvomis, o žiemą čia įsivyrauja tyla ir laukimas. Sodas sukurtas pagal architekto Shiro Nakane koncepciją.
7. Japoniškas sodas VU botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilnius)
Vilniaus universiteto botanikos sode atkurtas Edo periodo (1615–1867) pasivaikščiojimo sodas, taikant Sukiya stilių, kai žmogus visada jaučiasi apsuptas gamtos. Akmenys čia virsta kalnais ir salomis, skalda – tekančiu vandeniu, o nedideli medžiai simbolizuoja ištisus miškus. Sodas kurtas remiantis Japonijos meistrų Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda parengta koncepcija. Jo struktūrą formuoja įspūdingi rieduliai, apžvalginiai takai, upelis su kriokliu, tvenkinys su vadinamąja „vėžlio“ sala.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
