Vytauto Didžiojo palaikų vieta vis dar išlieka nežinoma, tačiau gidas ir relikvijų ieškotojas Saulius Poderis įsitikinęs, jog žino, kur yra palaidotas kunigaikštis. Apie turimą hipotezę, istorines aplinkybes bei paieškų eigą pašnekovas pasakoja LRT KLASIKOS laidoje „Be kaukių“.
– Ar tikite, kad iki 2030-ųjų rasime Vytautą?
– Jei pasistengsime, taip. Šiandien pradedama tyrinėti arkikatedrą. Bus tiriamos pirmosios sienos, lyginamos su Valdovų rūmais, taip pat bus užkurtos Vytauto paieškos. Turime nusistatę vietą. Tikėtina, kad būtent ten jis buvo paslėptas tarpukariu.
– Bus atliekamas tyrimas. Kodėl pranešate anksčiau, nelaukdamas to, ką parodys tyrimai?
– Tyrėjai labai aiškiai įvardijo, kad jų kryptis nėra Vytauto paieškos. Tai senojo mūro, o ne palaikų tyrimai.
– Kodėl taip ilgai trunka Vytauto palaikų paieškos?
– Negalėčiau pasakyti, kad jos vyksta. Tai yra kelių žmonių iniciatyva, o sisteminės paieškos nebuvo daromos. Visada laikiausi nuomonės, kad Vytautą pirmiausia rasime dokumentuose, o ne sienose. Daugelį metų teko tyrinėti dokumentus, ir pernai buvo rasti pirmi apčiuopiami rezultatai. Buvo surasti keturių valdovų palaikai. Treji yra identifikuoti, o ketvirtieji – ne.
– Kas verčia manyti, kad tai galėtų būti Vytauto?
– Egzistuoja šalutiniai veiksniai, hipotezę verčiantys realybe. Antrą dieną po Karalių kriptos atradimo profesorius Juliusas Klosas braižė keturių sarkofagų brėžinius. Kyla klausimas: kodėl atsiranda ketvirtas sarkofagas, jei turime tris? Brėžiniai buvo slepiami nuo visuomenės, o kai centrinė valdžia apie tai sužinojo, ji perėmė projektą su keturiais sarkofagais. Vietiniai patriotai nebeturėjo žodžio. Vadovą, kuris įtraukė ketvirtą karstą į brėžinius, po kelių mėnesių ištiko liūdna baigtis. Jis buvo rastas įkritęs į lifto šachtą, o po jo mirties keturių sarkofagų projektas virto trijų sarkofagų projektu.
– Kodėl to meto valdžiai tai buvo nepriimtina?
– Manau, pirminė nuostata buvo laidoti Vytautą ne prie karalių. Pagal rangą jis gulėjo pirmas, tai galėjo atrodyti negražiai, kelti politinę įtampą. Prieš metus buvo Vytauto jubiliejus. Niekam nereikėjo aistrų, o jų būtų kilę. Tikėtina, kad buvo padarytas aukščiausio lygio sprendimas palaikus tyliai perlaidoti.
– Ar turite versiją, kur jie galėtų būti?
– Taip, turiu pakankamai pagrįstą versiją. Šią istoriją prieš savaitę pristačiau Seime, o dabar laukiu kompetentingų žmonių sprendimo. Tikiuosi, kad jie mane pasikvies ir problemą išspręsime.
Greta turėtų būti insignijos, galbūt ir laiškas iš tarpukario, kurie parodo, kad tai būtent tas valdovas.
– Ar ta vieta prieinama?
– Arkikatedroje visur galima prieiti, tik ne visur leidžiami turistai. Nenoriu nieko atskleisti, bet žmonės labai nustebs, kai sužinos, kur ji yra.
– Skeptikai sako, kad sudėtinga įrodyti, jog arkikatedros požemiuose rasti palaikai tikrai bus Vytauto.
– Manau, jei mano hipotezė pasitvirtins, tai turėtume rasti labai pagarbiai perlaidotus palaikus. Greta turėtų būti insignijos, galbūt ir laiškas iš tarpukario, kurie parodo, kad tai būtent tas valdovas.
– Ar gali būti, kad yra neatrasti dokumentai, kuriuose aiškiai aprašyta Vytauto kapo vieta?
– Dokumentai gali egzistuoti, bet įtariu, kad jie yra sunaikinti. Šešerius metus sėdėjau archyvuose ir pastebėjau, kad tam tikruose dokumentuose trūksta dalių arba jie išplėšti, dingę. Visa tai yra sunaikinta.
– Atliekamas ir genetikų tyrimas. Gal verta jų palaukti?
– Jei, atvėrę sieną, rasime palaikus, galėsime juos gražiai išimti ir palyginti su genetine medžiaga.
– Ar čia nėra varžytuvių elemento?
– Ne. Arkikatedroje jau daug kartų ieškota Vytauto, aš nesu pirmas. Tiesiog turime gana rimtą hipotezę ir reikėtų ją patikrinti, o hipotezių neturime daug.
– Jei sakote, kad žinote konkrečią Vytauto palaikų vietą, ar, jūsų manymu, reikia mokslininkų grupės?
– Taip, juk kažkas turės jį išimti iš ten, kur jis yra. Reikės mūro eksperto, archeologo, arkivyskupijos atstovo, taip pat reikės filmuoti, fotografuoti.
– Ar norėtumėte dalyvauti procese?
– Taip, būčiau labai laimingas, nes tai yra mano viso gyvenimo įdirbis.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Be kaukių“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
